23
ISSN 1648-116X LŽŪ U MOKSLO DARBAI. 2009. Nr. 85 (38)
BIOMEDICINOS MOKSLAI
Imituotų šalnų poveikis bulvių fotosintez s pigmentų kitimui
Živil Juknevičien , Egidija Venskutonien
Lietuvos žem s ū kio universitetas
Imituotų šalnų poveikio bulvių fotosintez s rodikliams
vegetaciniai bandymai atlikti 2008 m. Lietuvos sodininkyst s ir daržininkyst s instituto Au-
galų fiziologijos laboratorijos fitotroniniame komplekse. Tirta maistin s paskirties, vidutinio ankstyvumo bulvių veisl ‘Satina’ ( Solanum tuberosum L.).
Tyrimų tikslas–nustatyti bulvių lapų fotosintez s pigmentų kiekį, augalus paveikus trumpalaik mis šalnomis. Augalai auginti 5 l vegetaciniuose induose
reguliuojamo klimato kameroje. Bulvių augalams pasiekus III, IV organogenez s etapą (Κупеρман и др., 1982), dvi ir keturias paras buvo imituotos 3,5
valandos trukm s šalnos (naktį).
Po dviejų parų nakties metu 3,5 val. imituotų šalnų (-4
o
C) poveikis fotosintez s pigmentų kiekiui buvo nežymus. Ilgiau trukusios (keturių naktų)
šalnos reikšmingai sumažino chlorofilų a ir b bei karotenoidų kiekį augaluose.
Po poveikio augalai keturiolika parų buvo laikyti reguliuojamo klimato kameroje, kur buvo stebima jų regeneracija. Ištyrus fotosintez s pigmentų
kiekį po regeneracijos, paaišk jo, kad bulvių augalai nesugeb jo atstatyti pradinio pigmentų kiekio.
Bulv , trumpalaik s šalnos, chlorofilai a ir b, karotenoidai.
Įvadas
Klimato pokyčiai Lietuvoje pasireiškia dažn jančiomis
ekstremaliomis meteorologin mis sąlygomis, turinčiomis
didelį poveikį žem s ūkio augalų raidai bei produktyvumui
(Rimkus ir kt., 2008). Bulvių augimo ir derliaus formavi-
mosi ypatumai labai priklauso nuo klimato ir gamtin s ap-
linkos veiksnių. Augalai jautriai reaguoja į dirvos ir oro
temperatūrą. Laikoma, kad tai žemų temperatūrų augalai,
tačiau tam tikras šilumos kiekis joms būtinai reikalingas.
Gumbai normaliai auga ir vystosi, kai dirvos temperatūra
jų sodinimo gylyje (7–9 cm) būna 7-8
o
C. Tačiau Lietuvoje
bulvių sodinimo laikotarpiu niekuomet nebūna per daug ši-
lumos, o minimali temperatūra būna dažnai (Lazauskas ir
kt., 2001). Bulv s jautrios šalnoms. Bulvienojai pažei-
džiami jau esant +1–+1,5
o
C, gumbai–-1-2
o
C (Šlapakauskas
ir kt., 2008; Шпаар, 2004). Bulvių augimui ir produkty-
vumui klimato kaita gali tur ti ypač didelę įtaką (Jundulas
ir kt., 2009).
Šylantis klimatas paankstina augalų vegetaciją, tod l
augalams kyla didelis pavasarinių šalnų pavojus. Šalnos pa-
žeidžia jautrius augalus, jų audiniuose susiformuoja ledas
(Janda et al., 2002). Daugeliui augalų patyrus žemų tempera-
tūrų stresą, sutrikdomas fotosintez s mechanizmas (Klimov
et al., 2006). Pasikeitusios aplinkos sąlygos pirmiausiai turi
į
takos augalų fotosintez s sistemai. Fotosintez s pigmentų
kiekis ir jų santykis rodo lapo ir viso augalo fiziologinę būk-
lę. Chlorofilų a ir b kiekis bei chlorofilų santykis lemia au-
galo fotosintez s efektyvumą. Nuo chlorofilų kiekio augalo
lapuose tiesiogiai priklauso fotosintez s potencialas ir pir-
min produkcija (Datt, 1998 m.). Karotenoidai dalyvauja
šviesos kaupimo procese, taip pat atlieka apsauginę funkciją,
užkerta kelią fotosintez s sistemų pažeidimams (Gitelson et
al., 2003).
Žemų temperatūrų poveikis tirtas sodo augalams (Du-
chovskis, 1998) ir pašarinių žolių genotipams (Sliesaravi-
č
ius, 1998), imituotų šalnų poveikis tirtas vasariniams mie-
žiams, rapsams ir skirtingų genotipų žirnių veisl ms (Saka-
lauskien ir kt., 2009). Bulv s nebuvo tirtos.
Tyrimų tikslas
– ištirti skirtingos trukm s imituotų šal-
nų poveikį bulvių (Solanum tuberosum L.) veisl s ‘Satina’
augalų fotosintez s pigmentų kitimui III–IV organogene-
z s etapuose.
Tyrimo objektas ir metodai
Imituotų šalnų vegetaciniai bandymai atlikti 2008 m.
Lietuvos sodininkyst s daržininkyst s institute, Augalų fi-
ziologijos laboratorijos fitotroniniame komplekse. Tirta
maistin s paskirties vidutinio ankstyvumo (vegetacijos
trukm 60–75 dienos) bulvių veisl ‘Satina’ (Solanum tu-
berosum
L.). Augalai auginti 5 l talpos vegetaciniuose in-
duose. Substratas paruoštas iš neutralaus rūgštumo durpių,
paruošto daržov ms auginti (pH 6–6,5) ir sm lio (3:1),
laistoma pagal poreikį. Kiekviename vegetaciniame inde
auginta po penkis bulvių augalus. Augalai auginti fitotrono
kameroje, joje buvo palaikomas 16 val. fotoperiodas, tem-
peratūra dieną/naktį – +18/+11 °C. Apšviesta Son-T-Agro
(PHILIPS) lempomis. Bulvių augalai veikti šalnomis III,
IV oraganogenez s etapuose (Κупеρман и др., 1982).
Imituotų šalnų poveikio bulvių fotosintez s pigmentų
kitimui tyrimai atlikti pagal šią schemą:
1. K1– kontrolinis variantas: temperatūra dieną/naktį –
+14/+5 °C, augalai tirti po 2 parų.
2. 2 d.–augalai šaldyti dvi paras: temperatūra dieną –
+14 °C; nakties metu buvo imituojamos 3,5 valandos
trukm s šalnos, palaipsniui žeminant temperatūrą iki -4 °C
ir v l keliant iki 0°C.
3. K2–kontrolinis variantas: temperatūra dieną/naktį –
+14/+5 °C, augalai tirti po 4 parų.
4. 4 d.–augalai šaldyti keturias paras: temperatūra die-
ną – +14 °C; nakties metu buvo imituojamos 3,5 valandos
trukm s šalnos, palaipsniui žeminant temperatūrą iki -4 °C
ir v l keliant iki 0°C.
Bandymas atliktas keturiais variantais, trimis pakartoji-
mais. Paveikti augalai 14 dienų palikti reguliuojamo klimato
kameroje, joje buvo stebima jų regeneracija. Čia buvo palai-
komas 16 val. fotoperiodas, temperatūra dieną/naktį –
+18/+11 °C, apšvieta Son-T-Agro (PHILIPS) lempomis.
24
Po poveikio ir po regeneracijos periodo fotosintez s
pigmentų kiekis žaliojoje mas je buvo nustatytas, imant 2–3
užaugusius lapus nuo augalo viršūn s, pasveriant 0,2–0,5 g
mas s, ruošiant 100% acetono ekstraktus ir analizuojant juos
spektrofotometriniu Wettstein metodu (Гавриленко и др.,
1975). Spektrofotometras – „Genesys 6“ (ThermoSpectro-
nic, JAV). Tyrimai atlikti trimis biologiniais pakartojimais.
Tyrimo duomenų vidurkio standartinis nuokrypis ap-
skaičiuotas pagal programą „MS Excel“. Tyrimų duome-
nys įvertinti dispersin s analiz s metodu, naudojant statis-
tinę duomenų įvertinimo programą ANOVA.
Rezultatai
Tyrimų metu nustatyta, kad po dviejų parų nakties me-
tu 3,5 valandų imituotų šalnų (-4°C) fotosintez s pigmentų
kiekis bulvių lapuose pakito nežymiai. Streso poveikiui
prasid jus, dvi paras šaldyti augalai tur jo tendenciją akty-
viau vykdyti fotosintezę. Didesn šalnų įtaka fotosintez s
pigmentų kiekiui nustatyta po keturių parų poveikio: chlo-
rofilo a kiekis sumaž jo iki 44 %, chlorofilo b–iki 34 %,
lyginant su nepaveiktais augalais (skirtumas esminis).
Chlorofilų a ir b santykis rodo augalo fotosintez s
efektyvumą. Sumaž jus vieno chlorofilo kiekiui augale,
kinta chlorofilų santykis – taip įvertinami fotosintez s sis-
temos pažeidimai. Dvi naktis šaldytų augalų fotosintez s
intensyvumas, lyginant su nepaveiktais augalais, padid jo
5 proc. (1 pav.). Po keturių parų nakties periodo metu imi-
tuotų šalnų poveikio chlorofilų a ir b santykis ryškiai su-
maž jo (iki 15 proc.) lyginant su kontroliniais augalais K2
(1 pav.). Tai rodo, kad ilgiau trukusių šalnų poveikis auga-
lams buvo stipresnis, fotosintez s sistema pažeista.
A
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
K1
2 d.
K2
4 d.
m
g
g-
1
B
0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
K1
2 d.
K2
4 d.
m
g
g-
1
C
0
0,5
1
1,5
2
K1
2 d.
K2
4 d.
m
g
g-
1
D
2,2
2,4
2,6
2,8
3
K1
2 d.
K2
4 d.
m
g
g-
1
F
0
0,1
0,2
0,3
0,4
K1
2 d.
K2
4 d.
m
g
g-
1
1 pav. Fotosintez s pigmentų kiekis bulvių lapuose po šalnų poveikio:A–chlorofilas a; B –chlorofilas b; C–bendras chlorofilų a+b kiekis; D –chlorofilų
a/b santykis; F–karotenoidai; K 1, K 2–kontrolinis variantas, 2d.–dviejų parų šalnos, 4 d.–keturių parų šalnos.
Fig. 1
. Amount of photosynthetic pigments in potato leaves after simulated frost application: A–chlorophyll a; B– chlorophyll b; C–total chlorophyll
a+b; D– clorophyll a/b ratio; F–carotenoides.
Eksperimento metu nustatyta, jog veikiant augalus iki -
4°C šalnomis keturias paras, karotenoidų kiekis lapuose
maž jo stipriau, lyginant su dviejų parų šalnų poveikiu
(1 pav.). Atlikus tyrimų rezultatų dispersinę analizę, nusta-
tyti esminiai skirtumai tik tarp ilgiau trukusių šalnų povei-
kio ir neveiktų augalų (R 0,5 = 0,127).
Po keturiolikos parų regeneracijos fotosintez s pig-
mentų kiekis padid jo (2 pav.). Chlorofilo a kiekis dvi pa-
ras imitavus šalnų poveikį, po keturiolikos parų regeneraci-
R 0,5 = 0,325
R 0,5 = 0,044
R 0,5 = 0,081
R 0,5 = 0,158
R 0,5 = 0,127
25
jos did jo 7 %, lyginant su kontroliniais augalais (K1). Ke-
turių parų imituotų šalnų poveikio augaluose po regenera-
cijos chlorofilo a kiekis padid jo 15 %, lyginant su K2
(skirtumas esminis). Clorofilo b kiekis bulvių lapuose ge-
riau regeneravo po keturias paras trukusių šalnų–25 %, ly-
ginant su nepaveiktais augalais (K2) (nustatyti esminiai
skirtumai). Trumpesn mis šalnomis veikti augalai regene-
ravo silpniau–8 %, lyginant su kontroliniais augalais (K1).
A
0
0.5
1
1.5
2
K1
2 d.
K2
4 d.
m
g
g
-1
B
0
0.1
0.2
0.3
0.4
0.5
0.6
K1
2 d.
K2
4 d.
m
g
g
-1
C
0
0.5
1
1.5
2
2.5
K1
2 d.
K2
4 d.
m
g
g
-1
D
F
0
0.1
0.2
0.3
0.4
0.5
K1
2 d.
K2
4 d.
m
g
g
-1
2 pav. Fotosintez s pigmentų kiekis bulvių lapuose po šalnų poveikio:A–chlorofilas a; B–chlorofilas b; C–bendras chlorofilų a+b kiekis; D–chlorofilų
a/b santykis; F–karotenoidai; K 1, K 2–kontrolinis variantas, 2d.–dviejų parų šalnos, 4 d.–keturių parų šalnos.
Fig. 2. Amount of photosynthetic pigments in potato leaves after simulated frost application: A–chlorophyll a; B– chlorophyll b; C–total chlorophyll a+b;
D– clorophyll a/b ratio; F–carotenoides
Chlorofilų a ir b santykis po regeneracijos augaluose,
kur prieš tai bulv ms keturias paras buvo imituojamos iki
-4°C šalnos, lyginant su kontroliniais augalais (K2) buvo 6
proc. mažesnis (skirtumas esminis). Po trumpiau trukusių
šalnų augalai regeneravo geriau. Chlorofilų a ir b santykis
skyr si tik 2 proc., lyginant su kontroliniais augalais.
Karotenoidų kiekis po dvi paras imituotų šalnų povei-
kio regeneravo silpniau, tačiau karotenoidų kiekio bulvių
lapuose padid jimas po ilgiau trukusių šalnų rodo, kad fo-
tosintez s sistema buvo pažeista.
Aptarimas
Aplinkos veiksniai daro didelę įtaką augalų augimui ir
vystymuisi. Esant nepalankiems veiksniams, sutrinka auga-
lų fiziologiniai procesai. Fotosintez – pagrindinis fiziolo-
ginis procesas, lemiantis augalų produktyvumą. Nepalan-
kių aplinkos sąlygų poveikis augalams priklauso nuo jų
stiprumo ir trukm s (Alexieva et al., 2003). Viena iš nepa-
lankių aplinkos sąlygų–šalnos. M. Hekneby (2004) ir kitų
autorių teigimu, šalnos neigiamai veikia asimiliacinio apa-
rato veiklą, sutrikdo medžiagų apykaitą.
Mūsų atliktų tyrimų rezultatai parod , kad dviejų ir ke-
turių parų trukm s šalnos skirtingai paveik bulvių fotosin-
tez s pigmentų kiekį. Trumpiau trukusios šalnos nežymiai
mažino chlorofilo a ir b kiekį bulvių lapuose, tačiau ilgiau
trukusių (keturių parų) šalnų poveikis augalams buvo stip-
resnis, augalai patyr didesnį stresą–chlorofilų a ir b kiekis
lapuose esmingai sumaž jo.
Chlorofilų a ir b santykis didesnis geriau besivystančiuo-
se lapuose. Tyrimų duomenimis nustatyta, kad didžiausias
chlorofilų a ir b santykis buvo šalnomis nepaveiktuose auga-
luose, mažiausias – po keturių parų imituotų šalnų poveikio.
Keturių parų imituotų šalnų poveikis karotenoidų kiekį maži-
no stipriau, lyginant su dviejų parų šalnų poveikiu. Kintant
aplinkos sąlygoms, keit si chlorofilų bei karotenoidų kiekis.
2.4
2.6
2.8
3
3.2
3.4
K1
2 d.
K2
4 d.
R 0,5 = 0,060
R 0,5 = 0,102
R 0,5 = 0,062
R 0,5 = 0,069
R 0,5 = 0,059
26
Po keturiolikos parų regeneracijos, visų bandymo va-
riantų fotosintez s pigmentų kiekis padid jo. Clorofilų a ir
b
kiekis bulvių lapuose po dviejų parų imituotų šalnų tur -
jo tendenciją mažiau did ti, nei po ilgiau trukusių šalnų.
Pastarųjų poveikis regeneracijai buvo ryškesnis – net ir op-
timaliose augimo sąlygose augalai nesugeb jo atsatyti pa-
žeistų struktūrų.
Karotenoidų kiekis augaluose rastas esmingai mažes-
nis,–tai įrodo, kad streso pažeisti augalai nesugeb jo atsta-
tyti šių fotosintez s pigmentų.
Ištyrus chlorofilų a ir b santykį po regeneracijos, nu-
statytas santykio sumaž jimas, tod l galima teigti, kad bul-
vių augalai nesugeb jo visiškai atstatyti streso pažeistos fo-
tosintez s sistemos.
Keičiantis aplinkos sąlygoms, augalai stengiasi prisitai-
kyti ar kitaip įveikti stresą, o jų atsakas priklauso nuo augalo
augimo tarpsnio (Larcher, 2003). Mūsų tyrimų metu bulvių
augalai buvo pasiekę III–IV organogenez s etapus (Κупеρ-
ман
и др., 1982). Šiuo augimo metu bulvių daigų maitinimas
yra mezotrofinis – iš stiebagumbio ir fotosintez s produktų
augalai formuoja žiedyno pradmenis (Šlapakauskas ir kt.,
2008). Iš požemin s stiebo dalalies fitomerų pumpurų for-
muojasi požeminiai ūgliai – stolonai. Šiame augimo tarpsny-
je bulvių augalams labai didelę reikšmę turi asimiliacinis la-
pų plotas. Literatūros duomenimis, streso įveikimo mecha-
nizmai pirmiausia ima veikti jaunų augalų lapuose (Muler,
2007). Šiems procesams išeikvojama labai daug energijos,
kuri gal tų būti panaudota augalui augti ir vystytis.
Augalai turi įvairių apsaugos mechanizmų, padedančių
kovoti su sukeltu stresu. Suaktyvinę savo apsaugos siste-
mas, augalai gali įveikti stresą. Tačiau jei stresas yra ilgiau
trunkantis arba labai stiprus, gynybin s sistemos nualina-
mos, ir tai sukelia dideles augalo pažaidas arba žūtį
(Alexieva et al., 2003).
Išvados
1. Šalnos neigiamai veikia bulvių fotosintez s pigmen-
tų sistemą. Streso poveikiui prasid jus, dvi paras šaldyti
augalai aktyviau vykd fotosintezę, tačiau ilgiau trukusios
(4 parų) šalnos chlorofilo a kiekį sumažino iki 44 %, chlo-
rofilo b – iki 34 %, lyginant su neveiktais augalais.
2. Po keturiolikos parų regeneracijos optimaliose sąly-
gose laikytų bulvių augalai nesugeb jo visiškai atstatyti pa-
žeistų fotosintez s pigmentų kiekio. Chlorofilų a ir b santy-
kis, kuris parodo fotosintez s intensyvumą, po regeneracijos
augaluose, kur prieš tai bulv ms keturias paras buvo imituo-
jamos iki -4°C šalnos, lyginant su kontroliniais augalais
(K2) buvo 6 % mažesnis (skirtumas esminis). Po trumpiau
trukusių šalnų augalai regeneravo geriau. Chlorofilų a ir b
santykis skyr si tik 2 %, lyginant su kontroliniais augalais.
Pad ka
Autor s nuoširdžiai d koja Lietuvos sodininkyst s ir dar-
žininkyst s instituto Augalų fiziologijos laboratorijos ved -
jui prof. habil. dr. P. Duchovskiui už galimybę atlikti ban-
dymus ir už suteiktas konsultacijas.
Literatūra
1. ALIEXEVA, V.; et al. 2003. Interaction between stresses. Bulg. J.
Plant Physiology
, spec. issue, p.1–17.
2. DUCHOVSKIS, P. 1998. Problems of resistance to abiotic factors of
horticultural plants in Lithuania and their solution. Sodininkyst ir
daržininkyst
, t.17(3), p.3–12.
3. DATT, B. 1998. Remote Sensing of Chlorophyll a, Chlorophyll b,
Chlorophyll a+b, and Total Carotenoid Content in Eucalyptus Lea-
ves. Remote Sens. Environ., vol.66, p.111–121.
4. GITELSON, A. A.; GRITZ, Y.; MERZLYAK, M.N. 2003. Relations
between leaf chlorophyll content and spectral reflectance and algo-
rithms for non-destructive chlorophyll assessment in higher plant
leaves. Journal of Plant Physiology, vol.160, p.271–282.
5. HEKNEBY, M.; ANTOLIN, C.M.; SANCHES-DIAS, M. 2004.
Frost resistance and biochemical changes during cold acclimation in
different annual legumes. Environmental and experimental botany,
vol. 55, p. 305–314.
6. JANDA, T., et al. 2002. Correlation between frost tolerance and
antioxidant activities in cereals. Acta Biologica Szegediensis, vol.
46(3–4), p. 67–69.
7. JUNDULAS, J.; ASAKAVIČIŪT , R.; RAŽUKAS, A. 2009. Bulvių
derlingumo priklausomyb nuo oro temperatūros bei atmosferos kri-
tulių Pietryčių Lietuvoje. Žem s ūkio mokslai, t.16, nr.1, p.23–30.
8. KLIMOV, V. S., et al. 2006. Morphophysiological monitoring of
winter wheat in spring in the context of global climate warming.
Plant Physiology
, vol.33(4), p. 363–369.
9. LAZAUSKAS, J.; RAŽUKAS, A. 2001. Bulvininkyst Lietuvoje
1900-2000 m
. Vilnius.
10. LARCHER , W. 2003.Physiological plant ecology. Berlin.
11. RIMKUS, E.; BUKANTIS, A. 2008. Climate change in Lithuania.
Climate change and forest ecosystems: international scientific confe-
rence,
22-23 October. Vilnius, p.141–142.
12. MULLER, C.; REIFENRATH, K. 2007. Species – specific and leaf –
age dependent effects of ultraviolet radiation on two Brassicaceae.
Phytochemistry
, vol. 68, p. 875–885 .
13. SAKALAUSKIEN , S., et al. 2009. Imituotų šalnų poveikis žirnių
fotosintez s pigmentų ir sacharidų kaupimuisi. Sodininkyst ir darži-
ninkyst
, t. 28(1), p.157–162.
14. SLIESARAVIČIUS, A. 1998. Genetic and physiological aspects of
cold tolerance and overwinter survival of norage Grasses. Sodininkys-
t ir daržininkyst
, t.17(3), p. 213–218.
15. ŠLAPAKAUSKAS, V.; DUCHOVSKIS, P. 2008. Augalų produkty-
vumas
. Kaunas.
16. ГАВРИЛЕНКО, В.Ф.; ЛАДЫГИНА, М.Е.; ХАНДОБИНА, Л.М.
1975. Большой практикум по физиологии растений. Москва.
17. KУПЕРМАН, Ф.М., и др. 1982. Биология развития културных
растений
. Москва.
18. ШПААР, Д. 2004. Картофель: выращивание, уборка, хранение.
Минск
, c. 62-67.
Živil Juknevičien , Egidija Venskutonien
Effect of Simulated Frost on the Amount of Photosynthetic Pigments in Potato Leaves
Summary
Object of this study was to evaluate the effect of simulated late frost on the amount of photosynthetic pigments in the leaves. Vegetative experi-
ments were carried out in phytotron complex, Laboratory of Plant Physiology, the Lithuanian Institute of Horticulture in 2008. Investigation focused on
Solanum tuberosum
L. var. ‘Satina’. Two and four nights plants were exposed to stimulated frost for the period of three and half hour. Two and four-day
frosts were observed to have different influence on potatoes photosynthetic pigments indices. Analysis of the amount of photosynthetic pigments in pota-
to plants showed a stronger negative affect resulting from four day- frost. Content of photosynthetic pigment in potato leaves did not recover in two
weeks after the exposure. Frost damage, suffered in early growth stages affected further growth and development of plants.
Potato, short-term frost, chlorophyll a and b, carotinoids.
27
Живиле
Юкнявичене, Эгидия Венскутонене
Воздействие имитированных заморозков на изменение пигментов фотосинтеза картофеля
Резюме
Вегетационные
опыты по воздействию имитированных заморозков на показатели фотосинтеза картофеля проводились в 2008 г. в Лабора-
тории
физиологии растений Института плодоводства и овощеводства Литвы в комплексе фитотронов. Исследовался пищевой среднеспелый
сорт
картофеля ‘Satina’ (Solanum tuberosum L.). Цель исследований – установить количество пигментов фотосинтеза в листьях картофеля по-
средством
воздействия на растения кратковременными заморозками. Растения выращивались в 5-литровых вегетационных сосудах в камере
регулируемого
климата. Когда растения картофеля достигли III, IV этапа органогенеза двое и четверо суток имитировались заморозки, протя-
женностью
в 3,5 часа (в ночное время).
Влияние
таких заморозков (-4º С) на количество пигментов фотосинтеза было незначительным. Более длительные заморозки (на протя-
жении
четырех ночей) значительно снизили в растениях количество хлорофиллов а и b, а также и каротинойдов. После воздействия замороз-
ками
, четырнадцать суток растения были в камере регулируемого климата, где наблюдалась их регенерация. Исследовав количество пигментов
фотосинтеза
после регенерации, было установлено, что растения не смогли восстановить поврежденные структуры.
Картофель, кратковременные заморозки, хлорофиллы а и b, каротинойды.
Gauta 2009 m. lapkričio m n., atiduota spaudai 2009 m. gruodžio m n.
Živil JUKNEVIČIEN . Lietuvos žem s ūkio universiteto Augalininkyst s ir gyvulininkyst s katedros doktorant . Adresas: Studentų g. 11, LT-53067,
Akademija, Kauno r., Lietuva. Tel. +37037725314, el. paštas:
Zivile.Jukneviciene@lzuu.lt
.
Egidija VENSKUTONIEN . Lietuvos žem s ūkio universiteto Augalininkyst s ir gyvulininkyst s katedros docent , biomedicinos mokslų daktar . Ad-
resas: Studentų g. 11, LT-53067, Akademija, Kauno r., Lietuva. Tel. +37037725314, el. paštas:
Egidija.Venckutoniene@lzuu.lt
.
Živil JUKNEVIČIEN . Phd student at the Department of Crop Science and Animal Husbandry, Lithuanian University of Agriculture. Adress: Studen-
tų str. 11, LT-53067, Akademija, Kaunas distr., Lithuania. Tel. +37037725314, e-mail:
Zivile.Jukneviciene@lzuu.lt
.
Egidija VENSKUTONIEN . Doctor of biomedical sciences, Associate professor at the Department of Crop Science and Animal Husbandry, Lithua-
nian University of Agriculture. Address: Studentų str. 11, LT-53067, Akademija, Kaunas distr., Lithuania. Tel. +37037725314, e-mail:
Egidi-
ja.Venckutoniene@lzuu.lt
.
Dostları ilə paylaş: |