Heraldika leu if kristina Lukoševičiūtė



Yüklə 447 b.
tarix15.03.2018
ölçüsü447 b.


Heraldika

  • LEU IF

  • Kristina Lukoševičiūtė


  • Plačiąja prasme heraldika (vok. Heraldik, lot. heraldus „heroldas“) – herbų kūrimas ir su jais susijusių teisinių santykių aiškinimas.



  • Istorinė heraldika – specialioji istorijos disciplina, tirianti herbus, kaip istorijos šaltinius. Nustatoma herbo istorija, kilmė, autorystė, atsiradimo data. Kaip disciplina, heraldika galutinai susiformavo XIX a. antroje pusėje.



Herbas (lenk. herb, vok Erbe – „palikimas“) – valstybės, miesto, teritorinio vieneto, organizacijos, luomo, giminės arba asmens skiriamasis ženklas. Gali būti vaizduojamas vėliavose, skyduose, monetose, antspauduose, ant pastatų, buities daiktų, knygų ir pan.

  • Herbas (lenk. herb, vok Erbe – „palikimas“) – valstybės, miesto, teritorinio vieneto, organizacijos, luomo, giminės arba asmens skiriamasis ženklas. Gali būti vaizduojamas vėliavose, skyduose, monetose, antspauduose, ant pastatų, buities daiktų, knygų ir pan.



Herbų atsiradimas Europoje

  • Vakarų Europoje herbai paplito XII a. per Kryžiaus karus.



  • Herbynai (herbų sąvadai knygose) atsirado XIII a. Jie teikia informacijos apie buvusius herbus, kilmingųjų giminių genealogiją. Teisę suteikti herbą turėjo imperatoriai arba karaliai. Norėdami pabrėžti savo nepriklausomybę ir laisvieji miestai pradėjo kurti savo herbus.



Viduramžiais labai svarbios buvo heroldo pareigos. Heroldai vadovavo herbų kūrimui, viešai pristatydavo herbus ir jų savininkus. Heroldai buvo pirmųjų Europos herbynų sudarytojai, heraldikos taisyklių kūrėjai, dažnai vadovaudavo ir vieno ar kito didiko giminės istorijos rašymui.

  • Viduramžiais labai svarbios buvo heroldo pareigos. Heroldai vadovavo herbų kūrimui, viešai pristatydavo herbus ir jų savininkus. Heroldai buvo pirmųjų Europos herbynų sudarytojai, heraldikos taisyklių kūrėjai, dažnai vadovaudavo ir vieno ar kito didiko giminės istorijos rašymui.



  • Heroldai dėvėdavo herbinius apsiaustus. Lenkijoje pirmą kartą Jogailos heroldas Svieška minimas 1395 m. XV a. pradžioje Vytautas turėjo heroldą Mikolajų Lučkę bei Joną.



Viduramžiais valdančiųjų dinastijų herbai ilgainiui tapo valstybių herbais. Vedybų keliu susijungus dviems kilmingųjų giminėms, paprastai buvo sudaromi laikini sudėtiniai herbai. Ta pati taisyklė galiojo ir unijinėms valstybėms.

  • Viduramžiais valdančiųjų dinastijų herbai ilgainiui tapo valstybių herbais. Vedybų keliu susijungus dviems kilmingųjų giminėms, paprastai buvo sudaromi laikini sudėtiniai herbai. Ta pati taisyklė galiojo ir unijinėms valstybėms.





Lietuvos valstybiniai heraldiniai ženklai - Vytis, Gediminaičių stulpai, Jogailaičių (Dvigubas, Vyčio) kryžius - buvo naudojami valdovų antspauduose, monetose bei karinėse vėliavos nuo XIV amžiaus pabaigos.

  • Lietuvos valstybiniai heraldiniai ženklai - Vytis, Gediminaičių stulpai, Jogailaičių (Dvigubas, Vyčio) kryžius - buvo naudojami valdovų antspauduose, monetose bei karinėse vėliavos nuo XIV amžiaus pabaigos.



Herbo sandara



Lietuvos valstybės herbas - Vytis

  • Ypatingą reikšmę turi valstybės herbas. Jis reprezentuoja nepriklausomą ir suverenią valstybę, yra jos tarptautinis simbolis.



Lietuvos herbas – Vytis, raudoname lauke sidabrinis šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu, – yra vienas seniausių valstybės herbų Europoje. Vytis susiformavo iš Lietuvos kunigaikščių portretinių antspaudų, kuriuose buvo vaizduojamas raitas šarvuotas karys.

  • Lietuvos herbas – Vytis, raudoname lauke sidabrinis šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu, – yra vienas seniausių valstybės herbų Europoje. Vytis susiformavo iš Lietuvos kunigaikščių portretinių antspaudų, kuriuose buvo vaizduojamas raitas šarvuotas karys.



Po 1569 m. Liublino unijos, kai susikūrė jungtinė Lenkijos ir Lietuvos valstybė - Abiejų Tautų Respublika - susiformavo jos reprezentacinis herbas.

  • Po 1569 m. Liublino unijos, kai susikūrė jungtinė Lenkijos ir Lietuvos valstybė - Abiejų Tautų Respublika - susiformavo jos reprezentacinis herbas.



Gediminaičių stulpai ir Jogailaičių kryžius

  • Seniausi yra linijiniai herbai. Tarp tokių yra Lietuvos heraldikoje labai svarbūs Gediminaičių stulpai bei Jogailaičių kryžius.







Regionų herbai

  • Regionų heraldikai priklauso žemių, kunigaikštysčių, vaivadijų ir pavietų, vėliau gubernijų ir apskričių, o šiuo metu ir savivaldybių herbai.



Daugmaž XV a. atsirado kai kurių LDK regionų simboliai, įėję į heraldiką Seniausi Vilniaus ir Trakų žemių herbai užfiksuoti XV a. pirmosios pusės Vakarų Europos herbynuose.

  • Daugmaž XV a. atsirado kai kurių LDK regionų simboliai, įėję į heraldiką Seniausi Vilniaus ir Trakų žemių herbai užfiksuoti XV a. pirmosios pusės Vakarų Europos herbynuose.



XIX a. pradžioje beveik visa dabartinė Lietuva atsidūrė carinės Rusijos sudėtyje. Gubernijos buvo suskirstytos į smulkesnius vienetus – apskritis. Iš pradžių jos neturėjo herbų, tik antspaudus (viršuje – Rusijos Imperijos. dvigalvis erelis, po juo – Lietuvos raitelis). XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje atsirado individualesni apskričių herbų.

  • XIX a. pradžioje beveik visa dabartinė Lietuva atsidūrė carinės Rusijos sudėtyje. Gubernijos buvo suskirstytos į smulkesnius vienetus – apskritis. Iš pradžių jos neturėjo herbų, tik antspaudus (viršuje – Rusijos Imperijos. dvigalvis erelis, po juo – Lietuvos raitelis). XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje atsirado individualesni apskričių herbų.



  • Šiuolaikinę Lietuvos regionų heraldiką reprezentuoja Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos regionų herbai.



Aukštaitijos herbas



Žemaitijos herbas



Dzūkijos herbas



Lietuvos miestų herbai

  • Senoji miestų heraldika susijusi su miestų savivalda. Savivaldūs miestai turėjo savas raštines, kurių išduotiems aktams patvirtinti reikėjo antspaudo, o antspaudui – simbolio. Taip išsivystė miestų herbai.



Seniausieji miestų herbai LDK žinomi nuo XV amžiaus. 1791-1792 m., Lenkijos ir Lietuvos valstybėje vykdant reformas ir priėmus miestų įstatymą, ypač daug miestų ir miestelių gavo laisvojo miesto teises ir herbus.

  • Seniausieji miestų herbai LDK žinomi nuo XV amžiaus. 1791-1792 m., Lenkijos ir Lietuvos valstybėje vykdant reformas ir priėmus miestų įstatymą, ypač daug miestų ir miestelių gavo laisvojo miesto teises ir herbus.



  • Pagal vyraujančią simboliką visų LDK miestų senuosius herbus galima suskirstyti į kelias svarbesnes grupes:



Hagiografiniai



Animalistiniai



Kariniai



Augmeniniai



Prekybos ir verslų (Mitologiniai)



Jonavos herbas



  • “Istorija yra rinkinys melų, dėl kurių visi sutaria. ”

  • Napoleonas I





Dostları ilə paylaş:


Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©genderi.org 2019
rəhbərliyinə müraciət

    Ana səhifə