Lietuvių kalbos ir literatūros ilgalaikis ugdymo planas 12 (IV) gimnazijos klasė, IŠPLĖstinis kursas



Yüklə 147,13 Kb.
tarix20.09.2017
ölçüsü147,13 Kb.
#805

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIS UGDYMO PLANAS

12 (IV) GIMNAZIJOS KLASĖ, IŠPLĖSTINIS KURSAS
Planą rengė

Onutė Baumilienė, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė

Gintarė Petuchovaitė-Majauskė, Ugdymo plėtotės centro metodininkė

Pasiūlymus ir pastabas teikė

Mindaugas Grigaitis, Kauno Senamiesčio progimnazijos vyr. mokytojas, Vilniaus universiteto doktorantas
Ugdymo tikslas
Padėti mokiniams ugdytis komunikavimo lietuvių kalba, literatūrinę kultūrinę kompetencijas; plėtoti gebėjimus kalbėti ir rašyti aiškia, taisyklinga ir turtinga kalba, suvokti save kaip kalbos ir kultūros paveldėtojus, puoselėtojus ir kūrėjus; susiformuoti laisvo, atsakingo žmogaus savimonę, asmeninį santykį su literatūra (ir kultūra), stiprinti savo tapatybės jausmą ir savivertę; ugdytis kūrybinį ir kritinį mąstymą.
Ugdymo uždaviniai

  • gilina kalbos žinias, lavina kalbos vartojimo praktikos įgūdžius;

  • remdamiesi literatūra (ir kultūra), rašo rišlius kūrybinius, probleminius tekstus; ugdosi sakytinę kalbą; ugdosi stiliaus individualumą;

  • skaito brandžiausius lietuvių ir visuotinės literatūros kūrinius, įgyja platų literatūrinį ir kultūrinį akiratį, lavinasi meninį skonį;

  • susidaro lietuvių literatūros visumos vaizdą;

  • remdamiesi kalbos, literatūros žiniomis, Lietuvos literatūros (ir kultūros) raidos supratimu, autoriaus biografijos, istoriniu, kultūriniu kontekstu, įvairiais aspektais nagrinėja, lygina ir vertina kūrinius, aptaria jų sąsajas su dabartimi;

  • remdamiesi kūrinių idėjų ir pozicijų įvairove, formuojasi vertybines nuostatas;

  • plėtoja savarankiško kalbos ir literatūros tyrimo gebėjimus.


Pamokų skaičius: planas parengtas, numatant pamokoms skirti 5 val. per savaitę, iš viso 170 val. per mokslo metus.
Vertinimas

  • Mokinių pasiekimai vertinami pagal mokykloje patvirtintą vertinimo tvarkos aprašą, parengtą vadovaujantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK – 256 (Žin., 2004, Nr.35 – 1150).

  • Mokiniai vertinami pagal mokinių pasiekimų lygių požymius remiantis Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos mokinių pasiekimų sritimis (5.6.2.2 lentelė).

  • Ugdymo procese mokytojas derina diagnostinį, formuojamąjį, kaupiamąjį ir apibendrinamąjį vertinimą.

  • Mokiniai iš anksto informuojami, kaip bus vertinami.



Struktūra
Ilgalaikis ugdymo planas parengtas pagal Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269. Atsižvelgiant į patį dalyko pavadinimą, kalbinis ir literatūrinis kultūrinis ugdymas neatskirti. Ilgalaikį planą sudaro keturi segmentai (tiek 11, tiek 12 klasių kurso kartojimas integruotas į pirmą ir ketvirtą segmentus), kurie skirstomi į atskirus etapus. Kiekvienas etapas susijęs su privalomu autoriumi ar autoriais. Konteksto autoriais naudotasi subjektyviai, atsižvelgiant į programoje nurodytą pasitikėjimo mokytojo kompetencija nuostatą. Visi etapai apžvelgiami trimis aspektais – kaip mokinių pasiekimai (pastarieji suprantami kaip žinios, gebėjimai ir nuostatų visuma), gãlimos veiklos formos ir vertinimas bei pastabos (integravimo galimybės, mokymosi aplinka ir kìta). Pastabose nurodyta dažniausiai prieinama filmografija, kuria mokytojas gali pasinaudoti. Atsižvelgiant į programą, į planą įtrauktos kūrybinio rašymo, viešojo kalbėjimo, tekstų planavimo, kūrimo bei redagavimo praktikos, pasiūlytos konkrečios veiklos formos, kurias mokytojas savo nuožiūra gali keisti.


I. XX A. VIDURIO MODERNIOJI LITERATŪRA (44)

Mokinių pasiekimai

Galimos veiklos formos ir vertinimas

Pastabos (integravimo galimybės ir pan.)

1. Įvadas į 12 klasės kursą. 11 klasės kurso kartojimas (10)



  • Susipažįsta su kurso tikslais, uždaviniais, struktūra, mokymo(si) priemonėmis, į(si)vertinimu.

  • Susipažįsta su brandos egzamino ir įskaitos programa bei struktūra.

  • Kartoja gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles, retorikos principus, tekstų stilius ir žanrus.

  • Kartojasi Renesanso, Baroko, Apšvietos, Romantizmo, Realizmo epochų bruožus, autorius, programinius kūrinius, epochas reprezentuojančias asmenybes.

  • Parengia ir pasako argumentuotą informacinę kalbą literatūros tema; įvertina informacijos tinkamumą ir patikimumą, interpretuoja įrodymus; formuluoja teiginius, argumentus ir išvadas; pasirenka tinkamas retorines priemones; laikosi kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos.

  • Taikydami tinkamas strategijas savarankiškai planuoja rašymo eigą, formuluoja tezę, ją pagrindžia, komponuoja žanro reikalavimus atitinkantį tekstą. Tikslingai paremia mintis grožine literatūra, kitais kultūros tekstais, išreiškia savo požiūrį, jeigu reikia, geba polemizuoti, taiko argumentavimo taisykles.

  • Diagnostinio testo rašymas (gramatikos, rašybos ir skyrybos lygio diagnozavimas). Vertinama pažymiu.

  • Viešosios kalbos pristatymas (temos „Tautinės tapatybės sampratos“, „Gamta ir žmogus“, „Stojiška laikysena“, „Istoriniai įvaizdžiai, įsirašę į tautos atmintį“, „Mokslinio ir romantinio požiūrių atsiskyrimas“ ir pan.1). Vertinama pažymiu.

  • Pokalbis tema „Kas buvo ir kas yra šeima?“ (siūlomi autoriai ir kūriniai J. Biliūno „Liūdna pasaka“, Šatrijos Raganos „Sename dvare“, Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“; aptariamos šių dienų viešoje erdvėje vykstančios diskusijos šeimos apibrėžties klausimu). Kaupiamasis vertinimas.

  • Samprotavimo rašinio „Kaip ir kodėl pasikeitė šeimos samprata?“ / „Ar svarbu nusakyti, kas yra šeima?“ plano kūrimas ir pristatymas. Vertinama pažymiu.

  • Diskusija tema „Ar būtina mitologizuoti istoriją?“ (galimi kontekstai V. Krėvės „Skirgaila“, B. Sruogos „Milžino paunksmė“, Gedimino paminklas Vilniuje, įvairūs straipsniai2). Kaupiamasis vertinimas.

  • Samprotavimo rašinio „Ar pagrįstai deheroizuojami istoriniai herojai?“ plano kūrimas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Literatūrinio / Samprotavimo rašinio kūrimas. Vertinama pažymiu.

  • Rašinio taisymas. Kaupiamasis vertinimas.




2. XX a. vidurio moderniosios literatūros apžvalga bei stilistinės kryptys. Mykolaitis-Putinas. Tarp dviejų aušrų. Altorių šešėly (8)


  • Vertina skaitymą kaip kito žmogaus pažinimo būdą.

  • Apibūdina ir moka atpažinti svarbiausius simbolizmo (ir romantizmo) bruožus.

  • Apibūdina autoriaus biografiją, istorinį ir kultūrinį jo gyvenamojo laiko kontekstą.

  • Analizuoja rinkinio „Tarp dviejų aušrų“ turinį ir raišką, aptaria, kaip kūrinio raiškos priemonėmis sukuriama jo prasmė.

  • Analizuoja psichologinio romano „Altorių šešėly“ turinį, raišką, kontekstą ir jų sąsajas; kūrinį vertina, lygina su kitais kūriniais, aptaria panašumus ir skirtumus; aptaria, kaip kūrinio raiškos priemonėmis sukuriama jo prasmė; atskleidžia kūrinio originalumą ir stiliaus individualumą.

  • Analizuoja, kaip romane atsispindi kultūrinis, istorinis kontekstas ir kaip kūrinys veikė visuomenės kultūros raidą; paaiškina, kuo jis reikšmingas Lietuvos kultūrai.

  • Kuria rašinį, remdamiesi literatūra (kultūra): suformuluoja ir pagrindžia tezę, išreiškia savo požiūrį; nuosekliai plėtoja mintis, paremia jas kūriniu; tinkamai sieja įžangą, dėstymą ir pabaigą.

  • Laikosi bendrinės kalbos normų reikalavimų.

  • Moka vadovautis pagrindiniais logikos dėsniais: tapatybės, prieštaravimo, negalimo trečiojo ir pakankamo pagrindo dėsniu.

  • Atpažįsta skaidymo nuoseklumo klaidas ir sugeba jas analizuoti.

  • Trumpi individualūs mokinių pranešimai: „Istorinis ir filosofinis XX a. vidurio moder niosios literatūros pagrindimas“, „Kultūrinė veikla nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu“ (kultūrinė spauda, VDU bendruomenės veikla. Vertinama pažymiu. Taikomas ir formuojamasis vertinimas3.

  • Epochą reprezentuojančios asmenybės - sukurtų pateikčių pristatymas: „Stasys Šalkauskis“, „Ieva Simonaitytė“, „Kauno keturvėjininkai“, „Oskaras Milašius“. Vertinama pažymiu.

  • Sukurtų pateikčių pristatymas: „V. Mykolaitis - Putinas“, „Simbolizmas“. Vertinama pažymiu.

  • Rinkinio „Tarp dviejų aušrų“ recenzijos rašymas, nedidelės apimties referatų pristatymas: „Čiurlionis ir Mykolaitis-Putinas“, „Romantizmo įtaka Mykolaičio-Putino simbolistinei poezijai“, eilėraščio „Tarp dviejų aušrų“ mokymasis atmintinai. Vertinama pažymiu.

  • Lyginamoji V. Mykolaičio-Putino, J. Baltrušaičio poezijos ir M. K.Čiurlionio paveikslų („Karaliai. Pasaka“, „Rex“, „Piramidžių sonata“, „Žvaigždžių sonata“ ir kt.) analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • Pradeda pildyti lentelę „Loginiai trūkumai, pasitaikantys rašiniuose“4. Kaupiamasis vertinimas.

  • Pranešimų „Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ veikėjų paveikslai“, pristatymas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Rašinio rašymas: literatūrinio („Dvaro kultūra lietuvių literatūroje“, /„Individo maištas prieš tradiciją ... kūryboje“/ „Tradicijos ir modernumo sankirtos literatūroje“), samprotavimo („Ar svarbu pažinti save?“, „Ar aplinka nulemia individo gyvenimą?“). Vertinama pažymiu.

  • Rašinio taisymas. Kaupiamasis vertinimas.



  • Muzika, dailė




3. Tradicijos ir modernumo sankirtos. J. Savickis. Novelės (8)


  • Lavina meninį skonį, plečia savo, kaip skaitytojo, estetinę patirtį.

  • Geba atskleisti J. Savickio prozos bruožus: temų naujumą, pasakojimo perspektyvos kaitaliojimąsi, skeptišką požiūrį į žmogaus prigimtį, stojišką pasaulėvaizdį, keliaprasmį juoką, veikėjų motyvacijos stoką, teksto koncentruotumą.

  • Suvokia J. Savickio prozos modernumą (pasakojimo sandara, žmogaus būties samprata, stilius).

  • Kurdami rašinį, laikosi tezės formulavimo ir pagrindimo reikalavimų. Taiko citavimo ir perfrazavimo taisykles. Skiria citavimą nuo perfrazavimo.

  • Geba kūrybinį rašymą panaudoti pamokose: kuria laišką pasirinktam J. Savickio novelės veikėjui.

  • Sukurtų pateikčių pristatymas: „Ekspresionizmas“, „Jurgis Savickis“, „Jurgis Savickis – „apnuogintų situacijų“ meistras“. Vertinama pažymiu.

  • Nedidelės interpretacijos (žodžiu / raštu) psichologiniu / etiniu / filosofiniu aspektu pristatymas (apsakymas „Vagis“). Kaupiamasis vertinimas.

  • Samprotavimo rašinio pastraipos „Nauja forma kaip galimybė perteikti nerimą dėl žmogaus būties“ kūrimas (remiasi novelėmis „Kova“/ „Ad astra“/ „Mėnesiena“ / „Fleita“). Kaupiamasis vertinimas.

  • Literatūrinio rašinio pastraipų kūrimas: „Egzistencinė ironija J. Savickio apsakyme „Jono Graužos nuotykiai“, „J. Savickio apsakymo „Jono Graužos nuotykiai“ daugiareikšmiškumas“. Kaupiamasis vertinimas.

  • Lyginamoji analizė: J. Biliūnas ir J. Savickis. Kaupiamasis vertinimas.

  • Literatūrinio laiško J. Savickio novelės veikėjui pristatymas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Literatūrinio rašinio „Stojiška pasaulėžiūra literatūroje“ rašymas. Rekomenduojami autoriai K. M. Sarbievijus, K. Donelaitis, J. Savickis. Vertinama pažymiu.

  • Rašinio taisymas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Du trumpametražiai filmai apie Savickį5. Virtuali paroda apie Savickį6.

  • Psichologija, etika, filosofija.

4. Tradicijos ir modernumo sankirtos. J. Aistis. Pasirinkti eilėraščiai (4)


  • Geba atskleisti neoromantikų, dainiškojo eilėraščio tradicijai ištikimų poetų, kūrybos bruožus.

  • Atpažįsta J. Aisčio poezijos principus: emocingumą, nerimą, intelektualumą, žaidimą kaukėmis, estetiškumą, tragišką susidūrimą su kasdienybe, savitai interpretuojamus patriotinius motyvus, tautosakos stilizaciją.

  • Redaguoja tekstą turinio, raiškos ir raštingumo požiūriu: tobulina teksto prasmės plėtotę; siekia minties aiškumo, pasirenka tinkamas ir taisyklingas gramatines formas ir tinkamos reikšmės žodžius; ištaiso kalbos, rašybos ir skyrybos klaidas. Kritiškai vertina savo argumentus.

  • Moka naudotis lietuvių kalbos žodynais, žinynais, elektroniniais ištekliais.

  • Sukurtų pateikčių pristatymas: „Neoromantikai“, „Jonas Aistis“. Vertinama pažymiu.

  • Pasirinktų J. Aisčio eilėraščių mokymasis atmintinai. Vertinama pažymiu.

  • Literatūrinio rašinio „Katarsis Jono Aisčio kūryboje“ plano rašymas ir atskirų pastraipų kūrimas (įžangos dėstymo, pabaigos). Kaupiamasis vertinimas.

  • Plano ir pastraipų aptarimas, teksto redagavimas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Pranešimų „J. Aisčio poezijos žmogus - romantikas“, „Lietuva Maironio ir J. Aisčio poezijoje“, „Pasirinkto J. Aisčio eilėraščio poetika“, „Kultūros kontekstai J. Aisčio eilėraščiuose“, „Romantikų bei neoromantikų poezijos įvaizdžių prãsmės“ pristatymas. Vertinama pažymiu.







5. Tradicijos ir modernumo sankirtos. H. Radauskas. Pasirinkti eilėraščiai (7)


  • Plečia savo, kaip skaitytojo, estetinę patirtį.

  • Analizuoja H. Radausko eilėraščių turinį, raišką, kontekstą ir jų sąsajas; kūrinius vertina, lygina su kitais kūriniais; aptaria, kaip raiškos priemonėmis sukuriama eilėraščių prasmė; atskleidžia kūrinio originalumą ir stiliaus individualumą, lygina su kitais to paties laikotarpio kūriniais.

  • Nurodo sakytinio ir rašytinio teksto ypatybes, viešųjų kalbų rūšis; nusako struktūros reikalavimus; apibūdina komunikacinius viešosios kalbos tikslus, informacinio, apeliacinio ir emocinio kalbėjimo skirtumus; nustatyto problemą ir jos sprendimo argumentus, nustato pateiktos informacijos esmę, išvadų pagrįstumą.​ Analizuoja viešąją monologinę H. Radausko kalbą, pasakytą gavus Lietuvių rašytojų draugijos premiją (JAV, 1956), įvertina ją turinio ir raiškos požiūriu.

  • Publicistiniame tekste atpažįsta lyginimą kaip loginę operaciją, geba analizuoti publicistines metaforas.​

  • Sukurtos pateikties pristatymas: „Henrikas Radauskas - „menų alkoholikas“. Vertinama pažymiu.

  • Anotacijos H. Radausko eilėraščių rinktinei „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“ rašymas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Referatų „Gamta ir kultūra“, „Poetinės transformacijos principas“, „Henrikas Radauskas ir neoromantikai“ pristatymas. Vertinama pažymiu.

  • H. Radausko eilėraščių ir viešosio kalbos analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • Pasirinktų H. Radausko eilėraščių mokymasis atmintinai. Vertinama pažymiu.

  • Teksto suvokimas pagal A. Venclovos esė „Nenugalimoji arkadija“. Vertinama pažymiu, jei suvokimas atliekamas raštu.

Literatūrinio rašinio rašymas: „Modernus atsigręžimas į praeities tradiciją poezijoje / prozoje / literatūroje“, rekomenduojami autoriai Mykolaitis-Putinas, J. Aistis, H. Radauskas; „Meno reikšmė žmogaus gyvenime“, rekomenduojami autoriai V. Mykolaitis-Putinas, J. Savickis, H. Radauskas. . Vertinama pažymiu.

  • Rašinio taisymas. Kaupiamasis vertinimas.

:

6. Tradicijos ir modernumo sankirtos. F. Kafka. (7)

  • Vertina skaitymą kaip tautos ir pasaulio pažinimo būdą.

  • Parengia argumentuotą informacinę kalbą visuomenės gyvenimo / literatūros (kultūros) tema: formuluoja problemas, teiginius, argumentus ir išvadas.

  • Taiko minčių dėstymui svarbias logikos taisykles.

  • Nurodo, kas yra patikimi informacijos šaltiniai.

  • Analizuoja grožinio kūrinio turinį, raišką, kontekstą ir jų sąsajas; kūrinį vertina, lygina su kitais kūriniais, aptaria panašumus ir skirtumus; aptaria, kaip kūrinio raiškos priemonėmis sukuriama jo prasmė.

  • Pranešimų „Šarlis Bodleras – europinio modernizmo pranašas“, „Verleniško tipo eilėraštis“, „Antikos kontekstai K. Kavafio poezijoje“, „Dievoieška R. M. Rilkės poezijoje“, „Rusų poetai modernistai“ pristatymas. Vertinama pažymiu.

  • Sukurtos pateikties pristatymas: „F. Kafkos biografija ir kūryba“. Vertinama pažymiu.

  • Pokalbis „Moderniosios visuomenės ir pažangos kritika F. Kafkos novelėje „Metamorfozė“. Kaupiamasis vertinimas.

  • Diskusija „Kokias išeitis modernus pasaulis siūlo individui? (Remtis H. Hesės romanu „Stepių vilkas“) Kaupiamasis vertinimas.

Literatūrinio rašinio „Nereikalingo žmogaus drama ... kūryboje“ kūrimas. Rekomenduojami autoriai J. Biliūnas, J. Savickis, F. Kafka. Vertinama pažymiu.

  • Rašinio taisymas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Literatūrinis testas – atsiskaitomasis darbas. Vertinama pažymiu.



  • Filmo „Metamorfozė“ fragmentai7




II. XX A. VIDURIO KATASTROFŲ LITERATŪRA (42)

Mokinių pasiekimai

Galimos veiklos formos ir vertinimas

Pastabos (integravimo galimybės ir pan.)


1. Žmogaus pozicija totalitarizmo akivaizdoje: pasipriešinimas, prisitaikymas, išdavystė, rezignacija, egzilis ( 12) 


  • Ugdosi asmeninį santykį su literatūra (kultūra) bei kritinį mąstymą. Kritiškai vertina skirtingas XX a. vidurio tragedijos istorines nuostatas.

  • Apibūdina istorinę ir kultūrinę XX a. vidurio situaciją Lietuvoje ir Europoje, žino, analizuoja istorines totalitarizmo priežastis. Suvokia žmogaus pozicijų totalitarizmo akivaizdoje įvairovės priežastingumą, o literatūrą kaip tragiškos patirties liudytoją.

  • Skaito, analizuoja ir interpretuoja partizanų, rezistentų bei išeivių kūrybą, supranta ją ne tik kaip meninę vertybę, todėl derina istorinį ir meninį supratimą.

  • Atranda sąsajų tarp I. Mero romano „Lygiosios trunka akimirką“ ir Biblijos bei geba jas interpretuoti.

  • Atpažįsta V. Mačernio kūrybos sąsajas su žemininkais, geba atskleisti jo poezijos problematiką: tiesos bei gyvenimo prasmės ieškojimus, namų svarbą. Skiria pagrindines soneto ypatybes, įvardija sonetų tematiką, apibūdina subjektą, analizuoja ir interpretuoja meninę kalbą. Atskleidžia sonetų individualumą lygina su kitais to paties žanro kūriniais (pavyzdžiui, V. Šekspyro).

  • Atpažįsta žemininkų bei bežemių generacijų bruožus, atranda jų kūrybos panašumus ir skirtumus.




  • Pranešimo „Istorinė ir kultūrinė XX a. vidurio situacija“ pristatymas. Vertinama pažymiu.

  • Pateikčių apie epochą reprezentuojančias asmenybes bei literatūros padėtį kūrimas bei pristatymas („Juozas Lukša - Daumantas“, „Ona Šmitaitė“8, „Lietuvių literatūros padėtis po 1940 m.“). Vertinama pažymiu.

  • Dokumentinių bei meninių filmų apie žmonių ir tautų likimus totalitarizmo akivaizdoje aptarimas bei recenzijų kūrimas. Kaupiamasis vertinimas

  • Tremtinių literatūros ar literatūros apie tremtį pristatymas9 (D. Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“, A. Miškinio „Psalmės“, R. Šepetys „Tarp pilkų debesų“10). Vertinama pažymiu.

  • Literatūrinio rašinio „Nerimo ir moralinės atspirties paieškos B. Krivicko bei V. Mačernio eilėraščiuose“ pastraipos kūrimas. Kaupiamasis vertinimas.

  • I. Mero romano „Lygiosios trunka akimirką“ temų pristatymas, humanistinių nuostatų formulavimas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Nepriklausomos Lietuvos „augintinių“ bei bežemių generacijų pristatymas (pateiktys / pranešimai). Vertinama pažymiu.

  • Pasirinktų A. Nykos-Niliūno ir A. Mackaus eilėraščių analizė ir interpretacija. Kaupiamasis vertinimas.

  • Pasirinktų V. Mačernio, B. Krivicko, A. Nykos-Niliūno, A. Mackaus eilėraščių mokymasis atmintinai. Vertinama pažymiu.

  • Literatūrinis testas – atsiskaitomasis darbas. Vertinama pažymiu.

  • Šiuolaikiniai dokumentiniai filmai apie 1941 m. (A. Kuzmicko „Likau gyvenimo paraštėje” ir „Pavergtųjų sukilimas“).

  • Meniniai filmai apie karą bei pokarį: V. V. Landsbergio „Kai aš buvau partizanas“11, V. Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“ / J. Vaitkaus „Vienui vieni“. A. Juzėno „Vilniaus getas“

  • Dainos apie partizanus: A. Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ albumas „Broliai“

2. Žmogus totalitarizmo akivaizdoje. S. Nėris. Prie didelio kelio (6)


  • Apibūdina Salomėjos Nėries biografiją, istorinį ir kultūrinį jos gyvenamojo laiko kontekstą.

  • Interpretuoja literatūrą kaip tragiškos patirties liudijimą.

  • Analizuoja grožinio kūrinio turinį, raišką, kontekstą ir jų sąsajas; kūrinį vertina, lygina su kitais kūriniais, aptaria panašumus ir skirtumus; aptaria, kaip kūrinio raiškos priemonėmis sukuriama jo prasmė.

  • Atskleidžia stiliaus individualumą, lygina su kitais to paties žanro arba to paties laikotarpio kūriniais.




  • Pateikties apie S. Nėries biografijos ir kūrybos bruožus pristatymas. Vertinama pažymiu.

  • Darbas grupėmis – rinkinių „Anksti rytą“, „Pėdos smėly“, „Per lūžtantį ledą“, „Diemedžiu žydėsiu“ analizė turinio ir raiškos aspektais. Kaupiamasis vertinimas.

  • Eilėraščių rinkinio „Prie didelio kelio“ vertybių formulavimas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Eilėraščių rinkinio „Prie didelio kelio“ kaip epochos dokumento aptarimas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Pasirinktų rinkinio „Prie didelio kelio“ eilėraščių mokymasis atmintinai. Vertinama pažymiu.

  • Savarankiška rinkinio „Prie didelio kelio“ eilėraščio analizė ir interpretacija. Kaupiamasis vertinimas.

Literatūrinio rašinio „Laiko tėkmės išgyvenimas poezijoje“ pastraipos kūrimas (rekomenduojami autoriai M. K. Sarbievijus, J. Aistis, S. Nėris). Vertinama pažymiu.




3. Žmogus totalitarizmo akivaizdoje.B. Sruoga. Dievų miškas (7)


  • Apibūdina Balio Sruogos biografiją, istorinį ir kultūrinį jo gyvenamojo laiko kontekstą.

  • Interpretuoja literatūrą kaip tragiškos patirties liudijimą.

  • Paaiškina terminus memuarai, dokumentinė literatūra, ironija, šaržas.

  • Analizuodami B. Sruogos romaną „Dievų miškas“ geba paaiškinti pasakotojo ironiją, pasakojimo pozicijas, suvokia lagerio sistemą kaip žmogaus dehumanizavimo įstaigą, pristato kalinių portretus ir šaržuotus prižiūrėtojų paveikslus.

  • Aptaria romano „Dievų miškas“ stilių, atpažįsta įvairias juoko formas. Juoką interpretuoja kaip priešpriešą vertybių praradimui.

  • Atpažįsta literatūros raiškos būdus ribinėje situacijoje: siaubo, kančios ekspresiją, juodąjį humorą.

  • Geba kūrybinį rašymą panaudoti pamokose: rašo dienoraštį.

  • Pranešimų „Balys Sruoga“, „Įvairialypė Balio Sruogos kūryba“ pristatymas. Vertinama pažymiu.

  • B. Sruogos romano „Dievų miškas“ analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • A. Puipos filmo „Dievų miškas” aptarimas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Kūrybinio rašymo pristatymas ir aptarimas („Karo laikų dienoraštis“). Kaupiamasis vertinimas.

  • Samprotavimo rašinio „Ar juokas gali išgelbėti individą nuo vertybių praradimo?“ pastraipos kūrimas. Vertinama pažymiu.




  • A. Puipos filmas „Dievų miškas“ (2005)

4. Egzistencializmas. A. Kamiu. A. Škėma. Absurdo drama (17)


  • Geba atpažinti egzistencializmo bruožus; aptaria egzistencinės vienatvės, maišto ir absurdo temas.

  • Analizuoja viešąją monologinę A. Kamiu kalbą, pasakytą gavus Nobelio premiją (1957), įvertina ją turinio ir raiškos požiūriu.

  • Apibūdina A. Škėmos biografiją, istorinį ir kultūrinį jo gyvenamojo laiko kontekstą. Atpažįsta literatūros raiškos būdus ribinėje situacijoje: absurdo ekspresiją, ironiją, groteską.

  • Analizuoja egzistencinį kultūrinį palikimą: romanus, filmus, geba paaiškinti metaforišką kūrinių prasmę.

  • Skiria pagrindines dramos ypatybes. Tinkamai vartoja draminio kūrinio sąvokas: personažas, monologas, dialogas, replika, remarka, konfliktas, kolizija, kulminacija. Atpažįsta absurdo teatro tradiciją.

  • Suvokia S. K. Ostrausko absurdo teatro vertę kaip egzistencinių klausimų provokacijas. Atpažįsta K. Ostrausko dramų savybes: herojų deheroizavimą, paradoksą, intertekstualumą, autoriaus autoriteto nuvertėjimą. Geba paaiškinti paradokso poetiką dramoje „Gyveno senelis ir senelė“.

  • Pateikčių „Egzistencializmas“, „Alberas Kamiu“ kūrimas ir pristatymas. Vertinama pažymiu.

  • Kamiu viešosios kalbos analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • Kamiu romano „Svetimas“ analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • S. Beketo filmo „Film“ aptarimas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Pateikties apie A. Škėmą kūrimas ir pristatymas. Vertinama pažymiu.

  • Škėmos romano „Balta drobulė“ analizė ir interpretacija. Kaupiamasis vertinimas.

  • Filmo „Baraka“ aptarimas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Samprotavimo rašinio pastraipos „Ar sociume individas patiria laimę?“ kūrimas (kontekstai A. Škėmos „Balta drobulė“ ir filmas „Baraka“). Kaupiamasis vertinimas.

  • S. Beketo absurdo dramos „Belaukiant Godo“ analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • K. Ostrausko absurdo dramos „Gyveno senelis ir senelė“ analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • Beketo ir Ostrausko dramų lyginamoji analizė. Kaupiamasis vertinimas.

Literatūrinio rašinio „Asmens ir jo vertybių išbandymas katastrofų metu ... kūryboje“ / samprotavimo rašinio „Ar katastrofų metu išbandomos žmogaus vertybės?“ rašymas. Vertinama pažymiu.

  • Rašinio taisymas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Filosofija



  • S. Beketo „Filmas“12(1964)



  • Rono Frikės dokumentinis filmas „Baraka“13(1992)




III. MODERNIOJI XX A. ANTROSIOS PUSĖS LITERATŪRA (42)

Mokinių pasiekimai

Galimos veiklos formos ir vertinimas

Pastabos (integravimo galimybės ir pan.)

1. XX a. antrosios pusės proza. M. Katiliškis. J. Aputis (15)


  • Aptaria pokario situaciją: gimtosios vietos praradimą: lietuvių agrarinės kultūros irimą.

  • Atskleidžia M. Katiliškio romano „Miškais ateina ruduo“ tradiciją ir modernumą, epinio vaizdavimo ypatybes.

  • Atpažįsta sovietinės ideologijos žymes lietuvių literatūroje.

  • Parengia argumentuotą kalbą apie rašytojus ir visuomenę totalitarizmo gniaužtuose: formuluoja problemas, teiginius, argumentus ir išvadas.

  • Geba apibūdinti sovietinės sistemos ypatybes, reikalavimus literatūrai ir rašytojui, kultūrinės tapatybės krizę.

  • Atpažįsta modernizmo stilistiką: ezopinę kalbą, sąmonės srautą, kalbos ribų išplėtimą, asociatyvumą, daugiasluoksnes metaforas, vidinį monologą, ironiją, intelektualiąją analizę, kultūros kontekstus; apibūdina etnocentrinio modernizmo požymius.

  • Apibūdina R. Granausko kūrybos bruožus: kolektyvinės patirties svarbą, žmogaus gamtinio prado sureikšminimą, metaforišką ir magišką natūralistinio pasaulio paveikslą.

  • Apibūdina J. Apučio novelių ypatybes: ryšį su tradicija, lyrizmą, psichologizmą, potekstę, erdvę ir laiką, veiksmo archetipą, humanistine etika paremtą pasaulį.

  • Apibūdina B. Vilimaitės novelių ypatybes: fragmentiškumą, lakoniškumą, detalių ir vidinio žmogaus pasaulio ryšį, psichologiškumą. Aptaria jos veikėjus kintančioje visuomenėje, atskleidžia pasakojimo savitumą, veikėjų tipus (ypač moters būtį aprėpiantį archetipą).

  • Geba kūrybinį rašymą panaudoti pamokose: kuria grožinį tekstą (apsakymą), mokosi jį geriau suvokti, kuria dialogus, personažus, geriau suvokia pasakojimo visumą, mokosi tekstą tobulinti, redaguoti.

  • Trumpi individualūs mokinių pranešimai: „Svarbiausi XX a. antros pusės politiniai ir kultūriniai įvykiai“. Kaupiamasis vertinimas.

  • Sukurtų pateikčių pristatymas: „Juozas Girnius“, „Vytautas Kavolis“, „Marija Gimbutienė“, „Meilė Lukšienė“, „Algirdas Julius Greimas“, „Nijolė Sadūnaitė“14. Vertinama pažymiu.

  • Pranešimų pagal M. Katiliškio romaną „Miškais ateina ruduo“ pristatymas: „Gaivališkos prigimties aistra“, „Nenumalšinamas asmeninės laimės troškimas“, „Gamtos ir jausmų galia“, „Romano psichologizmas“, „Gamtos aprašymų turtingumas (pasirinktas aspektas)“, „Pasakotojo vaidmuo romane“. Vertinama pažymiu.

  • Literatūrinio rašinio plano kūrimas: „Nostalgiška kelionė į praeitį literatūros kūriniuose“ (rekomenduojami autoriai A. Mickevičius, Maironis, Vaižgantas, M. Katiliškis). Kaupiamasis vertinimas.

  • Romano „Miškais ateina ruduo“ fragmento kalbos analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • Romano ir filmo „Miškais ateina ruduo“ lyginamosios analizės kūrimas ir pristatymas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Sukurtų pateikčių pristatymas: „Romualdas Ganauskas“, „R. Granausko kūrybos raida“. Vertinama pažymiu.

  • R. Granausko novelių analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • Pokalbis „Mitologinio ir technologinio pasaulio konfliktas R. Granausko kūryboje“. Kaupiamasis vertinimas.

  • Filmo „Duburys“ recenzijos rašymas. Vertinama pažymiu.

  • Sukurtų pateikčių pristatymas: „Juozas Aputis“, „Juozo Apučio kūrybos raida“. Vertinama pažymiu.

  • J. Apučio novelių analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • Pokalbis „Vidinės stiprybės išbandymo situacijos J. Apučio novelėse“. Kaupiamasis vertinimas

  • Literatūrinio rašinio „Veiksmo archetipas literatūroje“ plano kūrimas (rekomenduojami rašytojai J. Biliūnas, J. Savickis, J. Aputis). Kaupiamasis vertinimas

  • Pranešimas ir diskusija „Šuns egzekucija Biliūno, Savickio ir Apučio novelėse“. Kaupiamasis vertinimas.

  • Sukurtos pateikties pristatymas: „Bitės Vilimaitės gyvenimo ir kūrybos bruožai“. Vertinama pažymiu.

  • B. Vilimaitės novelių analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • Kūrybinis rašymas (apsakymo kūrimas) ir aptarimas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Literatūrinio rašinio „Amžinųjų vertybių šviesa literatūroje“ kūrimas (rekomenduojami autoriai J. Biliūnas, M. Katiliškis, J. Aputis). Vertinama pažymiu./ Samprotavimo rašinio „Kodėl svarbu neišduoti savo vertybių?“ kūrimas (rekomenduojami autoriai J. Biliūnas, Just. Marcinkevičius, J. Aputis). Vertinama pažymiu.

  • Rašinio taisymas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Filmas „Miškais ateina ruduo“ (rež. R. Vabalas, 1990)

  • Filmas pagal R. Granausko romaną „Duburys“(rež. G. Lukšas, 2009)




2. XX a. antrosios pusės dramaturgija. Just. Marcinkevičius. „Mažvydas“15 (12)


  • Suvokia istorinę dramą kaip atminties gaivintoją.

  • Suvokia literatūros vaidmenį lietuvių visuomenės kelyje į Nepriklausomybę.

  • Geba apibūdinti Just. Marcinkevičiaus, kaip klasikinių tradicijų tęsėjo, kūrybą.

  • Nagrinėja dramos išorinį veiksmą ir vidinį vyksmą, geba atskleisti Mažvydo asmenybės turinį ir draminės kalbos ypatumus, suvokia Mažvydą kaip XX a. antros pusės asmenybę.

  • Analizuoja, kaip dramoje atsispindi kultūrinis ir istorinis kontekstas.

  • Geba nusakyti, kaip Just. Marcinkevičiaus kūriniai veikė visuomenės kultūros raidą; gali paaiškinti, kuo jie reikšmingi Lietuvos kultūrai.

  • Aptaria Just. Marcinkevičiaus rinktinę „Amžino rūpesčio pieva“ turinio ir raiškos aspektais, nusako lyrinių eilėraščių pobūdį.

  • Analizuoja viešąją monologinę vieną paskutinių Just. Marcinkevičiaus kalbų, pasakytą istorinėje Lietuvos Mokslų Akademijos salėje Visuomeniniame diskusijų forume „Tauta, Valstybė, Piliečiai" 2010 m. lapkričio 23 d.16

  • Kurdami rašinį, suplanuoja rašymo eigą, taiko argumentavimo taisykles, laikosi tezės formulavimo ir pagrindimo reikalavimų, nusako, kaip pavyzdys ir analogija gali pagrįsti teiginį, taiko citavimo ir perfrazavimo taisykles.

  • Sukurtų pateikčių pristatymas: „XX a. antrosios pusės lietuvių dramaturgijos apžvalga“, „Justino Marcinkevičiaus biografija“, „Just. Marcinkevičiaus kūrybos raida“. Vertinama pažymiu.

  • Just. Marcinkevičiaus poetinės dramos „Mažvydas“ analizė. Kaupiamasis vertinimas

  • Trumpi individualūs mokinių pranešimai: „Bibliniai motyvai Just. Marcinkevičiaus poemoje „Mažvydas“, „Antikiniai motyvai Just. Marcinkevičiaus poemoje „Mažvydas““ . Kaupiamasis vertinimas.

  • Pasirinktų rinkinio „Amžino rūpesčio pieva“ eilėraščių mokymasis atmintinai. Vertinama pažymiu.

  • Savarankiška rinkinio „Amžino rūpesčio pieva“ eilėraščio analizė ir interpretacija. Kaupiamasis vertinimas.

  • Just. Marcinkevičiaus viešosios kalbos analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • Literatūrinio rašinio „Lietuviškumo samprata lietuvių poezijoje“ (siūlomi autoriai Maironis, J. Aistis, Just. Marcinkevičius) plano rašymas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Literatūrinio rašinio „Darbo vertė ir prasmė literatūroje“ kūrimas (rekomenduojami autoriai K. Donelaitis, Vaižgantas, Just. Marcinkevičius ) / Samprotavimo rašinio „Ar žmogaus privalo įsipareigoti savo tėvynei?“ kūrimas (rekomenduojami autoriai Maironis, J. Aistis, Just. Marcinkevičius). Vertinama pažymiu.

  • Rašinio taisymas. Kaupiamasis vertinimas.




3. XX a. antrosios pusės poezija. Č. Milošas. M. Martinaitis. S. Geda. J. Vaičiūnaitė (15)


  • Suvokia, kad literatūra – siekis grąžinti kultūros tradicijas ir istorinę atmintį.

  • Apibūdina Č. Milošo, kaip katastrofizmo poezijos atstovo, kūrybos ypatybes.

  • Apibūdina M. Martinaičio lyrinių eilėraščių ir baladžių ypatybes: paradoksalų mąstymą, etninės kultūros rekonstrukciją.

  • Apibūdina S. Gedos poezijos ypatybes: vaizdo ekspresyvumą, polifoniškumą, žaidimą, provokaciją, improvizaciją, lietuvių ir pasaulio kultūros tradicijų elementus.

  • Apibūdina J. Vaičiūnaitės poezijos ypatybes: kultūros vaizdinių panaudojimą, istorijos ir istorinių asmenybių temą, dėmesį „kitam“, meilės, miesto gamtos temas, mitologiškumą.

  • Analizuoja Č. Milošo, M. Martinaičio, S. Gedos, J. Vaičiūnaitės poeziją.

  • Skiria publicistinio stiliaus žanrus: esė, laišką, straipsnį. Pateikia publicistinio stiliaus charakteristiką. Charakterizuoja publicistinės esė kalbinės raiškos specifiką. Analizuoja Č. Milošo ir M. Martinaičio esė.

  • Geba kūrybinį rašymą panaudoti pamokose – kuria filmo scenarijų.

  • Sukurtų pateikčių pristatymas: „7 dešimtmečio kartos autoritetai: J. Brodskis“, „7 dešimtmečio kartos autoritetai: V. Šimborska“, „Česlovas Milošas“, „Česlovo Milošo kūrybos raida“. Vertinama pažymiu.

  • Dienoraščių, impresijų pagal Č. Milošo eiles kūrimas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Darbas grupėmis – pateiktų M. Martinaičio eilėraščių apie Kukutį analizavimas turinio ir raiškos aspektais bei pristatymas. Vertinama ir įsivertinama (pažymys).

  • Pasirinktų Č. Milošo, M. Martinaičio, S. Gedos, J. Vaičiūnaitės eilėraščių mokymasis atmintinai. Vertinama pažymiu.

  • Č. Milošo, M. Martinaičio, S. Gedos, J. Vaičiūnaitės eilėraščių analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • Milošo ir Martinaičio esė analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • Filmo scenarijaus rašymas (temos „Vilnius pagal Č. Milošo eiles“, „Vilnius Kukučio gyvenime“, „Vilnius pagal J. Vaičiūnaitės eiles“, „Vilnius pagal S. Gedos eiles“). Kaupiamasis vertinimas.

  • Literatūrinio rašinio „Atminties galia literatūroje“ kūrimas (rekomenduojami autoriai M. Martinaitis, Č. Milošas, S. Geda). Vertinama pažymiu.

  • Rašinio taisymas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Lietuviški filmai apie Česlovą Milošą:

  • Česlovo Milošo sugrįžimas (rež. J. Javaitis, 1993, LTV)

  • Czeslawo Miloszo Vilnius (rež. V. DamaševičiusJ. Matonis, 2007)

  • Česlovo Milošo amžius (rež. J. Javaitis, 2011, LTV)

  • V. Kernagio įdainuotos M. Martinaičio eilės, pavyzdžiui, „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“17 ir pan.



IV. NEPRIKLAUSOMYBĖS LAIKŲ LITERATŪRA (42)

Mokinių pasiekimai

Galimos veiklos formos ir vertinimas

Pastabos (integravimo galimybės ir pan.)

1. Visuomenės pokyčių apmąstymas prozoje ir eseistikoje. J. Kunčinas (16)



  • Suvokia žanrų kaitą, pasikeitusią literatūros paskirtį: joje ieškoma naujo santykio su šiuolaikine visuomene, tradicija ir istorija; apibūdina literatūros postmodernumą: žaidimą, teksto atvirumą, fakto ir išmonės neatskiriamumą, citavimą, ironiją, „autoriaus mirtį“.

  • Įvertina informacijos tinkamumą ir patikimumą, interpretuoja įrodymus, nuomones, vaizdinę medžiagą.

  • Analizuoja visuomenės pokyčių apmąstymus prozoje ir eseistikoje.

  • Analizuoja meninės prozos kalbą, „žodžių orkestrą“ – priešpriešą „lengvajai“ pramoginei literatūrai.

  • Analizuoja negrožinį tekstą (G. Radvilavičiūtės), jo kalbinės raiškos specifiką; atskleidžia teksto turinio prasmę, analizuoja ir įvertina keliamas problemas, kontekstą ir jų sąsajas; vertina negrožinius tekstus lygindami su kitais to paties žanro tekstais, išreiškia savo požiūrį ir jį pagrindžia.​

  • Geba kūrybinį rašymą panaudoti pamokose – kuria esė18.

  • Apibūdina J. Kunčino kūrinių ypatybes: vakarietiškai laisvą kūrėjo laikyseną, ironišką šypseną, grotesko elementus, neįprastus herojus (antiherojus, bohemą).




  • Laidų „Pasivaikščiojimai“ fragmentų aptarimas ir diskusija tema „Ar V. V. Landsbergis ir D. Razauskas reprezentuoja nepriklausomybės laikų kultūrą?“ Kaupiamasis vertinimas.

  • Ch. L. Borcheso „Smėlio knyga“: apsakymų „Smėlio knyga“, „Sapnas Edinburge“ analizė: ar žinojimas gali varginti? Kaupiamasis vertinimas.

  • Darbas grupėmis: pasirinkto kūrinio pristatymas (J. Erlicko „Knyga“, V. Juknaitės „Išsiduosi. Balsu“). Vertinamas pažymiu

  • A. Jakučiūno19 apsakymo „Sokrato gyvenimas ir mirtis“ analizė kitoniškumo, (ne)susikalbėjimo temų moderni traktuotė). Kaupiamasis vertinimas.

  • D. Kalinauskaitės novelių „Namo“, „Išregistruoti vaiduoklį“ analizė: daiktų kalba kaip būdas archetipams atskleisti . Kaupiamasis vertinimas.

  • G. Radvilavičiūtės pasirinktos esė analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • Sukurtos esė pristatymas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Pokalbis „Sovietinės sistemos kritika Ričardo Gavelio romane „Jauno žmogaus memuarai“. Kaupiamasis vertinimas.

  • J. Kunčino romano „Tūla“ analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • Literatūrinio rašinio „Meilės galia literatūroje“ kūrimas (rekomenduojami autoriai Vaižgantas, M. Katiliškis, J. Kunčinas) / Samprotavimo rašinio „Kuo individui ir tautai svarbi laisvė?“ kūrimas (rekomenduojami autoriai Maironis, Just. Marcinkevičius, J. Kunčinas). Vertinama pažymiu.

  • Rašinio taisymas. Kaupiamasis vertinimas.

  • „Pasivaikščiojimai su V. V. Landsbergiu“

(120 ir 221 dalys)

  • „Pasivaikščiojimai su Domantu Razausku“22

  • Laida „Biografijos". Rašytojas Jurgis Kunčinas23



  • R. Gaveliui skirto vakaro įrašas: dalyviai – J. Čerškutė, J. Sprindytė, J. Baranova, V. Rubavičius24.



2. Poezijos likimas dabarties gyvenimo sraute. A. Marčėnas (8)


  • Aptaria poezijos likimą dabarties gyvenimo sraute.

  • Apibūdina šiuolaikinių poetų kūrybos ypatybes, geba analizuoti jų pasirinktus kūrinius.

  • Apibūdina A. Marčėno kūrybos ypatybes: priešgyniaujančio rašytojo laikyseną, simbolinės kultūros tvarkos atmetimą, dvilypę krizės jauseną ir pan.

  • Geba analizuoti A. Marčėno eilėraščius, suvokia jo poeziją kaip pasaulėžiūros krizės liudytoją.

  • Savarankiškai atskleidžia teksto turinio prasmę, analizuoja ir įvertina keliamas problemas, kontekstą ir jų sąsajas.

  • Išskiria iš teksto prielaidas, tinkamai įvertina argumentų ir išvadų pagrįstumą. Paaiškina, kaip raiška priklauso nuo teksto tikslo, stiliaus ir žanro.




  • Darbas grupėmis: pranešimų skaitymas konferencijoje „Šiuolaikinio „aš“ tapatybė poezijoje“ (remiamasi A. A. Jonyno, S. Parulskio, D. Kajoko, G. Grajausko eilėraščiais). Vertinama ir įsivertinama (pažymys).

  • Pateikties „Aidas Marčėnas“ kūrimas ir pristatymas. Vertinama pažymiu.

  • A. Marčėno eilėraščių analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • A. Marčėno pasirinktų eilėraščių mokymasis atmintinai. Vertinama pažymiu.

  • Literatūrinio rašinio „Grožio tema literatūroje“ kūrimas (rekomenduojami autoriai H. Radauskas, J. Vaičiūnaitė, A. Marčėnas). Vertinama pažymiu.

  • Rašinio taisymas. Kaupiamasis vertinimas.

  • „Pasivaikščiojimai su Gintaru Grajausku“25.

  • „Pasivaikščiojimai su Sigitu Parulskiu“26.

3. Šiuolaikinė dramaturgija. M. Ivaškevičius (8)


  • Apibūdina šiuolaikinį istorijos interpretavimą kaip novatorišką; aptaria šiuolaikinės literatūros juoką ir mąslumą; supranta laisvą vertybių pasirinkimą kaip šiuolaikinio žmogaus orientyrus.

  • Apibūdina M. Ivaškevičiaus kūrybos ypatybes: provokaciją, kultūrinį žaidimą ir pan.

  • Argumentuotai diskutuoja apie kalbos ryšį su asmens vertybinėmis nuostatomis, tautos kultūra ir valstybingumu, remdamasis kalbos tyrimais, statistikos duomenimis, pavyzdžiais.

  • Argumentuotai diskutuoja apie kalbos ryšį su asmens vertybinėmis nuostatomis, tautos kultūra ir valstybingumu, remdamasis kalbos tyrimais, statistikos duomenimis, pavyzdžiais.

  • Pasirinktos šiuolaikinės matytos pjesės savarankiška analizė. Vertinama pažymiu.

  • Pateikties „Marius Ivaškevičius“ kūrimas ir pristatymas. Vertinama pažymiu.

  • M. Ivaškevičiaus pjesės „Madagaskaras“ analizė turinio ir raiškos aspektais. Kaupiamasis vertinimas.

  • Pokalbis „Žinomų žmonių prototipai: postmoderni traktuotė“. Kaupiamasis vertinimas.

  • M. Ivaškevičiaus režisuotos pjesės aptarimas, kūrinio ir spektaklio lyginamoji analizė. Kaupiamasis vertinimas.

  • Literatūrinio rašinio „Požiūris į tėvynę literatūroje“ rašymas (rekomenduojami autoriai V. Krėvė, Just. Marcinkevičius, M. Ivaškevičius). Vertinama pažymiu.

  • Rašinio taisymas. Kaupiamasis vertinimas.

  • Samprotavimo rašinio „Koks šiuolaikinio žmogaus ir tėvynės santykis?“ rašymas (rekomenduojami autoriai S. Geda, A. Marčėnas, M. Ivaškevičius). Vertinama pažymiu.

  • Rašinio taisymas. Kaupiamasis vertinimas.

  • „Pasivaikščiojimai su Mariumi Ivaškevičiumi“

  • (127 ir 228 dalys).

4. Kurso kartojimas (10)


Mokytojo nuožiūra.

Mokytojo nuožiūra.






1 Temos galėtų aprėpti autorius ir kų kūrybą nuo Mažvydo iki Maironio.

2Pavyzdžiui, V. Savukyno straipsnis LDK idėja XXI a. globalizacijos fone, internetinė prieiga: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vsavukynas-ldk-ideja-xxi-a-globalizacijos-fone.d?id=23000519

3 Formuojamąjį vertinimą mokytojas taiko individualiai, todėl šis vertinimas ilgalaikiame plane atskirai nebus minimas.

4 Po kiekvieno rašinio aptarimo lentelė papildoma naujais faktais.

5 http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=6E85414FB40F11DF815F746164617373&inlanguage=lt&pathId=132

6 http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=FB1F70628A8111DF8C6E746164617373&inlanguage=lt&pathId=132

7 Internetinė prieiga: http://www.youtube.com/watch?v=wOrhpRtEXH8

8 Baliui Sruogai, kaip epochą reprezentuojančiai asmenybei, skiriama atskira pamoka vėliau, prieš jo kūrybos analizę.

9 Pristatymo formos gali būti pačios įvairiausios: montažai, vaidinimai, trumpo metro filmai, laiškas, straipsnis, dienoraštis ir pan.

10 Į Rūtos Šepetys romaną žiūrima kaip į naujausią aktualų kūrinį tremtinių tema, kurį mokytojas, neprieštaraudamas Atnaujintai lietuvių kalbos ir literatūros programai, gali pasirinkti.

11 Žr. Bernardinai TV laidų ciklą „Atmintis“, kur pateikiamas ne vienas trumpametražis dokumentinis filmas, liudijantis to laikotarpio realijas.

12 http://vimeo.com/29908858

13 http://www.youtube.com/watch?v=aH_N_ca27dU

14 Tarp epochą reprezentuojančių asmenybių nėra Č. Milošo, nes jam skirtos atskiros pamokos.

15Analizuojant Just. Marcinkevičiaus kūrybą, aptariama ir jo poezija, kad mokiniai susidarytų ne fragmentuotą, o visą jo kūrybos vaizdą.

16 http://www.youtube.com/watch?v=-9KK_XtYc_k

17 http://www.youtube.com/watch?v=81PlO0pz7p8&feature=related

18 Prieš tai tikrų aptarti G. Radvilavičiūtės esė „Teksto trauka“, „Be pavadinimo“.

19 A. Jakučiūno kūriniai atitinka programos nuorodą „Naujausi aktualūs šiuolaikinės lietuvių literatūros kūriniai“. Mokytojo valia rinktis jam aktualų atrodantį kūrinį – šiuo atveju pateikiamas pavyzdys..

20 http://www.youtube.com/watch?v=6kYqXMMvZfk&feature=relmfu

21 http://www.youtube.com/watch?v=btpz8PYomjw

22 http://www.youtube.com/watch?v=8wuxRR7dFWk

23 http://www.youtube.com/watch?v=6E_u1ABpYDA

24 http://www.bernardinai.lt/tv/laida/421/vakaras-llti-rasytojo-ricardo-gavelio-intelektualine-legenda

25 http://www.youtube.com/watch?v=ydA_86cnq54&feature=relmfu

26 http://www.youtube.com/watch?v=yYyWj4P0aZw

27 http://www.youtube.com/watch?v=ikyghyWfuvM

28 http://www.youtube.com/watch?v=NZ_p-ULtwQA


Yüklə 147,13 Kb.

Dostları ilə paylaş:




Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©genderi.org 2024
rəhbərliyinə müraciət

    Ana səhifə