    
Lietuvos nepriklausomybės akto semiotinis tyrimas pagal tris turinio analizės lygmenis
-
Pagal diskursyvines (figūratyvinės sklaidos – veiklos pobūdžio, vietos, laiko) reikšmes
Paviršiaus (figūratyvus, diskursyvus) lygmuo – trys figūrų tipai: veikėjai, laiko ir erdvės nuorodos
Diskurso (teksto, kūrinio, įvykio ir kt.) pavadinimas ir aprašymas
|
Laikai
|
Vietos
|
Veikėjai, jų veiksmai, veiklos
(atlikėjų vaidmenys)
|
„Lietuvos nepriklausomybės aktas“
Nutarimas.
Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreipties: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu:
Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.
Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.
Lietuvos Taryba, pranešdama apie tai ..................... vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
|
vasario 16 d.
1918 m.
(šeštadienį,
12 val. 30 min.)
|
Vilniuje
Pilies g. 26
(dabar – signatarų rūmai)
|
Lietuvos Taryba savo posėdyje vienu balsu nutarė kreipties: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes. Pasirašo 20 signatarų:
Dr. Jonas Basanavičius (pirmininkas)
Saliamonas Banaitis
Mykolas Biržiška
Kazimieras Bizauskas
Pranas Dovydaitis
Steponas Kairys
Petras Klimas
Donatas Malinauskas
Vladas Mironas
Stanislovas Narutavičius (Narutowicz)
Alfonsas Petrulis
Antanas Smetona
Jonas Smilgevičius
Justinas Staugaitis
Aleksandras Stulginskis
Dr. Jurgis Šaulys
Kazimieras Steponas Šaulys
Jokūbas Šernas
Jonas Vailokaitis
Jonas Vileišis
|
-
Pagal (semio)naratyvines (aktantinio modelio ir naratyvinės schemos) reikšmes
Gilesnis (naratyvinis) lygmuo – aktantinių vaidmenų ir naratyvinės schemos analizė
Aktantinis modelis
(aktantas – formalus sintaksinis vienetas: tas, kuris veikia ar yra veikiamas; veikėjų įvairovė suvedama į keletą pagrindinių vaidmenų – aktantinių vaidmenų)
Truputį papildyta A. J. Greimo Struktūrinėje semantikoje pateikta aktantų struktūros schema:
Atkurta Lietuvos valstybė Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių
Lietuvių tauta su sostine Vilniuje vyriausybės, Lietuvos gyventojai
siūlo, įtikinėja, įtaigoja, priima iššūkį, sutartį,
manipuliuoja, įpareigoja, įsipareigoja, šlovina-
(į)vertina, sankcionuoja mas arba smerkiamas
Adresantas, Lėmėjas Objektas Adresatas
(vertingumo nustatytojas (-ai), (vertės objektas (-ai)) (objekto (-ų) gavėjas (-ai))
skatinantis (-ieji) ir teisiantis (-ieji)
lėmėjas (-ai))
geidžia, ieško, siekia, atlieka užduotį (žygį), (pa)klysta, (pra)laimi
padeda, gelbsti trukdo, priešinasi
Pagalbininkas Subjektas Priešininkas
(padedantysis (-ieji) arba (herojus (-ai) arba (besipriešinantysis (-ieji) arba kliūys)
ypatingos priemonės) pagrindinis veikėjas)
Tautų apsisprendimo teisė, lietuvių Vilniaus Lietuvos Taryba Vokietijos okupacinė valdžia
konferencijos nutarimas, žiniasklaida (20 signatarų)
„<...> aktantų santykiai: Adresantas iškelia užduotį, Subjektas vykdo programą, bet iš pradžių įgyja Pagalbininką arba stebuklingų įnagių, kurie leidžia pasiekti tikslą, po to Adresantas įvertina Subjekto veiksmus ir jį apdovanoja. Siužetinis pasakojimas paprastai aprėpia visą šią kanoninę schemą, bet vienas jo dalis gali išplėtoti, kitas tik glaustai ar užuominomis pristatyti.“ (Saulius Žukas, Teksto gilumas, Vilnius: Baltos lankos, 2010, P. 128)
Adresantas (lėmėjai) – tai vertės objekto, jo vertingumo nustatytojas (-ai) ir teisiantysis (-ieji) lėmėjas (-ai), kuris (-ie) siūlo, įtikinėja, įtaigoja, manipuliuoja, įpareigoja, (į)vertina, sankcionuoja – šlovina arba smerkia
|
Lietuvių tauta
|
Objektas (vertės objektai) – tai, kas vertinama, ko stokojama ir geidžiama, ko ieškoma, siekiama)
|
Atkurta Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi
„<...> atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.“
|
Adresatas (gavėjai) – tai galimi objekto (-ų) gavėjai, į kuriuos kreipiasi adresantas, ir kurie galėtų priimti iššūkį, sudaryti sutartį, įsipareigoti, galiausiai būti teisiančiojo (iųjų) lėmėjo (-ų) įvertinami, sankcionuojami – šlovinami arba (pa)smerkiami
|
Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės, Lietuvos gyventojai
„Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreipties: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu: <...>“
|
Subjektas (herojai) – tai ta(s) (tie) pagrindinė (-is) veikėja(s) (-ai), kuri(s) (-ie) kažkokiu (kur kada kuo ar kaip) veiksmu parodo, ko (kokio vertės objekto) geidžia ir siekia; ji(s) (jie) priima adresanto iššūkį, sudaro sutartį, įsipareigoja, atlieka užduotį (žygį), (pa)klysta, (pra)laimi ir būna įvertinama(s), sankcionuojama(s) – šlovinama(s) arba (pa)smerkiama(s)
|
Lietuvos Taryba – 20 signatarų: Dr. J. Basanavičius, S. Banaitis, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, Donatas Malinauskas, Vl. Mironas, S. Narutowicz,
Alfonsas Petrulis, Dr. J. Šaulys, K. Šaulys, J. Šernas, A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Vailokaitis, J. Vileišis.
„Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia <...>“
|
Pagalbininkas (padedantieji) – padeda subjektui siekti objekto, visaip gelbsti herojams
|
Tautų apsisprendimo teisė, lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimas, žiniasklaida
„<...> remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais“
Vasario 18 d. tekstas buvo perspausdintas Vokietijos laikraščiuose – „Das Neue Litauen“, „Vossische Zeitung“, „Taegliche Rundschau“, „Kreuzzeitung“ ir kituose.
|
Priešininkas (besipriešinantieji) – priešinasi subjektui, trukdo ir apsunkina jam pasiekti objektą, visaip kenkia herojams
|
Po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su Vokietija.
„Lietuvos aidas“, kuriame visuomenei buvo paskelbta apie Lietuvos nepriklausomybę, vokiečių okupacijos metais buvo griežtai cenzūruojamas. Žinodama, kad akto paskelbimas supykdys okupantų administraciją, Lietuvos taryba įsakė Martyno Kuktos spaustuvei išspausdinti kelis šimtus laikraščio egzempliorių trys dienos prieš cenzoriaus peržiūrą.
Vokiečių valdžia nusprendė sunaikinti M. Kuktos spaustuvę, bet anksčiau išleisti „Lietuvos aido“ egzemplioriai pasiekė lietuvius Tėvynėje bei užsienyje (Rusijoje, JAV, Vokietijoje ir kitur). Vėliau akto platinimas paskelbtas nelegaliu, laikraščiai konfiskuoti. Petrui Klimui pasisekė paslėpti maždaug 60 vienetų.
|
Naratyvinė (pasakojimo) „Lietuvos nepriklausomybės akto“ programa pagal naratyvinę schemą
Pagal naratyvinės schemos fazes – manipuliacija, kompetencija, atliktis, sankcija – ir pagal išbandymo (subjekto, ieškančio vertės objekto) formas – kvalifikacinis išbandymas, lemiamasis išbandymas, šlovinamasis išbandymas:
manipuliacija
(įtaigota užduotis, susitarimas, sutarties sudarymas, kai subjektui (herojui) lėmėjas pasiūlo vertės objektą, įteigia veiklos programą, t. y. vertybių sistemą, kuri paskatina subjektą vieniems ar kitiems veiksmams)
|
Atgimusios Lietuvių tautos atstovai 1917 m. rugsėjo mėn. 18-23 d. Vilniaus konferencijoje išrinko dvidešimt Lietuvos Tarybos narių, kuriuos įpareigojo atkurti Lietuvos valstybę.
(„Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu <...>“)
|
kompetencijos įgijimas – kvalifikacinis išbandymas
(suteikia subjektui galėjimą veikti)
|
Buvo išrinka Lietuvos Taryba spręsti Lietuvos nepriklausomybės bylą, remiantis tautų apsisprendimo teise.
(„<...> lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais <...>“)
|
atliktis – lemiamasis išbandymas (konjunkcija, jungtis arba disjunkcija, skirtis su vertės objektu, t. y. subjektas, realizuodamas savo galias konkrečia veikla, įgyja arba praranda objektą)
|
Lietuvos Taryba (20 signatarų) paskelbia nutarimą – Lietuvos nepriklausomybės aktą.
(„Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreipties: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu: <...> rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas. Lietuvos Taryba, pranešdama apie tai ..................... vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.“)
|
pripažinimas (sankcija) – šlovinamasis išbandymas
(suteikia, įtvirtina subjekto pripažinimą – jį išaukština, (pa)gerbia, šlovina arba (pa)smerkia, kritikuoja)
|
Lietuvos visuomenė įsijungia į nepriklausomybės kovas, išvejami okupantai, o užsienio šalys pripažįsta Lietuvos valstybę.
(1918 m. lapkritį Vokietijai kapituliavus kare, Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta. Sovietų Rusija nepriklausomybės aktą pripažino 1920 m. liepos 12 d., pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį.)
|
-
Pagal logines-semantines reikšmes (elementariąsias reikšmės struktūras)
Giliausias (loginis-semantinis, abstrakčiausių kategorijų) reikšmės lygmuo – Greimo semiotinis kvadratas
(šis kvadratas yra loginių galimybių žemėlapis, dialektiško mąstymo matrica, siekiant išsamiai ką nors aptarti; todėl jis gali būti naudojamas kaip euristikos (ar atradimų samprotavimo) priemonė, nes bandymas jį užpildyti žadina vaizduotę)
laisvė (nepriklausomybės aktas) okupacija (politinė priespauda ir išnaudojimas)
nepriklausoma Lietuva kaizerinė Vokietija
išsivadavimas (revoliucinė moralė) priklausomybė (teisinis statusas ir pripažinimas)
bolševikinė Rusija kitos valstybės (ir net Lenkija)
Semų – S1 ir S2 – elementarioji reikšmės struktūra atsiskleidžia kaip santykių modelis:
Santykio tipas
|
Santykio elementai
|
Priešingumas (dvišalė presupozicija)
|
S1 + S2
|
Priešingumas (dvišalė presupozicija)
|
~S2 + ~S1
|
Prieštaravimas (neigimas)
|
S1 + ~S1
|
Prieštaravimas (neigimas)
|
S2 + ~S2
|
Papildymas (vienašalė presupozicija)
|
~S2 + S1
|
Papildymas (vienašalė presupozicija)
|
~S1 + S2
|
Dostları ilə paylaş: |
