Microsoft Word 2 L Maumev 17issn



Yüklə 190,3 Kb.

səhifə1/7
tarix13.11.2017
ölçüsü190,3 Kb.
  1   2   3   4   5   6   7


 

11

ISSN 1648-2824 KALBŲ STUDIJOS. 2010. 17 NR. * STUDIES ABOUT LANGUAGES. 2010. NO. 17 



Prototipų teorija ir semantika 

Dainora Maumevičienė 

Anotacija. Kalbos mokėjimas reiškia žinojimą, kaip sukurti ir suprasti sakinius, perteikiančius tam tikrą reikš-

mę.  Tam,  kad  kalba  atliktų  savo  komunikacinę  funkciją,  žodžiai  ar  sakiniai  (gali  būti  ir  tekstas)  turi  perduoti 

tam tikrą žinią (pranešimą). Bendrąja prasme toks žodžių, sakinių ar teksto dalių pranešimas, arba turinys vadi-

namas  reikšme.  Mokslas,  tiriantis  reikšmę  arba  reikšmės  kitimus  yra  vadinamas  semantika  ir  tiria  morfemų, 

žodžių, žodžių junginių (frazių), sakinių ir diskurso reikšmę, kuri pastaruoju metu suvokiama per kalbos ir mąs-

tymo  ryšį.  Žodžio  reikšmės  tyrimas  priklauso  nuo  požiūrio  į  reikšmę.  Lietuvoje  ilgą  laiką  vyravo  struktūrinis 

požiūris  į  reikšmę,  kada  analizuojami  sintagminiai  ir  paradigminiai  žodžių  tarpusavio  santykiai  ir  jais  per-

teikiama reikšmė, tačiau pastaruoju metu pereinama prie kognityvinio požiūrio į reikšmę, kada žodžio reikšmė 

tiriama  per  kalbos  ir  mąstymo  ryšį.  Tačiau  struktūrinis  ir  kognityvinis  požiūriai  į  reikšmę  yra  retai  siejami  ir 

derinami vienas su kitu, todėl šiame straipsnyje ir siekiama aptarti struktūrinio ir kognityvinio požiūrių sąsajas, 

pasitelkiant  prototipų  teoriją.  Siekiant  aprašyti  prototipų  teorijos  ir  semantikos  sąsajas  straipsnyje  pateikiama 

semantikos  moksle  taikoma  reikšmės  samprata.  Kognityvinis  požiūris  į  reikšmę  atskleidžiamas  per  prototipų 

teoriją, todėl straipsnyje apžvelgiama prototipų teorijos ištakos, aptariami esminiai prototipų teorijos bruožai ir 

atskleidžiama, kaip prototipų teorija gali papildyti reikšmės tyrimus ir pateikti platesnį reikšmės vaizdą. 



Reikšminiai žodžiai: prototipų teorija; semantika; reikšmė; prasmė; struktūrinis požiūris į reikšmę; kognityvi-

nis požiūris į reikšmę. 

 

Įvadas 

Kalbos mokėjimas reiškia žinojimą, kaip sukurti ir suprasti 

sakinius,  perteikiančius  tam  tikrą  reikšmę.  Kalbos  tikslas, 

M. Brealio (Bréal) teigimu, yra būti suprastai (Bréal, 1900, 

p.80).  Kalba  atlieka  savo  komunikacinę  funkciją  tik  tada, 

kai  žodžiai  ar  sakiniai  (gali  būti  ir  tekstas)  perduoda  tam 

tikrą  žinią/pranešimą  –  turinį.  Žodžių,  sakinių  ar  teksto 

dalių  pranešimas,  arba  turinys,  anot  O’Greidi  (O’Grady), 

vadinamas  reikšme  (O’Grady,  1993,  p.15).  Žodžio  reikš-

mė,  kaip  ji  sukuriama,  išreiškiama  ir  suvokiama,  moksli-

ninkus  domina  jau  nuo  Antikos  laikų.  Tuomet  reikšmės 

klausimai  buvo  priskiriami  filosofijai,  tačiau  pastaruoju 

metu  tai  yra  semantikos,  semiotikos,  leksikologijos,  leksi-

kografijos,  psichologijos,  etnolingvistikos,  kognityvinės 

lingvistikos, antropologijos ir kitų mokslų tyrinėjimo sritis. 

Mokslas,  tiriantis  reikšmę  arba,  pasak  M. Brealio  (Bréal), 

„reikšmių  mokslas“  (angl.  the  science  of  significations), 

yra  vadinamas  semantika  (Bréal,  1900,  p.81).  Semantika 

tiria  morfemų,  žodžių,  žodžių  junginių  (frazių),  sakinių  ir 

diskurso  reikšmę,  kuri  pastaruoju  metu  suvokiama  per 

kalbos ir mąstymo ryšį. 

Žodžio reikšmei tirti yra paprastai taikomi du pagrindiniai 

būdai:  


1)  tyrimas sąsajoje su kitais žodžiais, 

2)  tyrimas sąsajoje su pasauliu (Baker, 2000, p.16). 

Žodžio reikšmės tyrimas sąsajoje su kitais žodžiais atspindi 

struktūrinį požiūrį į reikšmės sampratą, kada analizuojami 

sintagminiai ir paradigminiai žodžių tarpusavio santykiai ir 

jais perteikiama reikšmė. Žodžio reikšmės tyrimas sąsajoje 

su  pasauliu  atspindi  kalbos  ir  mąstymo  ryšį  ir  kognityvinį 

požiūrį  į reikšmę.  Pastebima,  kad  reikšmės  tyrimai  Lietu-

vos kontekste remiasi struktūrine reikšmės samprata, kada 

didesnis  dėmesys  skiriamas  semantinei  komponentinei 

reikšmės  analizei  bei  žodžių  sintagminiams  ir  paradigmi-

niams  ryšiams,  nes  „struktūrinė  reikšmės  samprata  ne-

griauna  kognityvinio  reikšmės  supratimo,  o  tik  leidžia 

giliau  įsiskverbti  į  žodžio  turinio  esmę  ir  jį  paaiškinti“ 

(Jakaitienė,  1988,  2009,  pp.57-60).  Struktūrinę  reikšmės 

sampratą  Lietuvoje  sąlygojo  septintojo  dešimtmečio 

reikšmės  koncepcija:  semantika  kaip  reikšmių  mokslas, 

perimta iš Europos, ir žymaus lietuvių išeivio A. J. Greimo 

–  struktūrinės  semantikos  tyrinėtojo  darbai.  Tačiau  pasta-

ruoju  metu  struktūrinius  reikšmės  tyrimus  keičia  kognity-

vinė  reikšmės  samprata,  perimta  Lietuvoje  iš  Vakarų  pa-

saulio.  Kognityvinė  reikšmės  samprata  kritikuoja  struktū-

rinius reikšmės tyrimus, nes struktūriniai reikšmės tyrimai 

yra  neišsamūs  ir  pateikia redukuotą reikšmės  vaizdą  (Gu-

davičius,  2007,  2009).  Struktūriniai  ir  kognityviniai reikš-

mės  tyrimai  ir  samprata  Lietuvoje  neneigia  vienas  kito, 

tačiau  dažniau iškeliamas  struktūrinių tyrimų  pranašumas, 

nes „paaiškinti ir apibrėžti reikšmę daug patikimiau leidžia 

ne  žodžio  siejimas  su  tam  tikru  prototipu,  o  konkrečios 

kalbos duomenys ir detali žodžio reikšmės struktūros ana-

lizė“  (Jakaitienė,  2009,  p.60).  Tačiau  atsižvelgiant  tiek  į 

struktūrinę  tiek  į  kognityvinę  reikšmės  sampratas,  paste-

bima, kad galima suderinti abi reikšmės koncepcijas. Tokiu 

atveju  struktūrinis  ir  kognityvinis  požiūriai  į  reikšmę  gali 

papildyti  vienas  kitą  ir  pateikti  platesnį  reikšmės  vaizdą. 

Todėl  šio  straipsnio  objektas  yra  prototipų  teorija  ir  se-

mantika,  o  tikslas  –  aptarti  semantikos  ir  kognityvinės 

lingvistikos  sąsajas  per  prototipų  teoriją.  Straipsnio  užda-



viniais  siekiama  trumpai  aprašyti  reikšmės  koncepcijas, 

prototipų  teorijos  ištakas,  pateikti  esminius  prototipų  teo-

rijos  bruožus  ir  atskleisti,  kaip  kognityvinis  požiūris  tai-

komas  semantikos  moksle.  Užsibrėžto  tikslo  ir  uždavinių 

siekiama  taikant  mokslinės  literatūros  sintezės  ir  aprašo-

mąjį  metodus.  Straipsnio  naujumas  –  bandymas  susieti 

struktūrinį ir  kognityvinį  požiūrį  į reikšmę,  atsižvelgiant  į 





Dostları ilə paylaş:
  1   2   3   4   5   6   7


Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©genderi.org 2019
rəhbərliyinə müraciət

    Ana səhifə