Microsoft Word 2 L Maumev 17issn



Yüklə 190,3 Kb.

səhifə4/7
tarix13.11.2017
ölçüsü190,3 Kb.
1   2   3   4   5   6   7

 

14

todėl,  kad  mūsų  visuomenės  kalbos  normos  nuteikia  mus 



tam tikrai interpretacijai“ (Sapir, 1929, p.69; Whorf, 1940, 

pp.213-214).  

Bandydami  įrodyti  kalbos  įtaką  mąstymui,  tikrovės  paži-

nimui  ir  elgesiui,  mokslininkai  lygino  indėnų  kalbas  ir 

kultūras  su  Europos  kalbomis  ir  kultūromis.  Paskelbta 

hipotezė buvo kritikuojama ir paneigta B. Berlino (Berlin) 

ir  P. Kėjaus  (Kay)  židinio  spalvų  eksperimentų  rezultatų, 

įrodžiusių,  kad  kalbos  sistema  nedaro  įtakos  tikrovės  per-

cepcijai,  tačiau  hipotezės  teiginiai  turėjo  įtakos  prototipų 

teorijai.  Vėliau  įrodyta,  kad  prototipai  turi  etninį  (tautinį, 

kultūrinį)  pobūdį  ir  prototipų  suvokimas  priklauso  nuo 

kultūrinių  modelių  (žmogaus  sąmonėje  saugomų  žinių 

visumos, susijusios su tam tikrų reiškinių ar objektų suvo-

kimu, sąlygotu kultūros ar tautos), būdingų tam tikrai tau-

tai, kultūrai ar socialinei žmonių grupei. 

1969  metais  antropologai  B. Berlinas  (Berlin)  ir  P. Kėjus 

(Kay) tęsė kategorijos tyrimus: sutelkė dėmesį ties židinio 

spalvomis (angl. focal colours) ir spalvų kategorizacija. Jų 

tyrimais  nustatyta,  kad  žmonės  židinio  spalvas  suvokia 

vienodai.  Nepriklausomai  nuo  to,  kiek  žodžių  yra  kalboje 

spalvoms  pavadinti,  kalbantieji  gali  be  vargo  įsiminti  ir 

atskirti  spalvas.  Spalvos  įvardijimą  lemia ankstesnis  paty-

rimas ir percepcija. Židinio spalvas nusakančių pavadinimų 

skaičius  kalbose  gali  skirtis,  bet  jų  pavadinimai  yra  pa-

prasti, nesudėtingi, žodžiai nesudėtiniai. Tyrimų metu pas-

tebėta, kad spalvų kategorizacija nėra arbitriška, bet įsitvir-

tina židinio spalvose, kurios paplitusios tarp skirtingų kal-

bos vartotojų ir skirtingai kalbančių bendruomenių (Berlin, 

Kay,  1969,  pp.5-23).  Židinio  spalvų  tyrinėjimai  leido  em-

piriškai  pagrįsti  kategorijų  centrinės  pozicijos  (angl.  cent-

rality)  ir  gradavimo  (angl.  gradience)  požymius  (Berlin, 

Kay, 1969, pp.5-23; Lakoff, 1987, p.14; Ungerer, Schmid, 

2006, p.8; Gil, 2007, p.2; Gudavičius, 2009, p.32).  

Vėliau  spalvų  tyrimus  tęsė  E. Roš  (1973–1978)  kartu  su 

bendradarbiais. Jų tikslas buvo nustatyti, ar židinio spalvų 

kategorizavimas priklauso nuo kalbos arba suvokimo  ypa-

tumų.  Tęsdama  tyrimus  mokslininkė  priėjo  išvadą,  kad 

židinio  spalvos  greičiau  įsimenamos  ir  išlaikomos  atmin-

tyje.  Tokių  spalvų  pavadinimai  yra  pirmiausia ir  greičiau-

siai išmokstami, nes židinio spalvos stipriau veikia regą ir 

yra  pagavesnės.  Dėl  to,  kaip  teigia  E. Roš,  Dž. Lakofas, 

R. Mikulskas,  A. Gudavičius  ir  kt.,  galima  daryti  išvadą, 

kad  židinio  spalvų  suvokimas  priklauso  ne  nuo  kalbos,  o 

yra nulemtas žmogaus mąstymo. E. Roš su  bendradarbiais 

nustatė, kad geresnis židinio spalvų identifikavimas nepri-

klauso  nuo  centrinės  spalvų  padėties  spalvų  paletėse,  bet 

priklauso  nuo  spalvų  ryškumo  (angl.  salience).  Židinio 

spalvų  suvokimas  nepriklauso  nuo  kalbos,  bet  priklauso 

nuo  fiziologinių  žmogaus  percepcijos  aspektų.  Bandymų 

metu  gauti  rezultatai  leido  mokslininkei  praplėsti  židinio 

spalvų  sąvoką  ir  vietoj  jos  pavartoti  prototipo  terminą, 

reiškiantį bendriausią arba būdingiausią tam tikros katego-

rijos  narį.  Kategorijos  ribas,  gerų  ir  blogų  narių  pavyz-

džius, tipiškumą, prototipiškumą ir kategorijos ribų neapi-



brėžtumą  (angl.  fuzziness)  E. Roš  bandė  išsiaiškinti  1975 

metais tirdama prototipiškas figūras, organizmus ir daiktus 

(10 kategorijų: paukštis, vaisius, transporto priemonė, dar-

žovė,  sportas,  įrankis,  žaislas,  baldas,  ginklas  ir  apranga) 

(Rosch, 1975). 

Norėdamas ištirti kategorijos ribų neapibrėžtumą, panašius 

empirinius  tyrimus  1973  metais  atliko  ir  V. Labovas  (La-

bov).  Mokslininkas kėlė  klausimą,  kaip  galima  empiriškai 

ištirti  kategorijos  ribų  neapibrėžtumą,  ir  atliko  bandymus 

su  puodeliais  ir  į  puodelius  panašiais  indais.  Bandymų 

dalyviams  buvo  rodomi  puodelių  ir  į  juos  panašių  indų 

paveikslai,  kuriuos  jie  turėjo  įvardinti,  priskirti  objektus 

arbatos,  kavos  puodeliams  ar  dubeniui  (Labov,  2004, 

pp.67-91;  Ungerer,  Schmid,  2006,  p.20;  Gil  2007,  p.2). 

Bandymų dalyviai ne tik skirstė objektus tarp dviejų kate-

gorijų  (puodelių  ir  ne  puodelių),  bet  objektams  įvardinti 

galėjo pasirinkti keletą pavadinimų (puodelis, arbatos puo-

delis, kavos puodelis, dubuo, vaza ir pan.) 

Atlikus  bandymus  padarytos  išvados,  kad  kategorijos  su-

vokimas  priklauso nuo  žmogaus  proto  kognityvių  galimy-

bių;  kad  spalvos,  formų,  organizmų  ir  konkrečių  daiktų 

kategorijos  yra  susijusios  su  ryškiausiais  (tipiškiausiais) 

prototipais,  vaidinančiais  svarbiausią  vaidmenį  kategori-

joms  formuoti; kategorijų ribos nėra apibrėžtos, ir artimos 

kategorijos  ribos  nėra  griežtai  atskirtos,  bet  susilieja  su 

kitos  artimos  (kaimyninės)  kategorijos  ribomis  (pvz.,  sun-

ku nustatyti, kada geltona spalva pereina į oranžinę); kog-

nityvines kategorijas sudaro nariai, kurie kategorijos tipiš-

kumo skalėje gali būti vertinami kaip geriausi ir blogiausi 

kategorijos nariai. 

Apibendrinant  visus  minėtų  autorių  tyrimus  galima  teigti, 

kad  kognityvinės  kategorijos  yra  saugomos  žmonių  pro-

tuose kaip „mentaliniai konceptai arba proto suvokiniai“, ir 

yra  išreiškiami  tam  tikros  kalbos  žodžiais  (Mikulskis, 

2005,  p.10).  Kognityvinėmis  kategorijomis  atskleidžiama 

žmogaus pasaulio klasifikacija, paremta individualia patir-

timi.  Kiekvieno  individo  patirtis  yra  skirtinga,  todėl  kiek-

vienas  šnekos  (komunikacijos)  aktas,  pabrėžiamas  ir  kog-

nityvinėje semantikoje, turi skirtingą kontekstą ir situaciją. 

Reikšmė  aktualizuojasi  kontekste,  o  jos  suvokimas  pri-

klauso  nuo  žmogaus  ir  jo  pažintinės  veiklos.  Anot 

A. Gudavičiaus, kognityvinės kategorijos ir prototipų apra-

šymas gali būti laikomi ekvivalentiški reikšmei arba „kog-

nityvinėje  lingvistikoje  faktiškai  ir  yra  atitinkamo  žodžio 

reikšmė“ (Gudavičius, 2009, p.69).  

Prototipų teorijos bruožai 

Remiantis  E. Roš  (1975),  Dž. Lakofo  ir  M. Džonsono 

(1980),  Dž. Lakofo  (1987),  Giannakopuolou  (2003), 

R. Mikulsko  (2005),  D. Gėraertso  (Geeraerts)  (2006), 

A. F. Ungererio  ir  H. J. Šmito  (2006),  A. Gudavičiaus 

(2007,  2009)  darbais,  galima  išskirti  tokius  pagrindinius 

prototipų teorijos bruožus: 

1.  Kiekvienai kategorijai būdinga prototipiška struktūra. 

2.  Tam  tikrų  požymių  (atributų)  rinkinys  nėra  būdingas 

visai  kategorijai,  nes  įvairiems  kategorijos  nariams  nega-

lima  priskirti  visų  kategorijos  požymių,  bet  visus  katego-

rijos narius sieja šeimos panašumas. 

3.  Kategorijų  ribos  nėra  aiškiai  apibrėžtos  ir  susilieja  su 

kaimyninės kategorijos ribomis. 

4.  Kategorijos  narių  santykius  nusako  narių  laipsniavi-

mas  (angl.  gradience),  kai  pagal  priskiriamus  tam  tikrus 

požymius  atitinkamose  kultūrose  (pvz.,  kalbant  apie 



paukščio kategoriją Europoje, žvirblis būtų laikomas tipiš-

kesniu kategorijos nariu nei kalakutasstrutis ar pingvinas






Dostları ilə paylaş:
1   2   3   4   5   6   7


Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©genderi.org 2019
rəhbərliyinə müraciət

    Ana səhifə