14
todėl, kad mūsų visuomenės kalbos normos nuteikia mus
tam tikrai interpretacijai“ (Sapir, 1929, p.69; Whorf, 1940,
pp.213-214).
Bandydami įrodyti kalbos įtaką mąstymui, tikrovės paži-
nimui ir elgesiui, mokslininkai lygino indėnų kalbas ir
kultūras su Europos kalbomis ir kultūromis. Paskelbta
hipotezė buvo kritikuojama ir paneigta B. Berlino (Berlin)
ir P. Kėjaus (Kay) židinio spalvų eksperimentų rezultatų,
įrodžiusių, kad kalbos sistema nedaro įtakos tikrovės per-
cepcijai, tačiau hipotezės teiginiai turėjo įtakos prototipų
teorijai. Vėliau įrodyta, kad prototipai turi etninį (tautinį,
kultūrinį) pobūdį ir prototipų suvokimas priklauso nuo
kultūrinių modelių (žmogaus sąmonėje saugomų žinių
visumos, susijusios su tam tikrų reiškinių ar objektų suvo-
kimu, sąlygotu kultūros ar tautos), būdingų tam tikrai tau-
tai, kultūrai ar socialinei žmonių grupei.
1969 metais antropologai B. Berlinas (Berlin) ir P. Kėjus
(Kay) tęsė kategorijos tyrimus: sutelkė dėmesį ties židinio
spalvomis (angl. focal colours) ir spalvų kategorizacija. Jų
tyrimais nustatyta, kad žmonės židinio spalvas suvokia
vienodai. Nepriklausomai nuo to, kiek žodžių yra kalboje
spalvoms pavadinti, kalbantieji gali be vargo įsiminti ir
atskirti spalvas. Spalvos įvardijimą lemia ankstesnis paty-
rimas ir percepcija. Židinio spalvas nusakančių pavadinimų
skaičius kalbose gali skirtis, bet jų pavadinimai yra pa-
prasti, nesudėtingi, žodžiai nesudėtiniai. Tyrimų metu pas-
tebėta, kad spalvų kategorizacija nėra arbitriška, bet įsitvir-
tina židinio spalvose, kurios paplitusios tarp skirtingų kal-
bos vartotojų ir skirtingai kalbančių bendruomenių (Berlin,
Kay, 1969, pp.5-23). Židinio spalvų tyrinėjimai leido em-
piriškai pagrįsti kategorijų centrinės pozicijos (angl. cent-
rality) ir gradavimo (angl. gradience) požymius (Berlin,
Kay, 1969, pp.5-23; Lakoff, 1987, p.14; Ungerer, Schmid,
2006, p.8; Gil, 2007, p.2; Gudavičius, 2009, p.32).
Vėliau spalvų tyrimus tęsė E. Roš (1973–1978) kartu su
bendradarbiais. Jų tikslas buvo nustatyti, ar židinio spalvų
kategorizavimas priklauso nuo kalbos arba suvokimo ypa-
tumų. Tęsdama tyrimus mokslininkė priėjo išvadą, kad
židinio spalvos greičiau įsimenamos ir išlaikomos atmin-
tyje. Tokių spalvų pavadinimai yra pirmiausia ir greičiau-
siai išmokstami, nes židinio spalvos stipriau veikia regą ir
yra pagavesnės. Dėl to, kaip teigia E. Roš, Dž. Lakofas,
R. Mikulskas, A. Gudavičius ir kt., galima daryti išvadą,
kad židinio spalvų suvokimas priklauso ne nuo kalbos, o
yra nulemtas žmogaus mąstymo. E. Roš su bendradarbiais
nustatė, kad geresnis židinio spalvų identifikavimas nepri-
klauso nuo centrinės spalvų padėties spalvų paletėse, bet
priklauso nuo spalvų ryškumo (angl. salience). Židinio
spalvų suvokimas nepriklauso nuo kalbos, bet priklauso
nuo fiziologinių žmogaus percepcijos aspektų. Bandymų
metu gauti rezultatai leido mokslininkei praplėsti židinio
spalvų sąvoką ir vietoj jos pavartoti prototipo terminą,
reiškiantį bendriausią arba būdingiausią tam tikros katego-
rijos narį. Kategorijos ribas, gerų ir blogų narių pavyz-
džius, tipiškumą, prototipiškumą ir kategorijos ribų neapi-
brėžtumą (angl
. fuzziness) E. Roš bandė išsiaiškinti 1975
metais tirdama prototipiškas figūras, organizmus ir daiktus
(10 kategorijų: paukštis, vaisius, transporto priemonė, dar-
žovė, sportas, įrankis, žaislas, baldas, ginklas ir apranga)
(Rosch, 1975).
Norėdamas ištirti kategorijos ribų neapibrėžtumą, panašius
empirinius tyrimus 1973 metais atliko ir V. Labovas (La-
bov). Mokslininkas kėlė klausimą, kaip galima empiriškai
ištirti kategorijos ribų neapibrėžtumą, ir atliko bandymus
su puodeliais ir į puodelius panašiais indais. Bandymų
dalyviams buvo rodomi puodelių ir į juos panašių indų
paveikslai, kuriuos jie turėjo įvardinti, priskirti objektus
arbatos, kavos puodeliams ar dubeniui (Labov, 2004,
pp.67-91; Ungerer, Schmid, 2006, p.20; Gil 2007, p.2).
Bandymų dalyviai ne tik skirstė objektus tarp dviejų kate-
gorijų (puodelių ir ne puodelių), bet objektams įvardinti
galėjo pasirinkti keletą pavadinimų (puodelis, arbatos puo-
delis, kavos puodelis, dubuo, vaza ir pan.)
Atlikus bandymus padarytos išvados, kad kategorijos su-
vokimas priklauso nuo žmogaus proto kognityvių galimy-
bių; kad spalvos, formų, organizmų ir konkrečių daiktų
kategorijos yra susijusios su ryškiausiais (tipiškiausiais)
prototipais, vaidinančiais svarbiausią vaidmenį kategori-
joms formuoti; kategorijų ribos nėra apibrėžtos, ir artimos
kategorijos ribos nėra griežtai atskirtos, bet susilieja su
kitos artimos (kaimyninės) kategorijos ribomis (pvz., sun-
ku nustatyti, kada geltona spalva pereina į oranžinę); kog-
nityvines kategorijas sudaro nariai, kurie kategorijos tipiš-
kumo skalėje gali būti vertinami kaip geriausi ir blogiausi
kategorijos nariai.
Apibendrinant visus minėtų autorių tyrimus galima teigti,
kad kognityvinės kategorijos yra saugomos žmonių pro-
tuose kaip „mentaliniai konceptai arba proto suvokiniai“, ir
yra išreiškiami tam tikros kalbos žodžiais (Mikulskis,
2005, p.10). Kognityvinėmis kategorijomis atskleidžiama
žmogaus pasaulio klasifikacija, paremta individualia patir-
timi. Kiekvieno individo patirtis yra skirtinga, todėl kiek-
vienas šnekos (komunikacijos) aktas, pabrėžiamas ir kog-
nityvinėje semantikoje, turi skirtingą kontekstą ir situaciją.
Reikšmė aktualizuojasi kontekste, o jos suvokimas pri-
klauso nuo žmogaus ir jo pažintinės veiklos. Anot
A. Gudavičiaus, kognityvinės kategorijos ir prototipų apra-
šymas gali būti laikomi ekvivalentiški reikšmei arba „kog-
nityvinėje lingvistikoje faktiškai ir yra atitinkamo žodžio
reikšmė“ (Gudavičius, 2009, p.69).
Prototipų teorijos bruožai
Remiantis E. Roš (1975), Dž. Lakofo ir M. Džonsono
(1980), Dž. Lakofo (1987), Giannakopuolou (2003),
R. Mikulsko (2005), D. Gėraertso (Geeraerts) (2006),
A. F. Ungererio ir H. J. Šmito (2006), A. Gudavičiaus
(2007, 2009) darbais, galima išskirti tokius pagrindinius
prototipų teorijos bruožus:
1. Kiekvienai kategorijai būdinga prototipiška struktūra.
2. Tam tikrų požymių (atributų) rinkinys nėra būdingas
visai kategorijai, nes įvairiems kategorijos nariams nega-
lima priskirti visų kategorijos požymių, bet visus katego-
rijos narius sieja šeimos panašumas.
3. Kategorijų ribos nėra aiškiai apibrėžtos ir susilieja su
kaimyninės kategorijos ribomis.
4. Kategorijos narių santykius nusako narių laipsniavi-
mas (angl. gradience), kai pagal priskiriamus tam tikrus
požymius atitinkamose kultūrose (pvz., kalbant apie
paukščio kategoriją Europoje,
žvirblis būtų laikomas tipiš-
kesniu kategorijos nariu nei kalakutas, strutis ar pingvinas)