Microsoft Word 2 L Maumev 17issn

 

16

Taigi, prototipų teorija padeda žmogui tvarkyti savo žinias, 

kategorizuoti ir klasifikuoti pasaulį bei jame esančius daik-

tus,  objektus  ar  reiškinius.  Kognityvinė  teorija  pateikia 

naują  požiūrį  į  kalbą,  taikomą  žodžio  reikšmei  aiškinti. 

Kognityvinė  lingvistika  ir  prototipų  teorija  leidžia  atmesti 

struktūrinį arba  objektyvųjį  požiūrį į  kalbą, traktuojantį  ją 

kaip uždarą ženklų sistemą, ir neatsiriboti nuo visų ekstra-

lingvistinių veiksnių, kuriais ir kuriama žodžio reikšmė. 

Prototipų teorija ir semantika 

Kognityvinė  reikšmės  samprata  semantikoje  remiasi  teigi-

niu,  kad  kalbos  turinys  yra  neatsiejamas  nuo  mąstymo 

turinio. Kognityvinė lingvistika ir prototipų teorija pasiūlo 

naują požiūrį į reikšmę ir traktuoja ją kaip tam tikrą „men-

talinę struktūrą, arba suvokinį“ (Mikulskis, 2005, p.6). Bet 

kokios  kalbos  žodis  pirmiausia  žymi  tam  tikrą  reikšmę, 

kuri yra patirties ir pažintinės (kognityvinės) veiklos pada-

rinys. Pažintinė veikla yra mąstymo procesas, o pats paži-

nimas  –  pasaulio  atspindėjimas  kalbančiųjų  sąmonėje. 

Prototipų  teorijos  taikymas  semantikoje  pavertė  semanti-

kos teoriją „psichologiškesne“, nes semantinių tyrimų cent-

ru  tapo  prototipas.  Kaip  teigia  A. Gudavičius,  „perėmusi 

prototipo  sąvoką,  semantinė  teorija,  aprašydama  reikšmę, 

nutolo  nuo  loginių  būtinumo  ir  pakankamumo  kriterijų  ir 

pasidarė  psichologiškesnė.  Semantinio  aprašymo  centru 

tapo prototipas – daiktas ar reiškinys, kuris kalbantiesiems 

atrodo  tipiškas,  pavyzdinis,  normalus  margoje  panašių 

daiktų ar reiškinių grupėje“  (Gudavičius,  2009,  p.66).  Čia 

būtų  galima  panaudoti  A. Gudavičiaus  (2009,  p.108) išsa-

miai  tirto  žodžio  žalias  semantinę  struktūrą  ir  pateikti  to-

kius  žodžių  junginius:  žalias  obuolys  (neprinokęs),  žalia 

mėsa (neišvirusi), žalias vairuotojas (nepatyręs). Palyginus 

skirtingas  žodžio  žalias  reikšmes  minėtuose  junginiuose, 

atsispindi  žalios  spalvos  kategorija  ir  žodžio  žalias  reikš-

mių panašumas. 

Būtina paminėti ir tai, kad prototipinis semantinės analizės 

principas,  pasiūlytas  kognityvistų,  derinasi  su  reikšmės 

kaip  patyrimo  geštalto  supratimu,  kada  reikšmė,  kaip  ir 

geštaltas,  suvokiama  kaip  visuma.  Tai  prieštarauja  objek-

tyviajai,  arba  klasikinei,  kategorizacijos  teorijai,  nes  se-

mantinė analizė, taikant objektyvią teoriją, tampa neišsami, 

dalinė  ir pateikia  „redukuotą reikšmės  vaizdą“, arba  „ske-

letą“, kaip teigia A. Gudavičius (2009, p.67). 

Pavyzdžiui, katino apibrėžime būtini pakankami požymiai, 

taikytini visai klasei, gali būti tokie: katinas yra žinduolis, 

katinių  šeimos  atstovas,  plėšrus,  turi  nagus  ir  ūsus,  yra 

lankstus,  tačiau,  kalbant  apie  katino  prototipą,  dar  galima 

išskirti  tokius  požymius  kaip  gaudo  peles,  murkia, leidžia 

žiežirbas  ir  pan.  (pasiūlyta  straipsnio  autorės).  Minėti  ka-

tino požymiai leidžia geriau suvokti kalbos  vartotojui, kas 

yra  katinas,  tačiau  žodžio  reikšmės  supratimas  priklausys 

nuo kiekvieno asmens individualios patirties, o ne konkre-

čios definicijos ar apibrėžimo. Todėl prototipų teorijos o ne 

struktūrinio semantinio požiūrio taikymas būtų šiuo atveju 

pranašesnis, nes prototipų teorija leidžia kalbininkui neap-

rėpti  visų  semantinės  definicijos  atvejų  ir  „išlaisvina  nuo 

beviltiškų  pastangų  nustatyti,  ar  konkretus  daiktas  arba 

reiškinys  dar  priklauso  apibrėžiamai  kategorijai,  ar  jau 

išeina  iš  jos  ribų“  (Gudavičius,  2009,  p.68).  Pavyzdžiui, 

kalbant  apie  prototipišką  dobilą,  galima  paminėti,  kad  jis 

žydi baltai, apdainuojamas lietuvių liaudies dainose, auga 

pievose,  tačiau  požymio  trilapis  gali  neturėti,  nes  dobilai 

gali būti ir keturlapiai. Kartais siauresnių ir platesnių kate-

gorijų  prototipai  gali  sutapti.  Pavyzdžiui, katinas  gali  būti 

naminio  gyvūno  arba  augintinio,  plėšrūno  bei  katinių  šei-

mos  prototipas.  Tokiu  atveju  semantinių  požymių  rinkinį, 

kaip  teigia  F. Ungereris  ir  H. J. Šmitas,  lemia  situacija, 

kontekstas,  kognityvinis  ir  kultūrinis  modeliai  arba,  anot 

A. Gudavičiaus, „žiūrėjimo kampas“. 

Semantinei  reikšmei,  kaip  ir  prototipams,  suvokti  labai 

svarbus yra etninis veiksnys. Tam tikri daiktai ar reiškiniai 

skirtingose kultūrose ir tautose turės visai kitą reikšmę dėl 

skirtingai  paplitusių  daiktų  ar  reiškinių.  Lietuviams  vai-

siaus  prototipas  būtų  obuolys,  tuo  tarpu  amerikiečiams, 

kaip  rodo  E.  Roš  atlikti  tyrimai,  aprašyti  Dž. Lakofo, 

F. Ungererio ir H. J. Šmito, A. Gudavičiaus ir R. Mikulsko 

darbuose, vaisiaus prototipas būtų apelsinas arba bananas. 

Paukščio  prototipas  lietuviams,  straipsnio  autorės  nuo-

mone, būtų žvirblis. R. Mikulskas teigia, kad lietuviams tai 

būtų 

varna, 

lenkams, 

kaip 

teigia 

A. Viežbicka 

(Wierzbicka),  –  žvirblis,  vokiečiams  –  erelis,  o  amerikie-

čiams  –  liepsnelė  (Wierzbicka,  1996,  p.365).  Skirtingas 

reiškinių  ar  objektų  suvokimas  paaiškinamas tuo,  kad  visi 

objektai  ar  reiškiniai,  su  kuriais  žmogus  susiduria  kiek-

vieną  dieną,  yra  susiję  su  įvairiais  kontekstais  (kultūrinė, 

istorinė patirtis,  žinios  ir  kt.).  Visi  šie  kontekstai –  kogni-

tyvinės  kategorijų reprezentacijos  yra  vadinamos  kognity-

viniais  modeliais.  Jie  nėra  universalūs,  bet  priklauso  nuo 

kultūros,  kurioje  žmogus  gyvena.  Kognityviniai  modeliai, 

kuriems įtakos turi kultūra, vadinami kultūriniais. 

Kultūriniai  modeliai  pateikia  visų  situacijų  ar  reiškinių 

paaiškinimus. Pavyzdžiui, lietuvis nelabai galės suformuoti 

žinių  visumos  (kognityvinio  modelio)  apie  kriketą,  nes 

kriketas nėra lietuvių kultūros dalis. Tačiau krepšinio kate-

gorijos atveju, lietuvio sąmonėje iškils vaizdingi krepšinio 

prototipo  požymiai.  Šis  kultūrinio  modelio  taikymas  pa-

pildo reikšmės suvokimą, nes nurodo, kaip įvairių tautų ir 

kultūrų žmonės lingvistines kategorijas savo protuose kuria 

nelyginant  tam  tikras  tikrovės  reiškinių  reprezentacijas. 

Kultūrinis  modelis  padeda  suvokti,  kas  sieja  tam  tikros 

tautos ar kultūros žmones su tam tikrais reiškiniais ar daik-

tais,  ir  katu  papildo  tam  tikro  reiškinio  ar  daikto,  iš-

reiškiamo tam tikru žodžiu, suvokimą. 

Be  to,  iš  prototipų  teorijos  perimtas  kultūrinis  modelis  ir 

taikomas  sociolingvistikoje,  antropologinėje  lingvistikoje, 

etnolingvistikoje ir kultūrinėje semantikoje padeda suprasti 

tautos  aksiologinę  (vertinimo)  sistemą,  atskleidžiančią 

vertybes,  pasaulėvaizdį  ir  tautos  mentalitetą.  Kultūrinio 

modelio  ir  konotacinės  reikšmės  (konotacinio  reikšmės 

komponento)  informacija  atspindi  savitą  kalbos  vartojo 

santykį  su  denotatais  (pavadinamais  tikrovės  dalykais  ar 

objektais  –  referentais)  arba  pačių  bendraujančių  žmonių 

tarpusavio  santykius,  pateikia  kalbančiojo  ar  tautos  verti-

nimus ir išryškina emocinį reikšmės komponentą. 

Kalbant apie  tai, kiek  prototipų  teorija  gali  būti  pritaikyta 

lingvistinėse reikšmės studijose, pastebėta, kad ją semanti-

koje  galima naudoti  kaip aprašomąjį  modelį reikšmei  api-

būdinti. Pritaikius diachroninės analizės metodą, prototipų 

kategorijos ne tik pateikia svarbiausią informaciją apie tam 

tikrus  daiktus  ar  reiškinius,  bet,  pasak  D. Gėraertso  (Gee-

raerts,  2006,  p.223),  keičiantis  aplinkybėms,  padeda  per-

---