16
Taigi, prototipų teorija padeda žmogui tvarkyti savo žinias,
kategorizuoti ir klasifikuoti pasaulį bei jame esančius daik-
tus, objektus ar reiškinius. Kognityvinė teorija pateikia
naują požiūrį į kalbą, taikomą žodžio reikšmei aiškinti.
Kognityvinė lingvistika ir prototipų teorija leidžia atmesti
struktūrinį arba objektyvųjį požiūrį į kalbą, traktuojantį ją
kaip uždarą ženklų sistemą, ir neatsiriboti nuo visų ekstra-
lingvistinių veiksnių, kuriais ir kuriama žodžio reikšmė.
Prototipų teorija ir semantika
Kognityvinė reikšmės samprata semantikoje remiasi teigi-
niu, kad kalbos turinys yra neatsiejamas nuo mąstymo
turinio. Kognityvinė lingvistika ir prototipų teorija pasiūlo
naują požiūrį į reikšmę ir traktuoja ją kaip tam tikrą „men-
talinę struktūrą, arba suvokinį“ (Mikulskis, 2005, p.6). Bet
kokios kalbos žodis pirmiausia žymi tam tikrą reikšmę,
kuri yra patirties ir pažintinės (kognityvinės) veiklos pada-
rinys. Pažintinė veikla yra mąstymo procesas, o pats paži-
nimas – pasaulio atspindėjimas kalbančiųjų sąmonėje.
Prototipų teorijos taikymas semantikoje pavertė semanti-
kos teoriją „psichologiškesne“, nes semantinių tyrimų cent-
ru tapo prototipas. Kaip teigia A. Gudavičius, „perėmusi
prototipo sąvoką, semantinė teorija, aprašydama reikšmę,
nutolo nuo loginių būtinumo ir pakankamumo kriterijų ir
pasidarė psichologiškesnė. Semantinio aprašymo centru
tapo prototipas – daiktas ar reiškinys, kuris kalbantiesiems
atrodo tipiškas, pavyzdinis, normalus margoje panašių
daiktų ar reiškinių grupėje“ (Gudavičius, 2009, p.66). Čia
būtų galima panaudoti A. Gudavičiaus (2009, p.108) išsa-
miai tirto žodžio žalias semantinę struktūrą ir pateikti to-
kius žodžių junginius: žalias obuolys (neprinokęs), žalia
mėsa (neišvirusi), žalias vairuotojas (nepatyręs). Palyginus
skirtingas žodžio žalias reikšmes minėtuose junginiuose,
atsispindi žalios spalvos kategorija ir žodžio žalias reikš-
mių panašumas.
Būtina paminėti ir tai, kad prototipinis semantinės analizės
principas, pasiūlytas kognityvistų, derinasi su reikšmės
kaip patyrimo geštalto supratimu, kada reikšmė, kaip ir
geštaltas, suvokiama kaip visuma. Tai prieštarauja objek-
tyviajai, arba klasikinei, kategorizacijos teorijai, nes se-
mantinė analizė, taikant objektyvią teoriją, tampa neišsami,
dalinė ir pateikia „redukuotą reikšmės vaizdą“, arba „ske-
letą“, kaip teigia A. Gudavičius (2009, p.67).
Pavyzdžiui, katino apibrėžime būtini pakankami požymiai,
taikytini visai klasei, gali būti tokie: katinas yra žinduolis,
katinių šeimos atstovas, plėšrus, turi nagus ir ūsus, yra
lankstus, tačiau, kalbant apie
katino prototipą, dar galima
išskirti tokius požymius kaip gaudo peles, murkia, leidžia
žiežirbas ir pan. (pasiūlyta straipsnio autorės). Minėti
ka-
tino požymiai leidžia geriau suvokti kalbos vartotojui, kas
yra katinas, tačiau žodžio reikšmės supratimas priklausys
nuo kiekvieno asmens individualios patirties, o ne konkre-
čios definicijos ar apibrėžimo. Todėl prototipų teorijos o ne
struktūrinio semantinio požiūrio taikymas būtų šiuo atveju
pranašesnis, nes prototipų teorija leidžia kalbininkui neap-
rėpti visų semantinės definicijos atvejų ir „išlaisvina nuo
beviltiškų pastangų nustatyti, ar konkretus daiktas arba
reiškinys dar priklauso apibrėžiamai kategorijai, ar jau
išeina iš jos ribų“ (Gudavičius, 2009, p.68). Pavyzdžiui,
kalbant apie prototipišką dobilą, galima paminėti, kad jis
žydi baltai, apdainuojamas lietuvių liaudies dainose, auga
pievose, tačiau požymio trilapis gali neturėti, nes dobilai
gali būti ir keturlapiai. Kartais siauresnių ir platesnių kate-
gorijų prototipai gali sutapti. Pavyzdžiui, katinas gali būti
naminio gyvūno arba augintinio, plėšrūno bei katinių šei-
mos prototipas. Tokiu atveju semantinių požymių rinkinį,
kaip teigia F. Ungereris ir H. J. Šmitas, lemia situacija,
kontekstas, kognityvinis ir kultūrinis modeliai arba, anot
A. Gudavičiaus, „žiūrėjimo kampas“.
Semantinei reikšmei, kaip ir prototipams, suvokti labai
svarbus yra etninis veiksnys. Tam tikri daiktai ar reiškiniai
skirtingose kultūrose ir tautose turės visai kitą reikšmę dėl
skirtingai paplitusių daiktų ar reiškinių. Lietuviams vai-
siaus prototipas būtų
obuolys, tuo tarpu amerikiečiams,
kaip rodo E. Roš atlikti tyrimai, aprašyti Dž. Lakofo,
F. Ungererio ir H. J. Šmito, A. Gudavičiaus ir R. Mikulsko
darbuose, vaisiaus prototipas būtų apelsinas arba bananas.
Paukščio prototipas lietuviams, straipsnio autorės nuo-
mone, būtų žvirblis. R. Mikulskas teigia, kad lietuviams tai
būtų
varna,
lenkams,
kaip
teigia
A. Viežbicka
(Wierzbicka), – žvirblis, vokiečiams – erelis, o amerikie-
čiams – liepsnelė (Wierzbicka, 1996, p.365). Skirtingas
reiškinių ar objektų suvokimas paaiškinamas tuo, kad visi
objektai ar reiškiniai, su kuriais žmogus susiduria kiek-
vieną dieną, yra susiję su įvairiais kontekstais (kultūrinė,
istorinė patirtis, žinios ir kt.). Visi šie kontekstai – kogni-
tyvinės kategorijų reprezentacijos yra vadinamos kognity-
viniais modeliais. Jie nėra universalūs, bet priklauso nuo
kultūros, kurioje žmogus gyvena. Kognityviniai modeliai,
kuriems įtakos turi kultūra, vadinami kultūriniais.
Kultūriniai modeliai pateikia visų situacijų ar reiškinių
paaiškinimus. Pavyzdžiui, lietuvis nelabai galės suformuoti
žinių visumos (kognityvinio modelio) apie kriketą, nes
kriketas nėra lietuvių kultūros dalis. Tačiau krepšinio kate-
gorijos atveju, lietuvio sąmonėje iškils vaizdingi krepšinio
prototipo požymiai. Šis kultūrinio modelio taikymas pa-
pildo reikšmės suvokimą, nes nurodo, kaip įvairių tautų ir
kultūrų žmonės lingvistines kategorijas savo protuose kuria
nelyginant tam tikras tikrovės reiškinių reprezentacijas.
Kultūrinis modelis padeda suvokti, kas sieja tam tikros
tautos ar kultūros žmones su tam tikrais reiškiniais ar daik-
tais, ir katu papildo tam tikro reiškinio ar daikto, iš-
reiškiamo tam tikru žodžiu, suvokimą.
Be to, iš prototipų teorijos perimtas kultūrinis modelis ir
taikomas sociolingvistikoje, antropologinėje lingvistikoje,
etnolingvistikoje ir kultūrinėje semantikoje padeda suprasti
tautos aksiologinę (vertinimo) sistemą, atskleidžiančią
vertybes, pasaulėvaizdį ir tautos mentalitetą. Kultūrinio
modelio ir konotacinės reikšmės (konotacinio reikšmės
komponento) informacija atspindi savitą kalbos vartojo
santykį su denotatais (pavadinamais tikrovės dalykais ar
objektais – referentais) arba pačių bendraujančių žmonių
tarpusavio santykius, pateikia kalbančiojo ar tautos verti-
nimus ir išryškina emocinį reikšmės komponentą.
Kalbant apie tai, kiek prototipų teorija gali būti pritaikyta
lingvistinėse reikšmės studijose, pastebėta, kad ją semanti-
koje galima naudoti kaip aprašomąjį modelį reikšmei api-
būdinti. Pritaikius diachroninės analizės metodą, prototipų
kategorijos ne tik pateikia svarbiausią informaciją apie tam
tikrus daiktus ar reiškinius, bet, pasak D. Gėraertso (Gee-
raerts, 2006, p.223), keičiantis aplinkybėms, padeda per-