Microsoft Word 2 L Maumev 17issn



Yüklə 190,3 Kb.
Pdf görüntüsü
səhifə7/7
tarix13.11.2017
ölçüsü190,3 Kb.
#9786
1   2   3   4   5   6   7

 

17

teikti  ir  suvokti  naujas  žodžių  reikšmes  bei  paaiškini  eti-



mologiją  (kilmę).  Diachroninė  ir  prototipinė  semantinė 

analizės  sėkmingai  gali  būti  taikomos  diachroninėje  se-

mantikoje. Pavyzdžiui, apavo prototipas 18 amžiaus Lietu-

vos kaime būtų vyžos ir klumpės, o šiuo metu – batai. Jei 



apavas  pasikeitė  per  šimtmečius,  tai  nereiškia,  kad  pasi-

keitė  žodžio  apavas  reikšmė.  Laikini  prototipų  struktūros 

pokyčiai kelia naujų problemų, kai reprezentuojamos tikros 

pasaulio  kategorijos.  Tokiu  atveju,  anot  A. Giannakopou-

lou,  kai  kurie  žodžiai  praplečia  savo  reikšmes, apima  tam 

tikrus  periferinius  įvykius,  procesus  ar  situacijas.  Tačiau 

tada  kalbos  leksikonas,  tarnaudamas  įvairiems  ekspresijos 

poreikiams,  tampa  begalinis,  o  žodžiai,  kurių  reikšmės 

neaiškiai  apibrėžtos,  yra  naudingi,  nes  gali  būti  vartojami 

didesnei daiktų, situacijų ar įvykių įvairovei apibūdinti. Tai 

vadinama  leksinės  ekonomijos  dėsniu  (Giannakopoulu, 

2003, p.6). 

Žodžio  individualios  leksinės  reikšmės  suvokimas  kon-

tekste tiek kalbėjimo akto metu priklauso ir nuo to žodžio 

definicijos,  kuri  perteikia  žodžio  reikšmę.  A.  Gudavičius 

apibūdina  definiciją  kaip apibrėžimą ar konkrečios  žodžio 

reikšmės  sampratos  išraišką  (Gudavičius,  2009,  p.69). 

Sudarant žodynus ir pateikiant žodžio definicijas, paprastai 

kyla klausimas, kokią informaciją būtina pateikti apie žodį. 

Žodžio definicijos apibrėžimas yra svarbus ne tik leksikog-

rafijai, bet ir leksinei semantikai. Objektyvistinės lingvisti-

kos  požiūriu,  žodžio  definicija  buvo  nurodomi  tam  tikri 

specifiniai bruožai ar artimiausios gimininės sąvokos. Pro-

totipų  teorija  leidžia naujai  pažvelgti  į  žodžio  definiciją  – 

per  ją  parodyti  kaip  tam  tikra  visuomenė  suvokia  daiktus, 

reiškinius, jų požymius ir visą juos supantį pasaulį (Guda-

vičius, 2009, p.70). 

Pritaikius  kognityvinę  reikšmės  sampratą  pastebima,  kad, 

pateikiant  žodžio  definiciją,  atmetamas  siauras  ir  dažnai 

enciklopedinis reikšmės supratimas ir atsižvelgiama į dau-

gelį ekstralingvistinių veiksnių, į kuriuos atsižvelgia kalbos 

vartotojai  vartodami  žodį  kontekste.  Pavyzdžiui,  paklau-

sus,  ką reiškia žodis  meilė,  būtų  sunku  tiksliai  apibrėžti  ir 

nusakyti  žodžio  definiciją,  nes  vienam  asmeniui  tai  gali 

būti  liga (iš  meilės  pasigavau  aš  džiovą),  kitam  –  kilimas 

aukštyn  (meilė  suteikia  sparnus),  dar  kitam  –  atsidavimo 

jausmas  (mamos  meilė).  Ir  nebūtinai  tai  turi  būti  stipraus 

traukimo prie kitos lyties asmens jausmas, kaip pateikiama 

internetiniame  Lietuvių  kalbos  žodyne.  Visuomeniškai 

įtvirtintos  žinios,  pasaulio  kategorizacija  padeda  geriau 

suvokti denotatinį (nurodantį idealųjį konkretaus referento 

–  tikrovės  dalyko  vaizdą),  signifikatinį  (pateikiantį  api-

bendrintą  tikrovės  dalykų  atvaizdą  žmonių  sąmonėje)  ir 

konotacinį (pateikiantį tikrovės dalykų vertinimą) reikšmės 

aspektus,  kurie  išryškėja  konkrečiuose  sakiniuose.  Tokiu 

atveju  žodžio  reikšmės  suvokimas  priklauso  nuo  asmeni-

nės patirties, pažintinės veiklos, o ne enciklopedinių žinių. 

Kaip  teigia  E. Jakaitienė,  „atmesdami  savybes,  kuriomis 

tos  pačios  klasės  objektai  skiriasi  vieni  nuo  kitų,  žmonės 

susidaro žinių visumą apie tam tikrą objektų klasę“ (Jakai-

tienė, 2009, p.46).  

Tikslesnį  leksinės  reikšmės  apibrėžimą  tiek  leksinėje  se-

mantikoje,  tiek  leksikografijoje  padeda  pateikti ir  koncep-

tualiosios  metaforos  teorija.  Kognityvinėje  lingvistikoje 

konceptualioji metafora yra „ne tik kasdienio kalbos varto-

jimo ypatybė, bet ir mąstymo bei pažinimo būdas“ (Guda-

vičius,  2009,  p.87).  Konceptualiąja  metafora  vadinama 

viena  iš  konceptualizacijos  formų,  kognityvinis  procesas, 

kuris  išreiškia  ir  formuoja  naujas  sąvokas.  Norėdami tiks-

liai  nusakyti  žodžių,  reiškinių  arba  daiktų  reikšmes,  žmo-

nės naudoja metaforas, kurios Dž. Lakofo ir M. Džonsono 

teigimu, mažiau žinomus reiškinius leidžia nusakyti geriau 

suvokiamais  ir  pažįstamais,  todėl  pasaulio  suvokimas  iš-

reiškiamas  per  metaforas  (Lakoff,  Johnson,  1980;  Lakoff, 

1987). Žmonės mąsto ir dirba pagal tam tikras schemas – 

metaforas.  Kalbinio  bendravimo  pagrindą  sudaro  tos  pa-

čios sąvokų schemos, kuriomis remdamasis žmogus mąsto 

ir  veikia.  Visa  sąvokų  sistema  metaforiška.  Metaforų  kal-

boje  yra  tik  todėl,  kad  jų  yra  konceptualioje  sistemoje. 

Metaforos  esmę  sudaro  santykio  atvaizdavimas  (angl. 

mapping)  tarp  dviejų  sričių:  pirminės  srities/koncepto 

(angl.  source  domain/concept)  ir  tikslo  srities/koncepto 

(angl.  target  domain/concept).  Atvaizdavimo  arba  reikš-

mės  perkėlimo  pamatą  sudaro  daiktų  ar  reiškinių  panašu-

mas. 

Panašią  mintį,  susijusią  su  žodžio  reikšmės  suvokimu, 



išreiškia ir tekstynų lingvistikos atstovai V. Toibertas (Te-

ubert) ir A. Čermakova (Čermáková). Mokslininkai teigia, 

kad kalba suvokiama kaip socialinis reiškinys. 

„Reikšmė, kaip ir kalba, yra socialinis reiškinys. Tai yra tai, 

ką  galima  aptarti  su  diskurso  bendruomene.  <...>  Reikšmė 

yra  tai,  ką  galima  pasakyti,  perfrazuoti  žodžiais“  (Teubert, 

Čermáková, 2007, p.37). 

Dėl  tokių  perfrazavimų  arba  savo  susidarytos  žinių  visu-

mos apie tam tikrą objektą ar jų klasę kognityvinės defini-

cijos  tampa  gana  plačios.  Jose  pateikiami  tipiškiausi,  bū-

dingiausi daiktų, reiškinių požymiai, o ne tik būtini ar pa-

kankami.  Paprastai  tokiose  kognityvinėse  definicijose  ori-

entuojamasi  į  prototipą,  nes,  anot  A. Gudavičiaus,  „reikš-

mė  yra tam tikros kategorijos prototipo atspindys“ (Guda-

vičius,  2009,  p.79).  Žinoma,  ilgų  definicijų,  apimančių 

visas  su  tam  tikru  prototipu  kylančias  asociacijas  ar  visą 

pažintinę veiklą, pateikimas gali būti kritikuojamas, tačiau 

taip  išvengiama  reikšmės  ribotumo  ir  rato  problemos,  kai 

žodžiai  aiškinami tais  pačiais žodžiais.  Tokiomis  definici-

jomis  kalbos  vartotojams  pateikiamas  visapusiškesnis  žo-

džio reikšmės vaizdas. 

Išvados 

Prototipų teorija ir kiti kognityvinio mokslo atradimai lei-

džia  suvokti,  kad  kalbos  vartojimas  ir  jos  suvokimas  yra 

glaudžiai  susiję  su  pažintiniais  procesais.  Visa  žmogaus 

pažintinė  veikla  yra  kasdienis  tikrovės  kategorizavimas. 

Kategorijos suvokiamos ir išreiškiamos prototipais – tipiš-

kiausiais  ir  geriausiais  tam tikros  kategorijos  nariais.  Pro-

totipo reikšmė dažnai sutampa su tam tikro žodžio reikšme. 

Žodžių  vartojimas  yra  sąlygotas  atitinkamų  kategorijų 

prototipų,  nes  bet  kurios  reikšmės  pamatą  sudaro  atitin-

kama kategorija, arba, konceptas. Pati reikšmė gimsta kal-

bėjimo  ar  rašymo  metu,  ir  jos  suvokimas  priklauso  nuo 

žinių  sistemos  (kognityvinio  ar  kultūrinio  modelio,  situa-

cijos  ir  konteksto).  Tai  padeda  išvengti  sudėtingos  reikš-

mės ir prasmės problemos. Jei struktūralizmo atstovai ski-

ria žodžio reikšmės bei prasmės sąvokas ir teigia, kad inhe-

rentinė žodžio reikšmė, realizuota tam tikrame tekste, tam-

pa prasme, tai kognityvinės lingvistikos atstovai teigia, kad 

reikšmė  aktualizuojasi  tam  tikrame  konkrečiame  tekste  ir 



 

18

priklauso nuo kalbos vartotojo kognityvinės veiklos. Taigi 



nėra jokio reikalo skirti žodžio reikšmės ir prasmės. Be to, 

prototipų  teorijos  taikymas  semantikoje  leidžia  tirti  kalbą 

ne  kaip  uždarą  ir  izoliuotą  ženklų  sistemą,  bet  kaip  atvirą 

sistemą, kuriai įtaką daro tiek lingvistiniai, tiek ekstraling-

vistiniai  veiksniai  (pažintinė  veikla,  vartotojo  asmeninė 

patirtis,  tauta,  kultūra  ir  kt.).  Pasak  kognityvistų,  žodžio 

reikšmė  suprantama  kaip  tam  tikra  mentalinė  struktūra  ar 

suvokinys, sąlygotas kognityvinės veiklos. 

Apibendrinant galima teigti, kad nors ir kognityvinės ling-

vistikos pasiūlyta prototipų teorija ir prototipo siejimas su 

žodžiu ir jo reikšmės aiškinimu yra kritikuojamas moksli-

ninkų  dėl  ne  visada  tiksliai  paaiškinamos  ir  apibrėžiamos 

reikšmės, kognityvinis požiūris į reikšmę gali būti sėkmin-

gai derinamas su struktūriniu. Abu požiūriai papildo vienas 

kitą, todėl  suderinus  juos,  galima  pateikti  išsamesnį ir  de-

talesnį žodžio reikšmės vaizdą. 



Padėka. Straipsnio autorė nuoširdžiai dėkoja už geranoriš-

kumą, pastabas ir patarimus prof. habil. dr. Evaldai Jakai-

tienei, doc. dr. Tatjanai Solomonik-Pankrašovai ir prof. dr. 

(HP) Hans-Harry Drößiger. 



Literatūra 

1.  Aristotelis, 1996. Categories and De Interpretatione. Oxford: Oxford 

University Press.  

Prieiga per internetą: 

Aristotle+Categories&as_sdt=2000> [Žiūrėta 2010 m. vasario mėn.]. 

2.  Austin, J. L., 1961. Philosophical Papers. Oxford: Oxford University 

Press. 

3.  Baker, Chr., 2000. What Can Words Mean? In: Encyclopedia of 



Cognitive Science. Oxford: Macmillan Publishers. 

4.  Berlin, B., Kay, P., 1969. Basic Color Terms: Their Universality and 



Evolution. Los Angeles: University of California Press. 

5.  Breál, M., 1900. Semantics: Studies in the Science of Meaning. New 

York: Dover. 

6.  Chomsky, N., 2005. The Ideas of Chomsky - BBC Interview.  

Prieiga per internetą:   

[Žiūrėta 2010 m. gegužės mėn.]. 

7.  Evans, V., 2007. A Glossary of Cognitive Linguistics. Edingurgh: 

Edinburgh Unversity Press Ltd. 

8.  Geeraerts, D., 2006. Cognitive Linguistics: Basic Readings. Berlin, 

New York: Mouton de Gruyter. 

9.  Giannakopoulou, A., 2003. Prototype Theory: an Evaluation

Prieiga per internetą: 

media_135636_en.doc> [Žiūrėta 2009 m. spalio mėn.]. 

10.  Gil, E. R., 2007. Analysis of the Transitive Construction in Speech Verbs.  

Prieiga per internetą:  [Žiūrėta 2010 m. vasario mėn.]. 

11.  Gudavičius, A., 1994. Leksinė semantika: Vienetai. Ryšiai. Struktū-



ros. Šiauliai: Šiaulių pedagoginio instituto leidykla. 

12.  Gudavičius, A., 2007. Gretinamoji semantika. Šiauliai: Šiaulių uni-

versiteto leidykla. 

13.  Gudavičius, A., 2009. Etnolingvistika (Tauta kalboje). Šiauliai: 

Šiaulių universiteto leidykla. 

14.  Jakaitienė, E., 1988. Leksinė semantika: monografija. Vilnius: Mokslas. 

15.  Jakaitienė, E., 2009. Leksikologija. Vilnius: Vilniaus universiteto 

leidykla. 

16.  Labov, W., 2004. The Boundaries of Words and Their Meaning. In: 

Fuzzy Grammar: A Reader. Oxford: Oxford University Press. 

17.  Lakoff, G., Johnson, M., 1980. Metaphors We Live By. Chicago: The 

University of Chicago Press. 

18.  Lakoff, G., 1987. Women, Fire and Dangerous Things: What Cate-



gories Reveal About Mind. Chicago: The University of Chicago 

Press. 


19.  Lietuvių kalbos žodynas, 2005. Prieiga per internetą: 

  [Žiūrėta 2010 m. sausio mėn.]. 

20.  Mikulskas, R., 2005. Kognityvinė lingvistika ir leksikografijos pro-



blemos. Prieiga per internetą: 

mentai/kognityvineling.pdf> [Žiūrėta 2010 m. sausio mėn.]. 

21.  O’Grady, W., Drobovolsky, M., Aronoff, M. 1993. Contemporary 

Linguistics: an Introduction. New York: St. Martin’s Press. 

22.  Rosch,  E.,  1975.  Cognitive  Representations  of  Semantic  Categories. 



Journal of Experimental Psychology: General, 104, pp.192-233. 

23.  Sapir, E., 1929. The Status of Linguistics as a Science.  

Prieiga per Internetą:  

[Žiūrėta 2010 m. sausio mėn.]. 

24.  Saussure, de F., 1916. Course in General Linguistics.  

Prieiga per internetą:   

[Žiūrėta 2010 m. sausio mėn.]. 

25.  Taylor, J.R., 1989. Linguistic Categorization, Prototypes in Linguis-



tic Theory. Oxford: Clarendon Press. 

26.  Teubert, W., Čermáková, A., 2007. Corpus Linguistics: a Short 



Introduction. London: Athenaeum Press. 

27.  Wierzbicka, A., 1996. Semantics: Primes and Universals. New York: 

Ofxord University Press.  

28.  Whorf, B. L., 1940. Science and Linguistics.  

Prieiga per internetą:   

[Žiūrėta 2010 m. sausio mėn.]. 

29.  Wittgenstein, L., 1958. Philosophical Investigations. Translated by 

G.E.M. Anscobe, 2nd ed. Oxford: Blackwell.  

30.  Ungerer, F., Schmid, H. J., 2006. An Introduction to Cognitive Lin-

guistics. Harlow: Longman.  

Dainora Maumevičienė 



Prototype Theory and Semantics 

Summary 


The meaning of words has been a focus of scientific investigations since Ancient times; however, at the moment the issues of meaning have become the 

focus of semantics, lexicology, lexicography, cognitive linguistics and other sciences. The study of meaning within Lithuanian context has been based on 

the  structural conception of  meaning  with  much attention to  semantic  component  analysis.  Such a  conception  of  meaning has  been  currently  criticized 

and changed by a cognitive perception of meaning that came to Lithuania from the West. The cognitive conception criticizes the structural one, as struc-

tural research on meaning does not provide a full scope of it. Both approaches to meaning within the Lithuanian context do not negate each other; howev-

er,  no  attempts  to  combine  both  approaches  together  have  ever  been  noticed  as  the  structural  approach  is  regarded  to  be  more  advantageous.  Having 

examined both structural and cognitive approaches to meaning, it was noticed that both approaches can complement one another and thus provide a more 

comprehensive  view  of  meaning.  Therefore,  the  article  attempts  to  discuss  the  relationship  of  semantics  and  cognitive  linguistics  through  prototype 

theory.  In  order  to  do  this,  various  approaches  to  meaning  applied  are  described.  Further  on,  the  origin  of  prototype  theory  and  its  development  from 

Aristotle to Rosch are displayed, as well as the main features of the prototype theory are discussed. The last chapter on the prototype theory and seman-

tics aims at finding the connections of both approaches, indicating the way they could extend the perception of meaning. 

Straipsnis įteiktas 2010 04 

Parengtas spaudai 2010 09 

Apie autorę  

Dainora  Maumevičienė,  Vilniaus  universiteto  Kauno  humanitarinio  fakulteto  doktorantė,  Kauno  technologijos  universiteto  Humanitarinių  mokslų  fa-

kulteto Užsienio kalbų centro lektorė. 



Mokslinės veiklos sritys: vertimo teorija, vertimas ir lokalizacija, informacinių komunikacinių technologijų taikymas mokant užsienio kalbų.  

Adresas: Vilniaus universitetas, Kauno humanitarinis fakultetas, Muitinės g. 8, 44280 Kaunas. 

El. paštas: dainora.dromantaite@gmail.com  

Yüklə 190,3 Kb.

Dostları ilə paylaş:
1   2   3   4   5   6   7




Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©genderi.org 2024
rəhbərliyinə müraciət

    Ana səhifə