17
teikti ir suvokti naujas žodžių reikšmes bei paaiškini eti-
mologiją (kilmę). Diachroninė ir prototipinė semantinė
analizės sėkmingai gali būti taikomos diachroninėje se-
mantikoje. Pavyzdžiui, apavo prototipas 18 amžiaus Lietu-
vos kaime būtų vyžos ir klumpės, o šiuo metu – batai. Jei
apavas pasikeitė per šimtmečius, tai nereiškia, kad pasi-
keitė žodžio apavas reikšmė. Laikini prototipų struktūros
pokyčiai kelia naujų problemų, kai reprezentuojamos tikros
pasaulio kategorijos. Tokiu atveju, anot A. Giannakopou-
lou, kai kurie žodžiai praplečia savo reikšmes, apima tam
tikrus periferinius įvykius, procesus ar situacijas. Tačiau
tada kalbos leksikonas, tarnaudamas įvairiems ekspresijos
poreikiams, tampa begalinis, o žodžiai, kurių reikšmės
neaiškiai apibrėžtos, yra naudingi, nes gali būti vartojami
didesnei daiktų, situacijų ar įvykių įvairovei apibūdinti. Tai
vadinama leksinės ekonomijos dėsniu (Giannakopoulu,
2003, p.6).
Žodžio individualios leksinės reikšmės suvokimas kon-
tekste tiek kalbėjimo akto metu priklauso ir nuo to žodžio
definicijos, kuri perteikia žodžio reikšmę. A. Gudavičius
apibūdina definiciją kaip apibrėžimą ar konkrečios žodžio
reikšmės sampratos išraišką (Gudavičius, 2009, p.69).
Sudarant žodynus ir pateikiant žodžio definicijas, paprastai
kyla klausimas, kokią informaciją būtina pateikti apie žodį.
Žodžio definicijos apibrėžimas yra svarbus ne tik leksikog-
rafijai, bet ir leksinei semantikai. Objektyvistinės lingvisti-
kos požiūriu, žodžio definicija buvo nurodomi tam tikri
specifiniai bruožai ar artimiausios gimininės sąvokos. Pro-
totipų teorija leidžia naujai pažvelgti į žodžio definiciją –
per ją parodyti kaip tam tikra visuomenė suvokia daiktus,
reiškinius, jų požymius ir visą juos supantį pasaulį (Guda-
vičius, 2009, p.70).
Pritaikius kognityvinę reikšmės sampratą pastebima, kad,
pateikiant žodžio definiciją, atmetamas siauras ir dažnai
enciklopedinis reikšmės supratimas ir atsižvelgiama į dau-
gelį ekstralingvistinių veiksnių, į kuriuos atsižvelgia kalbos
vartotojai vartodami žodį kontekste. Pavyzdžiui, paklau-
sus, ką reiškia žodis meilė, būtų sunku tiksliai apibrėžti ir
nusakyti žodžio definiciją, nes vienam asmeniui tai gali
būti liga (iš meilės pasigavau aš džiovą), kitam – kilimas
aukštyn (meilė suteikia sparnus), dar kitam – atsidavimo
jausmas (mamos meilė). Ir nebūtinai tai turi būti stipraus
traukimo prie kitos lyties asmens jausmas, kaip pateikiama
internetiniame Lietuvių kalbos žodyne. Visuomeniškai
įtvirtintos žinios, pasaulio kategorizacija padeda geriau
suvokti denotatinį (nurodantį idealųjį konkretaus referento
– tikrovės dalyko vaizdą), signifikatinį (pateikiantį api-
bendrintą tikrovės dalykų atvaizdą žmonių sąmonėje) ir
konotacinį (pateikiantį tikrovės dalykų vertinimą) reikšmės
aspektus, kurie išryškėja konkrečiuose sakiniuose. Tokiu
atveju žodžio reikšmės suvokimas priklauso nuo asmeni-
nės patirties, pažintinės veiklos, o ne enciklopedinių žinių.
Kaip teigia E. Jakaitienė, „atmesdami savybes, kuriomis
tos pačios klasės objektai skiriasi vieni nuo kitų, žmonės
susidaro žinių visumą apie tam tikrą objektų klasę“ (Jakai-
tienė, 2009, p.46).
Tikslesnį leksinės reikšmės apibrėžimą tiek leksinėje se-
mantikoje, tiek leksikografijoje padeda pateikti ir koncep-
tualiosios metaforos teorija. Kognityvinėje lingvistikoje
konceptualioji metafora yra „ne tik kasdienio kalbos varto-
jimo ypatybė, bet ir mąstymo bei pažinimo būdas“ (Guda-
vičius, 2009, p.87). Konceptualiąja metafora vadinama
viena iš konceptualizacijos formų, kognityvinis procesas,
kuris išreiškia ir formuoja naujas sąvokas. Norėdami tiks-
liai nusakyti žodžių, reiškinių arba daiktų reikšmes, žmo-
nės naudoja metaforas, kurios Dž. Lakofo ir M. Džonsono
teigimu, mažiau žinomus reiškinius leidžia nusakyti geriau
suvokiamais ir pažįstamais, todėl pasaulio suvokimas iš-
reiškiamas per metaforas (Lakoff, Johnson, 1980; Lakoff,
1987). Žmonės mąsto ir dirba pagal tam tikras schemas –
metaforas. Kalbinio bendravimo pagrindą sudaro tos pa-
čios sąvokų schemos, kuriomis remdamasis žmogus mąsto
ir veikia. Visa sąvokų sistema metaforiška. Metaforų kal-
boje yra tik todėl, kad jų yra konceptualioje sistemoje.
Metaforos esmę sudaro santykio atvaizdavimas (angl.
mapping) tarp dviejų sričių: pirminės srities/koncepto
(angl. source domain/concept) ir tikslo srities/koncepto
(angl. target domain/concept). Atvaizdavimo arba reikš-
mės perkėlimo pamatą sudaro daiktų ar reiškinių panašu-
mas.
Panašią mintį, susijusią su žodžio reikšmės suvokimu,
išreiškia ir tekstynų lingvistikos atstovai V. Toibertas (Te-
ubert) ir A. Čermakova (Čermáková). Mokslininkai teigia,
kad kalba suvokiama kaip socialinis reiškinys.
„Reikšmė, kaip ir kalba, yra socialinis reiškinys. Tai yra tai,
ką galima aptarti su diskurso bendruomene. <...> Reikšmė
yra tai, ką galima pasakyti, perfrazuoti žodžiais“ (Teubert,
Čermáková, 2007, p.37).
Dėl tokių perfrazavimų arba savo susidarytos žinių visu-
mos apie tam tikrą objektą ar jų klasę kognityvinės defini-
cijos tampa gana plačios. Jose pateikiami tipiškiausi, bū-
dingiausi daiktų, reiškinių požymiai, o ne tik būtini ar pa-
kankami. Paprastai tokiose kognityvinėse definicijose ori-
entuojamasi į prototipą, nes, anot A. Gudavičiaus, „reikš-
mė yra tam tikros kategorijos prototipo atspindys“ (Guda-
vičius, 2009, p.79). Žinoma, ilgų definicijų, apimančių
visas su tam tikru prototipu kylančias asociacijas ar visą
pažintinę veiklą, pateikimas gali būti kritikuojamas, tačiau
taip išvengiama reikšmės ribotumo ir rato problemos, kai
žodžiai aiškinami tais pačiais žodžiais. Tokiomis definici-
jomis kalbos vartotojams pateikiamas visapusiškesnis žo-
džio reikšmės vaizdas.
Išvados
Prototipų teorija ir kiti kognityvinio mokslo atradimai lei-
džia suvokti, kad kalbos vartojimas ir jos suvokimas yra
glaudžiai susiję su pažintiniais procesais. Visa žmogaus
pažintinė veikla yra kasdienis tikrovės kategorizavimas.
Kategorijos suvokiamos ir išreiškiamos prototipais – tipiš-
kiausiais ir geriausiais tam tikros kategorijos nariais. Pro-
totipo reikšmė dažnai sutampa su tam tikro žodžio reikšme.
Žodžių vartojimas yra sąlygotas atitinkamų kategorijų
prototipų, nes bet kurios reikšmės pamatą sudaro atitin-
kama kategorija, arba, konceptas. Pati reikšmė gimsta kal-
bėjimo ar rašymo metu, ir jos suvokimas priklauso nuo
žinių sistemos (kognityvinio ar kultūrinio modelio, situa-
cijos ir konteksto). Tai padeda išvengti sudėtingos reikš-
mės ir prasmės problemos. Jei struktūralizmo atstovai ski-
ria žodžio reikšmės bei prasmės sąvokas ir teigia, kad inhe-
rentinė žodžio reikšmė, realizuota tam tikrame tekste, tam-
pa prasme, tai kognityvinės lingvistikos atstovai teigia, kad
reikšmė aktualizuojasi tam tikrame konkrečiame tekste ir
18
priklauso nuo kalbos vartotojo kognityvinės veiklos. Taigi
nėra jokio reikalo skirti žodžio reikšmės ir prasmės. Be to,
prototipų teorijos taikymas semantikoje leidžia tirti kalbą
ne kaip uždarą ir izoliuotą ženklų sistemą, bet kaip atvirą
sistemą, kuriai įtaką daro tiek lingvistiniai, tiek ekstraling-
vistiniai veiksniai (pažintinė veikla, vartotojo asmeninė
patirtis, tauta, kultūra ir kt.). Pasak kognityvistų, žodžio
reikšmė suprantama kaip tam tikra mentalinė struktūra ar
suvokinys, sąlygotas kognityvinės veiklos.
Apibendrinant galima teigti, kad nors ir kognityvinės ling-
vistikos pasiūlyta prototipų teorija ir prototipo siejimas su
žodžiu ir jo reikšmės aiškinimu yra kritikuojamas moksli-
ninkų dėl ne visada tiksliai paaiškinamos ir apibrėžiamos
reikšmės, kognityvinis požiūris į reikšmę gali būti sėkmin-
gai derinamas su struktūriniu. Abu požiūriai papildo vienas
kitą, todėl suderinus juos, galima pateikti išsamesnį ir de-
talesnį žodžio reikšmės vaizdą.
Padėka. Straipsnio autorė nuoširdžiai dėkoja už geranoriš-
kumą, pastabas ir patarimus prof. habil. dr. Evaldai Jakai-
tienei, doc. dr. Tatjanai Solomonik-Pankrašovai ir prof. dr.
(HP) Hans-Harry Drößiger.
Literatūra
1. Aristotelis, 1996. Categories and De Interpretatione. Oxford: Oxford
University Press.
Prieiga per internetą:
Aristotle+Categories&as_sdt=2000> [Žiūrėta 2010 m. vasario mėn.].
2. Austin, J. L., 1961. Philosophical Papers. Oxford: Oxford University
Press.
3. Baker, Chr., 2000. What Can Words Mean? In: Encyclopedia of
Cognitive Science. Oxford: Macmillan Publishers.
4. Berlin, B., Kay, P., 1969. Basic Color Terms: Their Universality and
Evolution. Los Angeles: University of California Press.
5. Breál, M., 1900. Semantics: Studies in the Science of Meaning. New
York: Dover.
6. Chomsky, N., 2005. The Ideas of Chomsky - BBC Interview.
Prieiga per internetą:
[Žiūrėta 2010 m. gegužės mėn.].
7. Evans, V., 2007. A Glossary of Cognitive Linguistics. Edingurgh:
Edinburgh Unversity Press Ltd.
8. Geeraerts, D., 2006. Cognitive Linguistics: Basic Readings. Berlin,
New York: Mouton de Gruyter.
9. Giannakopoulou, A., 2003. Prototype Theory: an Evaluation.
Prieiga per internetą:
media_135636_en.doc> [Žiūrėta 2009 m. spalio mėn.].
10. Gil, E. R., 2007. Analysis of the Transitive Construction in Speech Verbs.
Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2010 m. vasario mėn.].
11. Gudavičius, A., 1994. Leksinė semantika: Vienetai. Ryšiai. Struktū-
ros. Šiauliai: Šiaulių pedagoginio instituto leidykla.
12. Gudavičius, A., 2007. Gretinamoji semantika. Šiauliai: Šiaulių uni-
versiteto leidykla.
13. Gudavičius, A., 2009. Etnolingvistika (Tauta kalboje). Šiauliai:
Šiaulių universiteto leidykla.
14. Jakaitienė, E., 1988. Leksinė semantika: monografija. Vilnius: Mokslas.
15. Jakaitienė, E., 2009. Leksikologija. Vilnius: Vilniaus universiteto
leidykla.
16. Labov, W., 2004. The Boundaries of Words and Their Meaning. In:
Fuzzy Grammar: A Reader. Oxford: Oxford University Press.
17. Lakoff, G., Johnson, M., 1980. Metaphors We Live By. Chicago: The
University of Chicago Press.
18. Lakoff, G., 1987. Women, Fire and Dangerous Things: What Cate-
gories Reveal About Mind. Chicago: The University of Chicago
Press.
19. Lietuvių kalbos žodynas, 2005. Prieiga per internetą:
[Žiūrėta 2010 m. sausio mėn.].
20. Mikulskas, R., 2005. Kognityvinė lingvistika ir leksikografijos pro-
blemos. Prieiga per internetą:
mentai/kognityvineling.pdf> [Žiūrėta 2010 m. sausio mėn.].
21. O’Grady, W., Drobovolsky, M., Aronoff, M. 1993. Contemporary
Linguistics: an Introduction. New York: St. Martin’s Press.
22. Rosch, E., 1975. Cognitive Representations of Semantic Categories.
Journal of Experimental Psychology: General, 104, pp.192
-233.
23. Sapir, E., 1929. The Status of Linguistics as a Science.
Prieiga per Internetą:
[Žiūrėta 2010 m. sausio mėn.].
24. Saussure, de F., 1916. Course in General Linguistics.
Prieiga per internetą:
[Žiūrėta 2010 m. sausio mėn.].
25. Taylor, J.R., 1989. Linguistic Categorization, Prototypes in Linguis-
tic Theory. Oxford: Clarendon Press.
26. Teubert, W., Čermáková, A., 2007. Corpus Linguistics: a Short
Introduction. London: Athenaeum Press.
27. Wierzbicka, A., 1996. Semantics: Primes and Universals. New York:
Ofxord University Press.
28. Whorf, B. L., 1940. Science and Linguistics.
Prieiga per internetą:
[Žiūrėta 2010 m. sausio mėn.].
29. Wittgenstein, L., 1958. Philosophical Investigations. Translated by
G.E.M. Anscobe, 2nd ed. Oxford: Blackwell.
30. Ungerer, F., Schmid, H. J., 2006. An Introduction to Cognitive Lin-
guistics. Harlow: Longman.
Dainora Maumevičienė
Prototype Theory and Semantics
Summary
The meaning of words has been a focus of scientific investigations since Ancient times; however, at the moment the issues of meaning have become the
focus of semantics, lexicology, lexicography, cognitive linguistics and other sciences. The study of meaning within Lithuanian context has been based on
the structural conception of meaning with much attention to semantic component analysis. Such a conception of meaning has been currently criticized
and changed by a cognitive perception of meaning that came to Lithuania from the West. The cognitive conception criticizes the structural one, as struc-
tural research on meaning does not provide a full scope of it. Both approaches to meaning within the Lithuanian context do not negate each other; howev-
er, no attempts to combine both approaches together have ever been noticed as the structural approach is regarded to be more advantageous. Having
examined both structural and cognitive approaches to meaning, it was noticed that both approaches can complement one another and thus provide a more
comprehensive view of meaning. Therefore, the article attempts to discuss the relationship of semantics and cognitive linguistics through prototype
theory. In order to do this, various approaches to meaning applied are described. Further on, the origin of prototype theory and its development from
Aristotle to Rosch are displayed, as well as the main features of the prototype theory are discussed. The last chapter on the prototype theory and seman-
tics aims at finding the connections of both approaches, indicating the way they could extend the perception of meaning.
Straipsnis įteiktas 2010 04
Parengtas spaudai 2010 09
Apie autorę
Dainora Maumevičienė, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto doktorantė, Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fa-
kulteto Užsienio kalbų centro lektorė.
Mokslinės veiklos sritys: vertimo teorija, vertimas ir lokalizacija, informacinių komunikacinių technologijų taikymas mokant užsienio kalbų.
Adresas: Vilniaus universitetas, Kauno humanitarinis fakultetas, Muitinės g. 8, 44280 Kaunas.
El. paštas: dainora.dromantaite@gmail.com