Pask tema: Kriminologinių idėjų istorinė raida 1 kl. Kriminologinių idėjų atsiradimas, bendrosios savybės



Yüklə 544 b.
tarix02.10.2017
ölçüsü544 b.
#2874


Pask. tema: Kriminologinių idėjų istorinė raida

  • 1 kl. Kriminologinių idėjų atsiradimas, bendrosios savybės.

  • 2 kl. Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės.

  • 3 kl. Šiuolaikinio kriminologijos mokslo atsiradimas.


1 klaus.: Kriminologinių idėjų atsiradimas, bendrosios savybės (1)

  • Toks elgesys, kaip nužudymai, išžaginimai, plėšimai, vagystės, sukčiavimai, tikriausiai egzistavo ir egzistuoja beveik visose visuomenėse, civilizacijose.

  • Kiekvienoje visuomenėje - visuomenės reakcija į šias pavojingas, žalingas žmogaus elgesio formas.

  • Reakcijos formos kartais labai skiriasi skirtingose to paties laikmečio visuomenėse, o kartais labai panašios ilgalaikėje istorinėje raidoje.



1 klaus.: Kriminologinių idėjų atsiradimas, bendrosios savybės (2)

  • Kiek egzistuoja toks elgesys, tiek pat laiko žmogus masto apie tokio elgesio priežastis, apie jo išvengimo ar bent jau pasekmių sušvelninimo galimybes.

  • Apmastymai apie nusikalstamumą, jo priežastis, nusikaltėlius yra glaudžiai susiję su toje visuomenėje esamomis pažiūromis, vertybėmis.

  • Nusikalstamas elgesys labai nedaug priklauso nuo egzistuojančio jo teisinio įvertinimo.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (1)

  • Kriminologinių idėjų bei praktinių poveikio priemonių nusikalstamumui chronologija, idėjų grupės:

  • 1) Užuomazgos

  • 2) Antika (Platonas, Aristotelis)

  • 3) Viduramžiai (Šv.Augustinas, T.Akvinietis)

  • 4) Atgimimo utopistai (T.Moras, T.Kampanela)

  • 5) Klasikinės kriminologijos atsiradimas (Č.Bekarija, Š.Monteskje, J.Bentamas)

  • 6) Antropologinių kriminologinių idėjų atsiradimas (Č.Lombrozo, E.Ferri)



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (2)

  • Idėjų grupės.

  • 7) Sociologinių kriminologinių idėjų atsiradimas (A.Ketlė, E.Diurkheimas)

  • 8) Radikaliųjų kriminologinių idėjų atsiradimas (K.Marksas, F.Engelsas)

  • 9) Šiuolaikinė kriminologija



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (3)

  • 1) Užuomazgos

  • Nusikaltimas dažnai buvo ne tik teisės, bet ir religijos persekiojimo objektas, nusikaltimas buvo tapatinamas su nuodėme (teisė, religija ir moralė nebuvo diferencijuotos).

  • Nusikaltimas, nusikaltėlis laikytas blogio jėgų pasireiškimu, jų tarnu, įrankiu šių jėgų rankose.

  • Kaip nusikaltimų užkardymo priemonės įvardintos religinės priemonės: asketizmas (turtinių nusikaltimų prevencija), paklusnumas vyresniajam (ir įstatymui).

  • Akcentuojamas bausmės neišvengiamumas, jei ne šiame gyvenime, tai po mirties.

  • Religija kontroliavo žmonių ne tik blogus poelgius, bet ir blogas mintis (Dievas žino).



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (4)

  • 1) Užuomazgos.

  • 6 a.prieš m.e. kiekvienas egiptietis privalėjo pateikti metinę savo turto deklaraciją. To vengiantiems ar negalintiems pagrįsti savo aukšto pragyvenimo lygio grėsė mirties bausmė.

  • Kinijoje 4 a.p.k.:

  • Kaip kovos su nusikalstamumu priemonė iškeliama idėja bausti žmones dar prieš nusikaltimo padarymą (žmonės laikyti iš prigimties blogais - todėl griežtai turi būti baudžiami smulkūs nusižengimai, tada nusikaltimams vietos neliks).

  • Rekomenduota kolektyvinė atsakomybė, vienų atsakomybė už kitus.

  • Senovės Spartoje gyvenimas nesusituokus buvo laikomas nusikaltimu, o naujagimių su išsigimimo požymiais nužudymas – ne. Tikslas – šalies gynyba, naujos kartos fizinė ir moralinė stiprybė.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (5)

  • 2) Antika

  • Jau Demokritas ir Sokratas išsako mintis, kad užkirsti kelią nusikalstamumui galima mokant ir auklėjant jaunimą.

  • Sokratas - žmogus daro bloga tik todėl, kad nežino kas yra gera.

  • Demokritas - viktimologinės mintys. Mokymą sieja su galimybe išvengti nusikaltimo žalos tiek sau, tiek turtui, jei žmogus teisingai elgsis, žinos kaip saugotis.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (6)

  • 2) Antika

  • Platonas.

  • Nusikalstamumą lemiančios priežastys:

    • valstybinė santvarka,
    • nusikaltėlių nenubaudimas,
    • turtinis nelygumas (rekomendavo, kad skirtumas neviršytų 4 kartų).
  • Veiksniai, galintys sulaikyti nuo nusikaltimų darymo:

    • Bausmės;
    • Visuomenės nuomonė;
    • Sąžiningumas ir gero elgesio įpročiai;
    • Dorų piliečių skatinimas;


2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (7)

  • 2) Antika

  • Aristotelis

  • Nusikalstamumo priežastys:

    • Skurdas;
    • Vienų socialinių sluoksnių privilegijos, o kitų beteisiškumas;
    • Nacionalinė nesantaika;
    • Gyventojų įvairiatautiškumas.
  • Didžiausi nusikaltimai daromi dėl pertekliaus vaikymosi, o ne dėl būtiniausių daiktų stygiaus.

  • Žmonės blogi savo valia, nes jei būtų kitaip, tai kaip galima būtų bausti žmogų už tai, kas nuo jo nepriklauso.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (8)

  • 2) Antika.

  • Aristotelis.

  • Nusikaltimus stabdantys veiksniai:

    • Teisinga santvarka;
    • Įstatymų stabilumas ir jų viršenybė prieš bet kokį asmenį;
    • Kova su korupcija;
    • Pakankamas ekonominis išsivystymas, kad būtų galima užtikrinti visiems pakankamą gyvenimo lygį;
    • Galimybės save realizuoti priimtinais būdais;
    • Jaunimo mokyme svarbiausia mokyti paklusti įstatymams. Reikia apsaugoti jaunimą nuo kontakto su ydomis.


2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (9)

  • 3) Viduramžiai

  • Įsigalėjus krikščionybei, nusikaltimas tapatinamas su nuodėme.

  • Šv.Augustinas akcentuoja gėrio ir blogio kovą žmoguje. Žmogaus elgesį nulemia jo laisva valia, kuri gali būti arba gera, arba bloga, o tai lemia gėrio ar blogio jėgos.

  • T.Akvinietis - nusikaltėlis yra blogio jėgų įrankis, jų tarnas, todėl poveikio priemonės turėtų būti nukreiptos per žmogų į šias blogio jėgas.

  • Kaip poveikio priemonė įsigali inkvizicija, vienintelė reakcija į nusikaltimą tampa žiaurios, dažnai viešos bausmės, kankinimai.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (10)

  • 3) Viduramžiai.

  • Pagrindinės Viduramžių idėjos:

    • Nusikaltimas yra blogio pasireiškimas;
    • Asmuo turi laisvą valią ir todėl turi būti baudžiamas;
    • Nusikaltėlis - tai ypatingas žmogaus tipas, pasižymintis specifinėmis savybėmis, pagal kurias jis gali būti iš anksto atpažintas.


2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (11)

  • 4) Atgimimo utopistai.

  • T.Moras “Utopijoje”, T.Kampanela “Saulės mieste”:

    • Atsisakė religinio požiūrio į nusikalstamumą, į žmogų kaip blogio nešiotoją.
    • Nusikalstamumo pagrindinės priežastys - socialinė gyventojų nelygybė, o ypač turtinė.
    • Siūlė įvesti priverstinę visų lygybę, dėl to nusikalstamumas išnyktų.
    • Numatė bausmes už šios lygybės laužymą.
  • Literatūroje jų idėjos dažnai lyginamos su totalitarinių valstybių ideologija ir taikoma praktika, aptinkama nemažai panašumų.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (12)

  • 5) Klasikinė kriminologija

  • Užuomazgos - Švietėjų epochoje (Ž.Ruso, Volteras, Didro, ypač Š.Monteskje):

    • Siekė humanizuoti ir racionalizuoti iš Viduramžių paveldėtą bausmių sistemą.
    • Svarbiausios nusikalstamumo priežastys - žemiausių sluoksnių beteisiškumas, skurdas.
    • Iškėlė principą “geriau dešimt kaltų laisvėje, nei vienas nekaltas kalėjime”.
    • Žymiai protingiau ne bausti, bet stengtis padaryti taip, kad nusikaltimas neįvyktų.


2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (13)

  • 5) Klasikinė kriminologija

  • Č.Bekaria veikale “Apie nusikaltimus ir bausmes” sukoncentravo visus kriminologinės minties pasiekimus iki 18 a. antros pusės:

    • Nusikalstamumas priklauso nuo socialinių sąlygų;
    • Norint įveikti nusikalstamumą neužtenka vien tik bausmių;
    • Bausmė turi atitikti nusikaltimo sunkumo laipsnį, ir užtenka to, kad bausmės daroma žala viršytų nusikaltimo duodamą naudą;
    • Bausmės tikslas ne sunaikinti nusikaltėlį, bet padaryti taip, kad nei šis asmuo, nei kiti asmenys nedarytų naujų nusikaltimų;
    • Bausmių neišvengiamumas nusikalstamumą stabdo labiau nei jų griežtinimas;
    • Nusikalstamumas gali būti mažinamas, naikinant neteisingus įstatymus, teisingu teismo vykdymu, švietimu, mokymu, auklėjimu.


2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (14)

  • 5) Klasikinė kriminologija

  • J.Bentham: Nusikaltėlį jis vertino, kaip “homo economicus”, t.y. visada racionaliai apgalvojantį naudą, kurią gaus iš nusikaltimo ir žalą, kurią gali patirti, kai jį nubaus.

  • Sukūrė savo nubaudimo teoriją, išvystė Š.Monteskje ir Č.Bekaria’jos idėjas apie bausmių proporcingumą – pateikė praktines rekomendacijas, kaip parinkti bausmės dydį.

  • Viena iš nusikalstamumo priežasčių jis laikė netobulus įstatymus.

  • Reikia atsižvelgti ne tik į padaryto nusikaltimo sunkumą, bet ir į nusikaltėlio jautrumą.

  • Pasiūlė pataisos įstaigų modelį – kalinių izoliuotas laikymas su stebėtoju centre. Turi būti įrengtos mokyklos, dirbtuvės, kad kaliniai būtų pataisomi, perauklėjami.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (15)

  • 5) Klasikinė kriminologija

  • Pagrindinės klasikinės kriminologijos idėjos (apibendrinimas):

  • 1) Žmogus turi laisvą valią, nusikaltimas yra jo laisvo ir racionalaus pasirinkimo rezultatas, įvertinus visus už ir prieš;

  • 2) Bausmės turi būti ne absoliučiai sugriežtintos, o tik tiek, kad atsvertų nusikaltimų duodamą naudą;

  • 3) Bausmių griežtumas daro nusikaltimą nepatrauklų, nepriimtiną.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (16)

  • 5) Klasikinė kriminologija.

  • Pastabos:

  • Daugelis šių idėjų yra filosofinės, nelabai pagrįstos konkrečios empirinės informacijos tyrinėjimu.

  • Ir šiandien šios idėjos dažnai yra baudžiamosios teisės bei kriminologijos pagrindas daugelyje valstybių. Ko gero, jos populiaresnės tarp baudžiamosios teisės ir politikos atstovų.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (17)

  • 6) Antropologinė (biologinė) kryptis

  • Analizuojama žmogaus antropologija, kaip jo elgesį nulemiantis faktorius.

  • Čezarė Lombrozo (1836 – 1909).

  • Nusikaltėlius reikia tirti ne kabinetuose – teoriškai, bet praktiškai kalėjimuose, policijoje, jų aplinkoje ir kt.

  • Atliko didelės apimties tyrimus - apklausta, ištirta:

    • Apie 25 000 nusikaltėlių ir ne nusikaltėlių;
    • Apie 4 000 kaukolių.


2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (18)

  • 6) Antropologinė (biologinė) kryptis

  • Čezarė Lombrozo (1836 – 1909)

  • - Nusikaltėlis - ypatingas žmogus, besiskiriantis nuo kitų, dažnai jis labiau ligonis nei nusikaltėlis.

  • - Nusikaltėlį kaip asmenį apibūdina didelis kiekis atavistinių, anomalių (netaisyklingų), degeneratyvių (išsigim.) požymių.

  • - Duoda paralelę su ikiistoriniu žmogumi kaukolės ir kt. atžvilgiu.

  • - Nusikaltėliams būdingas sumažėjęs juntamumas (~ 15 % nusikaltėlių nejautrūs skausmui), padidėjęs irzlumas, impulsyvumas, karštakošiškumas.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (19)

  • 6) Antropologinė (biologinė) kryptis

  • Čezarė Lombrozo (1836 – 1909)

  • Nusikaltėliu gimstama, bet ne tampama, jį auklėti yra beprasmiška, jis pagal savo požymius gali būti išskirtas iš kitų žmonių ir turi būti arba izoliuotas, arba sunaikintas.

  • “Nusikaltėlis yra nekaltas darydamas nusikaltimą, bet ir visuomenė nekalta, kai jos nariai tam, kad apsaugotų save, nubaudžia juos (izoliuoja, sunaikina)”.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (20)

  • 6) Antropologinė (biologinė) kryptis

  • Čezarė Lombrozo (1836 – 1909).

  • Savo ankstyvosiose idėjose siūlė teismus pakeisti psichiatrų komisijomis, vėliau - psichiatrai turėjo būti ekspertais teisme.

  • Jo idėjoms didelę įtaką padarė E. Ferri bei kiti jo amžininkai. Knygos “Žmogus nusikaltėlis” 5 leidime (po 20 m.) galima pastebėti šiuos pagrindinius idėjų pokyčius:

    • a) Ne visus nusikaltėlius laikė įgimtais.
    • b) Pripažįsta ir ne antropologinių faktorių įtaką nusikalstamam elgesiui (klimatas, civilizacijos lygis, gyventojų tankumas, gimstamumas, migracija, alkoholizmas, auklėjimas, ekonominis išsivystymas ir kt.).
    • c) Ne visi įgimti nusikaltėliai padaro nusikaltimus, nuo to gali sulaikyti palankios aplinkos sąlygos. Toks žmogus turi tik stiprų polinkį nusikalsti, bet ne visada jį realizuoja - didesnė nusikalstamo elgesio tikimybė.


2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (21)

  • 6) Antropologinė (biologinė) kryptis

  • Enriko Ferri (1856 – 1928)

  • Jo idėjų formavimosi aplinka:

    • Klasikinės kriminologijos (baudžiamosios teisės) idėjų bankrotas;
    • Sociologiniai Ketle bei antropologiniai Lombrozo tyrimai, neigiantys laisvą valią kaip pagrindinę nusikalstamumo priežastį.


2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (22)

  • 6) Antropologinė (biologinė) kryptis

  • Enriko Ferri (1856 – 1928)

  • Nusikaltimas tai trijų grupių faktorių sąveikos rezultatas – antropologinių, fizinių ir socialinių:

    • Fiziniai faktoriai (klimatas, oro sąlygos, ...) visus nusikaltėlius veikia beveik vienodai;
    • Antropologiniai faktoriai didžiausią įtaką daro įgimtiems, nesveikiems ir aistringiesiems nusikaltėliams;
    • Socialiniai faktoriai didžiausią įtaką daro atsitiktiniams ir įprastiniams nusikaltėliams.
  • Nusikalstamumo pokyčius labiausiai įtakoja socialiniai faktoriai.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (23)

  • 6) Antropologinė (biologinė) kryptis

  • Enriko Ferri (1856 – 1928)

  • Siekiant paaiškinti nusikaltimą būtina ištirti asmens šeimyninį, visuomeninį gyvenimą bei jo antropologines ypatybes (anatomines, fiziologines ir psichines).

  • Mokslą, tyrinėjantį nusikalstamumą ir nusikaltėlį, pavadino baudžiamąja sociologija. Šis mokslas vėliau R.Garoffalo įtakoje imtas vadinti kriminologija.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (24)

  • 6) Antropologinė (biologinė) kryptis

  • Enriko Ferri (1856 – 1928)

  • Jo idėjų apibendrinimas:

  • Antropologija įrodo, kad nusikaltėlis nėra normalus žmogus, jis dėl savo įgimtų ir įgytų organinių bei psichologinių anomalijų yra specifinis žmogaus tipas;

  • Statistika įrodo, kad nusikaltimų atsiradimas, padidėjimas ar sumažėjimas priklauso nuo daugelio kitų veiksnių, o ne nuo bausmių, įrašytų įstatymuose ir skiriamų teismų;

  • Eksperimentinė psichologija įrodė, kad tariama asmens valios laisvė yra ne kas kitas, kaip asmens iliuzija.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (25)

  • 6) Antropologinė (biologinė) kryptis

  • Enriko Ferri (1856 – 1928) (tęs.) Siūlė:

  • Teisėtvarkos sistema turi būti ne “keršto už nusižengimus” įrankis, o tapti visuomenės apsisaugojimo priemone, panašiai kaip yra saugomasi nuo ligų ar stichinių nelaimių;

  • Priemonės tradicinės – laisvės atėmimas ir trėmimas;

  • L. a. trukmė neturi būti iš anksto fiksuota - turi tęstis tol, kol asmuo tampa nebepavojingu visuomenei (kas nustatoma tiriant nusikaltėlį).

  • Žudikus siūlo iškarto izoliuoti iki gyvos galvos, jei ekspertizė juos pripažino įgimtais nusikaltėliais;

  • Lengvesnių nusikaltimų atveju toks izoliavimas turėtų būti po 2 – 4 nusikaltimų.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (26)

  • 6) Antropologinė (biologinė) kryptis.

  • Enriko Ferri (1856 – 1928) tęs. Siūlė.

  • Be bausmių kaip alternatyvas siūlė ir socialinę, ekonominę politiką (viešųjų darbų sukūrimą, mokesčių sistemą, mažinančią socialinę nelygybę ir kt.);



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (27)

  • 7) Sociologinė kryptis

  • L.Ketle (1796 – 1874). Belgų matematikas:

  • Pirmasis sistemingai pradėjo analizuoti baudž. statistikos duomenis.

  • Jo atlikti nusikalstamumo tyrimai parodė, kad nusikalstamumas palyginti mažai kinta, tiek kiekiu, tiek kokybe (<= +/-10 %/m).



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (28)

  • 7) Sociologinė kryptis

  • L.Ketle (1796 – 1874)

  • Iškelia idėją, kad nusikalstamumas vystosi pagal savo nuo žmogaus valios nepriklausančius dėsningumus;

  • Mokslo užduotis yra atskleisti šiuos dėsnius, nustatyti socialinius veiksnius, įtakojančius nusikalstamumą;

  • Griežtomis bausmėmis įveikti nusikalstamumą yra neįmanoma;

  • Visuomenė pati subrandina nusikaltimą, o nusikaltėlis - tik įrankis, kuris tą nusikaltimą padaro;

  • Nusikalstamumas iš esmės gali pasikeisti tik tada, kai iš esmės pasikeis socialinės sąlygos;

  • Jei socialiniai procesai stabilūs, tai ir nusikalstamumas stabilus.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (29)

  • 7) Sociologinė kryptis

  • L.Ketle (1796 – 1874)

  • Išskyrė pagrindines grupes veiksnių, įtakojančių tai, ar asmuo padarys nusikaltimą:

    • a) aplinka, kurioje gyvena,
    • b) šeimos santykiai,
    • c) religija, kuria išauklėtas,
    • d) jo socialinė padėtis,
    • e) visuomenės nuomonė,
    • f) gamtinės sąlygos.


2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (30)

  • 7) Sociologinė kryptis.

  • L.Ketle (1796 – 1874).

  • Paveikti nusikalstamumo būklę galima veikiant į mases, bet ne į atskirus individus.

  • Kiti atstovai: Gabriel Tard (1843 – 1904), Emilis Diurkhaim (1858 – 1917).



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (31)

  • 8) Radikalioji kriminologija.

  • K.Marksas: pagrindinės nusikalstamumo priežastys - klasinėje visuomenės sąrangoje:

    • Socialinė nelygybė, darbininkų eksploatacija;
    • Bedarbystė, skurdas, žemas išsilavinimo lygis, blogas auklėjimas - ypač darbininkų sluoksniuose;
  • Ši būklė vertinama, lyginant su kitų sluoksnių būkle, ir bloga ne todėl, kad maža apimtis, kiekybė, bet kad šalia yra žymiai geresnė.

  • Skurdas, vargas, “visuomenės atliekos” būklė sunaikina moralės stabdžius, panaikina principus, asmens motyvaciją.

  • Kaip būdą įveikti nusikalstamumą siūlo fundamentalų visuomenės pertvarkymą.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (32)

  • 9) Šiuolaikinė kriminologija

  • Antropologinės teorijos:

  • Grynai biologinės (prigimties) teorijos:

    • 1. Protinio atsilikimo teorijos;
    • 2. Hormoninės veiklos sutrikimų (kūno konstitucinės sandaros) teorijos;
    • 3. Genetinės teorijos (dvynių metodas, giminaičių tyrimai, chromosomų anomalijų tyrimai);
  • Psichologinės - psichiatrinės teorijos:

    • 1. Psichoanalitinės teorijos;
    • 2. Neutralizacijos teorijos;
    • 3. Išmokimo teorijos (diferencijuotų asociacijų teorija, modernesnės išmokimo teorijos);
    • 4. Sociobiologinė destrukcijos teorija.
  • Klinikinė kriminologija.



2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (33)

  • 9) Šiuolaikinė kriminologija

  • Sociologinės teorijos:

  • Struktūrinės teorijos:

    • 1. Socialinės dezorganizacijos teorija;
    • 2. Ekologinė kriminologija ir architektūrinė kriminologija;
    • 3. Anomijos teorija;
    • 4. Kultūrų teorijos;
    • 5. Įtampos teorijos;
    • 6. Subkultūrų teorijos.
  • Funkcinės teorijos:

    • 1. Stigmatizacijos teorijos.


2 klaus.: Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės idėjų grupės (34)

  • 9) Šiuolaikinė kriminologija

  • Kitokios kriminologinės teorijos:

  • Neoradikalioji kriminologija;

  • Feministinės teorijos;

  • Viktimologinės teorijos;



3 klaus.: Šiuolaikinio kriminologijos mokslo atsiradimas (1)

  • 18 – 19 a. klasikinės kriminologijos idėjų autoriai didžiausią dėmesį skyrė juridiniams klausimams, stengėsi humanizuoti, racionaliai reformuoti bausmių sistemą, paveldėtą iš Viduramžių.

  • 19 a. atsiranda naujos kriminologinės idėjos, bendrame pozityvistinio mokslinio metodo suklestėjimo kontekste bei klasikinių teorijų idėjų realizavimo nepasitenkinimo kontekste.

  • Nors klasikinių teorijų idėjų įtakoje ir buvo reformuotos bausmių sistemos, bet tai nepadarė didesnės įtakos nusikalstamumui.

  • Netgi priešingai - buvo pastebėtas nusikalstamumo didėjimas ypač miestuose, ko šios teorijos nepajėgė paaiškinti.



3 klaus.: Šiuolaikinio kriminologijos mokslo atsiradimas (2)

  • Atsirandanti pozityvioji kriminologija:

  • Pagrindiniu savo uždaviniu iškėlė paaiškinti nusikalstamumo kilmę, atskleisti nusikalstamumo priežastis.

  • Iš principo visiškai atsisakė ar bent jau labai apribojo pagrindinio klasikinės kriminologijos postulato “apie laisvą žmogaus valią” veikimą, jo pritaikymo sferą.

  • Susikoncentravo ties nusikalstamumo objektyvaus priežastingumo problema, ties nusikaltimų užkardymu per poveikį socialinėms sąlygoms ir nusikaltėliui.

  • Teorijas, hipotezes, išvadas grindė moksliškai sukaupta objektyvia informacija apie nusikalstamumą, visuomenę, žmogų.



3 klaus.: Šiuolaikinio kriminologijos mokslo atsiradimas (3)

  • Pagal tai kur buvo ieškoma pagrindinių nusikalstamumo priežasčių išsiskyrė dvi didelės pozityviosios kriminologijos šakos:

    • Antropologinių (biologinių) teorijų šaka – ieškojusi priežasčių pačioje žmogaus prigimtyje;
    • Sociologinių teorijų šaka – ieškojusi priežasčių visuomenėje.


Yüklə 544 b.

Dostları ilə paylaş:




Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©genderi.org 2024
rəhbərliyinə müraciət

    Ana səhifə