8
Silvi Salupere, padėjusi Jurijui Lotmanui parengti spaudai
paskutiniąsias jo knygas „Kultūra ir sprogimas“ ir „Nenuspėjami
kultūros mechanizmai“, atstovauja Tartu semiotikai. Remdamasi
šios mokyklos patirtimi, ji kelia bendresnius semiotikos mokslinio
statuso, taip pat europinės ir amerikinės semiotikos sąveikos klau
simus. Peirce’ą, kaip ir jo pasekėjai, Salupere priskiria holistinei
tradicijai, įrėminančiai „žmogiškojo žinojimo visumą“. Europinė
semiotika jai tarsi atrodo „atomistinė“. Su tuo turbūt nesutiktų
Brodenas, pabrėžiantis Greimo semiotinių užmojų universalumą.
Pasak Salupere’s, semiotika, gebėdama įsiveržti į beveik visas žino
jimo sritis, pretenduoja į visuotinumą. Todėl „gryniesiems“ moks
lininkams ji atrodo pavojinga, bet drauge, kaip bet koks pavojingas
dalykas, kelia susidomėjimą.
Kaip gyvybingos tyrinėjimo programos kūrėją greta Peirce’o
ir Saussure’o straipsnio autorė pristato Jurijų Lotmaną. Su Tartu
semiotine mokykla ji taip pat sieja šiuolaikinės biosemiotikos pirm
taką Jakobą von Uexkülį. Tokiu būdu Tartu semiotika pasirodo
kaip dviejų tradicijų – sosiūrinės (Lotmano kultūros semiotika)
ir pirsinės (Thomo Sebeoko zoosemiotika ir Kalevo Kulli’o biose
miotika) – sankryža. Svarstymus apie semiotikos vietą mokslų
klasifikacijoje, grindžiamus įvairiais autoritetais, Salupere baigia
optimistine išvada: „Pati semiotika, atrodo, nelabai jaudinasi dėl
savo „moksliškumo“. Ji tiesiog yra.“
Kęstutis Nastopka
9
alGirdo Juliaus Greimo
BioGraFiJos kontūrai
thomas F. Broden
algirdas Julius Greimas priklausė tai lietuvių kartai, kuri ame-
rikoje vadinama didžiąja karta
1
– antrasis pasaulinis karas parei-
kalavo iš šios kartos vyrų ir moterų ypatingo ryžto. lietuva tuo
metu išgyveno itin sudėtingą laikotarpį. kartu su latvija, estija,
ukraina, Baltarusija, lenkijos dalimis ir rytine rusija ji pateko į
kruvinąjį rytų europos ruožą
2
ir patyrė masinį hitlerio ir stalino
vykdomą terorą.
3
JaV didžioji karta buvo paženklinta didžiosios
depresijos sunkumų, o socialinis įvykis, turbūt labiausiai paveikęs
lietuvius, buvo Vasario 16-osios aktas. Greimas ir jo amžininkai
įkūnija pirmąją nuo pat viduramžių nepriklausomos lietuvos
kartą, o kartu ir – paskutiniąją, nes nepriklausomybę lietuva
atgaus tik XX a. pabaigoje.
savo amžininkams lietuviams Greimas buvo tarptautinį atgarsį
pelnęs mokslininkas ir aktyvus viešojo lietuvos gyvenimo daly-
vis. Pripažintas jo mokslinių tyrimų indėlis į prancūzų kalbotyrą
ir prestižinė padėtis Paryžiaus akademiniuose sluoksniuose rodė
jį neabejotinai priklausius savo šalies intelektualiniam elitui.
1
tom Brokaw, The Greatest Generation,
new York: random house,
1998.
2
timothy snyderis praminė šiuos kraštus „kruvinais“ (angl. bloodlands).
3
timothy
snyder,
Bloodlands: Europe between Hitler and Stalin, new York: Basic,
2010.
10
tyrinėdamas semantinius ir semiotinius reikšmės pamatus, jis
parašė dvylika monografijų, kurios buvo išverstos į daugybę kalbų.
Pirmoji Greimo knyga „struktūrinė semantika“ buvo išversta į ita-
lų, vokiečių, ispanų, portugalų, suomių, anglų, japonų, kinų, rusų
ir lietuvių kalbas. dvidešimt metų Greimas dėstė école des Hautes
études en Sciences Sociales (aukštųjų socialinių mokslų studijų
mokykla), garsioje ir dinamiškoje aukštojo mokslo institucijoje.
netgi lietuvos komunistų partijos funkcionieriai tylomis pripa-
žino Greimo mokslinius pasiekimus esant nacionaline vertybe,
kurią reikia išsaugoti.
4
Geriausiai žinomas tiems, kurie kartu su juo dirbo prancūzų
semiotikos srityje, Greimas taip pat aktyviai dalyvavo ir lietuvos
viešajame gyvenime. Jis buvo vienas iš antinacinės ir antisovieti-
nės rezistencijos lyderių, nuolat spausdinosi liberalioje emigrantų
spaudoje, dalyvavo santaros-Šviesos veikloje. Greimo plunksnai
priklauso ir reikšmingi lietuvių kultūros tyrinėjimai, suvaidinę
svarbų vaidmenį atgaivinant šalies kultūrą sovietinio laikotar-
pio pabaigoje. Būdamas ištikimas lietuvai, Greimas nepakentė
siaurakaktiškumo ir ksenofobijos, jis reikalavo kritinio mąstymo,
aukščiausių žmogiškumo kriterijų. Jam mirus, lietuvos amba-
sada Prancūzijoje išspausdino viešą pareiškimą, kuriame buvo
apgailestaujama netekus žmogaus, „ištikimo savo tėvynės kalbai
ir veiklaus jos atgimimo rėmėjo“
5
, o nepriklausomybę atgavusi
lietuvos respublika pagerbė Greimo palaikų susigrąžinimą ofi-
cialia ceremonija, kurioje pats prezidentas Vytautas landsbergis
sakė kalbą.
Prancūzijoje ir kitose romanų kalbomis kalbančiose šalyse
Greimas ir jo mokslinis palikimas ir šiandien gerai žinomi. ta-
čiau jaunesniosios lietuvių kartos tolsta nuo Greimo darbų ir
asmenybės. Vienos Greimo bičiulės liudijimu, „visi mano kartos
visuomenininkai pažinojo Greimą asmeniškai ar buvo girdėję apie
4
tomas Venclova, laiškas autoriui 2010 m. rugpjūčio 24.
5
Le Monde, kovo 5, 1992.
11
jo darbus. tačiau mūsų liko nebedaug. mūsų vaikų ir anūkų karta
gali apie tai nieko nebežinoti.“
6
Šio straipsnio autoriui teko laimė metus dirbti su Greimu jo
vadovaujamoje tyrimų grupėje Paryžiuje. nuo to laiko bendradar-
biavimas nebenutrūko. Šis straipsnis yra Greimo biografijos, kuri
šiuo metu rašoma, pirmojo skyriaus apmatai. knygoje siekiama
kiek įmanoma autentiškiau perteikti tiek faktus, tiek jų išgyveni-
mą, istoriją ir patirtį. istorija reikalauja „objektyvaus“ pasakojimo,
pagrįsto autoritetingais dokumentais. Patirtis reikalauja „subjek-
tyvaus“ sąlyčio, atrandamo asmeniniuose liudijimuose – interviu,
laiškuose ar tiesiogiai bendraujant su amžininkais.
straipsnyje apžvelgsime Greimo gyvenimą lietuvoje prieš pa-
sitraukiant į Vakarus per antrąją sovietų okupaciją 1944 m., o
taip pat Greimo žingsnius frankofonijos pasaulyje. straipsnio
autorius, dėstantis prancūzų kultūrą viename JaV universitete,
norėtų padėkoti lietuvių bendruomenės nariams, kurių tyrinėji-
mai ir geranoriškas bendradarbiavimas suteikė daug naudingos
medžiagos apie „lietuviškąjį Greimą“, reikalingos sumanytajam
tyrimui
7
. tikiuosi, kad mano sumanymas pravers kuriant ir per-
duodant pasakojimą apie šią praėjusio amžiaus reikšmingą figū-
rą, nes to reikia Greimo tėvynainiams, giminingoms sieloms ir
istorinei atminčiai.
6
iš 2011 m. rugsėjo 3 d. aleksandros kašubienės elektroninio laiško autoriui.
7
Prof. karolis rimtautas kašponis tyrinėjo Greimo vaikystę ir jo tėvus, leonas
Peleckis-kaktavičius kalbėjosi su Šiauliuose likusiais Greimo bičiuliais, pažinoju-
siais Greimą ankstyvaisiais 1940-aisiais metais. už kitą biografinę ir bibliografinę
informaciją, kuria naudojausi šiame straipsnyje, o taip pat už neįkainojamus
vertimus, reiškiu ypatingą padėką Vytautui Virkau, Julijai korostenskajai ir
raimondui Viskantai, o taip pat astai Balkutei, irenai kriaučiūnienei, aldui
kriaučiūnui, aleksandrai kašubai, kęstučiui nastopkai, enatai skrupskelis,
Julijai Šukys, henriettai Vepštas ir Purdue kolegoms rebekah klein-Pejšova,
michaelui G. smithui ir Whitney Walton.
Dostları ilə paylaş: |