12
* * *
algirdas Julius Greimas gimė 1917 m. kovo 9 dieną. Jis buvo
ant rasis Juliaus Greimo (1882–1942), mokytojo ir mokyklos ins-
pektoriaus, ir konstancijos mickevičiūtės-Greimienės (1886–
1956), sekretorės, vaikas. abu Greimo tėvai buvo etniniai lietuviai,
jie kalbėjo lietuviškai.
algirdas pasaulį išvydo industriniame rusijos mieste tuloje, į
kurį jo tėvai pabėgo per Pirmąjį pasaulinį karą. karui pasibaigus,
šeima grįžo į ką tik nepriklausomybę paskelbusią lietuvą ir apsi-
gyveno aukštaitijos kaime, kur Greimo tėvas mokytojavo iki karo.
1919 m. Greimai persikėlė į netoliese esantį kupiškio miestelį. ten
jie gyveno aštuonerius metus. mažajam Greimui tuo metu sukako
dešimt metų. Jis visada su malonumu prisimindavo savo vaikystę,
praleistą miškingoje aukštaitijoje, vasaromis dirbtus ūkio darbus:
„kupiškis man daug reiškia, mielas senas Prieteliau. tai mano
graži vaikystė, tai mano vienintelis kontaktas su liaudimi, mūsų
kaimu – iš to ir mano meilė folklorui.“
8
algirdas jautė ypatingą artumą savo tėvui. Jis buvo dėkingas
jam už suteiktas galimybes ir norėjo sekti tėvo pėdomis. Vė-
liau jaunasis Greimas atsimindavo: „mano tėvas mokė tyla. mes
vaikščiodavome miške, tik mudu du. tai buvo didžioji pamoka:
du žmonės kartu eina tylėdami.“
9
Šeimos nariai atsimena, kad
jaunystėje algirdas savo išvaizda buvo panašus į tėvą ir nešiojo
tokius pat ūsus.
10
1927 m. Julius buvo perkeltas į Šiaulius, industrinį centrą ir
ketvirtąjį pagal dydį lietuvos didmiestį. Po ketverių metų šeima
persikėlė į marijampolę, gimtąjį Juliaus kraštą. Persikraustymas
8
iš Greimo laiško kupiškio pradinės mokyklos bendraklasiui Povilui Zulonui,
1971 m. cit. in:
Karolis Rimtautas
kašponis, Algirdo Juliaus Greimo vaikystė,
2010.
9
iš Greimo radijo interviu su Francesca Pilot „Prancūzijos kultūros“ laidoje
1989 m. vasario 14.
10
irena oškinaitė-Būtėnienė, „dialogo monologai. iš a. J. Greimo laiškų 1958–
1992 m.“, Kultūros barai, 1993, nr. 4, p. 59.
13
leido algirdui gauti vidurinį išsilavinimą vienoje iš geriausių
šalies mokyklų – rygiškių Jono vokiško stiliaus gimnazijoje, kuri
išugdė ne vieną lietuvos atgimimo lyderį, tarp kurių buvo Jonas
Basanavičius, kazys Girnius, Vincas kudirka, Jonas Jablonskis.
Čia Greimas susipažino su aleksiu churginu, su kuriuo visą gy-
venimą sies draugystė. Pasak Greimo, daugelis intelektualinių
atradimų buvo padaryta jo su bendraklasiais įsteigtoje savišvie-
tos grupelėje. atsakingas už supažindinimą su vokiečių kultūra,
Greimas parinkdavo ištraukas iš Friedricho nietzsche’s ir arthuro
schopenhauerio veikalų. Vėliau „intelektualinės autobiografijos
bandyme“ jis rašė: „atgal žvilgterėjus atrodo, kad buvau normalus
savo kartos, jau tik lietuviškai besimokančios, jaunuolis-gimna-
zistas: kaip ir visi, norėjau nuversti smetoną ir išvaduoti Vilnių,
svajojau ir ieškojau „meilės, kurios nėra“.
11
Greimas įstojo į skautus ir tapo grupės lyderiu. Jis norėjo dirbti
su cukraus fabriko darbininkų vaikais ir amatų mokyklos studen-
tais. Greimas susidraugavo su Vytautu kašuba, kuris priklausė tai
pačiai skilčiai, o vėliau tapo visame pasaulyje žinomu skulptoriu-
mi. Vytautas prisimindavo algirdą kaip „diktatoriškos drausmės
lyderį“. Greimas sutiko su šiuo apibūdinimu prisimindamas, jog
tuo metu buvo „fašistuojantis, su šiokiom tokiom „socialistinėm
tendencijom“
12
.
4 dešimtmetyje kraštutinės kairės ir dešinės judėjimai europoje
reikalavo radikalių socialinių reformų, kraštutinumai tuo metu
įgydavo neįtikėčiausius pavidalus
13
. Greimas vėliau prisiminė
sociopolitinę atmosferą, tvyrojusią jo aplinkoje:
11
algirdas Julius Greimas, „intelektualinės autobiografijos bandymas“, in: idem,
Iš arti ir iš toli.
Literatūra, kultūra, grožis
, Vilnius: Vaga, 1991, p. 19.
12
1989 m. spalio 25 d. aleksandros kašubienės laiškas Greimui ir 1989 m. lap-
kričio 5 d. Greimo laiškas kašubienei, in:
Algirdo Juliaus Greimo ir Aleksandros
Kašubienės laiškai 1988–1992
, Vilnius: Baltos lankos, 2008.
13
kai kurie žymūs aktyvistai kartais staiga pereidavo iš vieno kraštutinumo į kitą,
aplenkdami vidurį, toks, pvz., buvo Jacques’as doriot Prancūzijoje.
14
Šiandien net neįmanoma suprasti tą pakvaitimą, tą blūdą, kuris trečiojoje
XX a. dekadoje buvo apėmęs visos europos jaunimą, tą „akcijos velnią“,
kuris jį buvo apsėdęs: veikti, būtinai veikti, ką nors daryti, laužti bet kokia
kaina… Jaunikaitis tapdavo fašistu ar komunistu vien tik aplinkos ar
aplinkybių dėka.
14
1934 m. rudenį algirdas įstojo į teisę Vytauto didžiojo uni-
versitete kaune, lietuvos tarpukario sostinėje. Greimas vaizduoja
kauną kaip kosmopolitinį miestą, kuriame jis pirmąsyk tapo
didelės ir truputį snobiškos minios dalimi. kaune jaunasis stu-
dentas susipažino su žmonėmis, grįžusiais iš studijų įvairiose
pasaulio sostinėse. Greimui dėstė tokie žymūs mokslininkai
kaip tuometinis universiteto rektorius mykolas römeris, lietu-
vos konstitucinės teisės kūrėjas Vladas Jurgutis, buvęs lietuvos
banko pirmininkas ir užsienio reikalų ministras, iškilus filosofas
Vosylius sezemanas.
15
Vis dėlto didžiausią įspūdį Greimui paliko
levas karsavinas, religijos filosofijos istorikas. karsavino paskai-
tos apie viduramžių krikščioniškąją filosofiją įdiegė Greimui
neblėstančią meilę viduramžiams, o taip pat įsirėžė atmintin kaip
puikios lietuvių kalbos pavyzdys: „Jo lietuvių kalba buvo puiki: jį
klausydamas supratau, kad lietuvių kalba gali būti drauge aiški ir
rafinuota, „kultūringa.“
16
karsavinas ir kiti paminėtieji studijavo
sankt Peterburge, Vokietijoje, Prancūzijoje, jie buvo išugdyti slavų
intelektualinės tradicijos.
tačiau studentiškas algirdo gyvenimas, be abejo, neapsiribojo
paskaitomis. Jis prisimena, kaip per naktis su bičiuliais gerdavo
alų ir deklamuodavo poeziją. Po to pagiringi rytai būdavo pašvęsti
levo trockio, oswaldo spenglerio, Johano huizingos skaitymui.
Beje, būtent huizinga suformavo pirmąją Greimo istorijos sam-
pratą. Greimas įstojo į Neolituanus, studentų organizaciją, kurios
14
Greimas, „intelektualinės autobiografijos bandymas“, p. 23.
15
karolis rimtautas kašponis, Algirdas Julius Greimas
ir jo semiotika. kaunas:
naujasis
lankas, 2009, p. 6.
16
ten pat, p. 21.
Dostları ilə paylaş: |