Medicinos diagnostikos ir gydymo centras

---

Atidumas gydo

MEDICINOS DIAGNOSTIKOS

IR GYDYMO CENTRAS

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius.

Registracija

tel.: [phone],

247 64 17 (laboratorija),

mob. [phone],

www.medcentras.lt/registracija

Darbo laikas:

I–V  7.00 – 20.00

VI   8.00 – 15.00

www.medcentras.lt

Katarakta

Regėjimas  yra  svarbiausias  iš  visų  žmogaus 

pojūčių.  Jis  suteikia  apie  95%  informacijos  apie 

mus supančią aplinką. Todėl reikia daryti viską, 

kad  regėjimas  nenusilptų  ir  būtų  kuo  geresnis. 

Juk turime tik dvi akis.

pacientas 2–4 sav. turi laikytis tam tikro režimo:

1.  Rūpestingai lašinti paskirtus akių lašus.

2.  Neliesti ir netrinti akių rankomis.

3.  Nekelti sunkių daiktų.

4.  Stengtis vengti vidurių užkietėjimo bent 2 sav. po operacijos.

5.  Vengti traumų, fizinių pratimų, plaukiojimo.

6.  Nedirbti dulkėtoje aplinkoje.

7.  Vengti didelių temperatūros svyravimų, nesilankyti pirtyje ir 

baseine, vengti šalčio ir vėjo.

8.  Saugoti  akis  nuo  tiesioginių  saulės  spindulių  –  patartina 

nešioti apsauginius akinius nuo saulės.

9.  Vengti intensyvaus skaitymo ir darbo kompiuteriu 2 sav.

10.  Galvą plauti atlenkus atgal (pirmąsias 2 savaites).

11.  Nevairuoti automobilio be gydytojo leidimo.

Jei laikantis nurodyto režimo pasireikštų kai kurie simptomai 

–  operuotos  akies  skausmas,  regėjimo  susilpnėjimas,  akies 

paraudimas, reikia nedelsiant kreiptis į akių gydytoją!

Kaip  ir  kiekvienos  operacijos,  kataraktos  operacijos  metu 

yra  nedidelė  komplikacijų  rizika  tiek  operacijos  metu,  tiek 

pooperaciniu  periodu.  Visa  tai  Jūs  turite  aptarti  su  akių 

gydytoju.

Regėjimo išsaugojimas priklauso tik nuo Jūsų. 

Visais  Jums  rūpimais  klausimais  galite  kreiptis  į  akių  ligų 

gydytoją.

---

KATARAKTA

Akies lęšiuko drumstėjimas – viena dažniausių regėjimo 

netekimo priežasčių. Nuo jos dažniausiai kenčia vyresnio 

amžiaus žmonės, nes lęšiukas pradeda drumstėti sulėtėjus 

medžiagų apykaitai. Tačiau katarakta gali išsivystyti ir jauniems 

žmonėms dėl kitų akies ligų ar traumų,  įvairių  kitų ligų ar 

kenksmingo aplinkos poveikio.

PAGRINDINIAI SIMPTOMAI

 - Pamažu blogėja regėjimas abiem ar viena akimi.

 - Matymas neryškus, lyg pro rūką ar matinį stiklą.

 - Dvejinasi daiktai.

 - Aplinka matoma su geltonu atspalviu, pamažu nyksta spalvos.

 - Reikia vis ryškesnio apšvietimo.

 - Pasidaro sunku vairuoti automobilį tamsiuoju paros metu.

 - Nebetinka anksčiau nešioti akiniai.

 - Ligai progresuojant, regėjimas vis blogėja, kol galiausiai žmogus 

pradeda skirti tik šviesą nuo tamsos.

Ilgai nesigydant gali padidėti akispūdis, susergama glaukoma.

VIENINTELIS KATARAKTOS GYDYMO 

BŪDAS – OPERACIJA

Operacijos tikslas – pakeisti drumstą lęšiuką skaidriu dirbtiniu 

lęšiuku. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre kataraktos 

operacijos atliekamos pažangiausiu  būdu – fakoemulsifikacija. 

Tam naudojamas ypač modernus Alcon

 

Infiniti (JAV) kataraktos 

šalinimo ultragarso aparatas. Neskaidrus akies lęšiukas 

susmulkinamas ultragarsu akies viduje ir pašalinamas per 

labai mažą (1,5–2,4 mm) pjūvį, o skaidrus dirbtinis lęšiukas 

įdedamas į pašalinto lęšiuko vietą. Operacijos metu taikoma 

vietinė nejautra, todėl žmogus būna budrus, tačiau visiškai 

nejaučia skausmo. Operacija paprastai trunka 20–45 minutes, 

jei katarakta labai užleista ar komplikuota – apie valandą.

Pacientas jau tą pačią dieną po 1–2 valandų gali vykti į namus. 

Kitą dieną nuėmus nuo akies tvarstį, ligonis mato daug geriau. 

Dar kelias savaites po operacijos reikia lašinti akių lašus, ir po 

truputį regėjimas vis gerėja. Po kataraktos operacijos apie 95 

proc. žmonių atgauna 50–100 proc. regėjimo, jei nėra kitų akies 

ligų.

Negalima laukti, kol regėjimas smarkiai pablogės ar žmogus 

apaks. Kuo anksčiau atliekama kataraktos operacija, tuo geresni 

pooperaciniai regėjimo rezultatai ir mažesnė komplikacijų rizika.

PRIEŠOPERACINIS PARUOŠIMAS

Prieš kataraktos operaciją reikia ištirti žmogaus bendrą 

organizmo būklę. Rekomenduojama atlikti šiuos tyrimus:

 - Bendrą kraujo tyrimą.

 - Nustatyti gliukozės kiekį kraujyje.

 - Nustatyti kraujo krešumo rodiklius.

 - Bendrą šlapimo tyrimą.

 - Elektrokardiogramą.

Taip pat reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis įvertins 

atliktus tyrimus, paciento bendrą būklę ir paruoš operacijai.

 - Operacijos dieną paskirtą valandą į centrą reikia atvykti nevalgius 

bent 4 val. ir negėrus 3 val. iki operacijos.

 - Dieną prieš operaciją išsimaudykite ir išsiplaukite galvą.

 - Operacijos dieną nenaudokite kosmetikos ir makiažo priemonių, 

spiritinių ar aerozolinių preparatų.

 - Operacijos dieną atvykite su Jus lydinčiu asmeniu.

 - Jei dėl nenumatytų aplinkybių Jūs negalėsite atvykti paskirtu 

laiku ar po paskutinės gydytojo konsultacijos Jūsų savijauta 

pasikeis, būtinai praneškite apie tai gydytojui ar centro personalui 

vėliausiai prieš tris dienas iki operacijos.

POOPERACINĖ PRIEŽIŪRA

Kitą dieną po operacijos reikia apsilankyti pas operavusį chirurgą. 

Po operacijos pacientas gali jausti diskomfortą, niežulį, peršėjimą, 

dvejinimąsi, akis gali ašaroti. Tai – normalu. Po 1–2 dienų šie 

pojūčiai paprastai išnyksta. Beveik iš karto po operacijos galima 

žiūrėti, bet akis mato ne visai ryškiai. Sveikstančiai akiai reikia 

laiko prisitaikyti prie kitos akies. Dar kelias savaites po operacijos 

reikia lašinti akių lašus, ir matymas po truputį gerės. Daugeliu 

atvejų sveikstama 2–6 savaites. Paprastai po 2 savaičių ligoniui 

leidžiama grįžti prie įprasto gyvenimo būdo. Po operacijos