SaqarTvelos teqnikuri universiteti biznes-inJineringis fakulteti ekonikuri kvlevis meTodebi


Tavi 13. codnis ekonomikisa da marTvis



Yüklə 1,39 Mb.
səhifə51/62
tarix11.04.2018
ölçüsü1,39 Mb.
#37122
1   ...   47   48   49   50   51   52   53   54   ...   62

Tavi 13. codnis ekonomikisa da marTvis

meTodologia

1. codnis ekonomikis gazomvis (Sefasebis)

meTodologia


raodenobrivi gazomvis (Sefasebis) problema yoveli mecnierebisaTvis erT-erTi centraluri problemaa da, am mxriv, sazogadoebrivi da socialuri mecnierebebi araa gamonaklisi. bolo wlebSi ekonomikur TeoriaSi codnis ekonomikis sfero intensiuri mecnieruli kvlevis sagani gaxda. Sesabamisad amisa, codnis ekonomikis gazomvac (Sefaseba) metad aqtualuri Seiqmna. aRniSnuls isic adasturebs, rom yovel konkretul qveyanaSi codnis ekonomikis formireba da ganviTareba ekonomikuri zrdis erTaderT alternativad ganixileba.

codnis ekonomikis ganviTareba mniSvnelovania ekonomikuri ganviTarebis sxvadasxva safexurze myofi qveynebisaTvis. ase magaliTad, codnis ekonomika:



  • mrewvelurad ganviTarebul qveynebSi qmnis konkurentul upiratesobas maRalteqnologiuri warmoebisa da efeqturi momsaxurebis sferoSi;

  • resursuli ekonomikis qveynebSi xels uwyobs mdgrad ganviTarebas da zedmeti Rirebulebis zrdis kvalobaze warmoebis teqnologiisa da produqciis xarisxis srulyofas;

  • ganviTarebad qveynebSi saSualebas iZleva Semcirdes ekonomikuri ganviTarebis etapebi, moxdes „teqnologiuri naxtomi“ da qveyana swrafad integrirdes msoflio ekonomikur sivrceSi ucxoeli investorebisaTvis mimzidvelobis amaRlebis pirobebSi.

codnis ekonomikis Sesaxeb msoflio sazogadoebas pirvelad acnoba avstro-amerikelma ekonomistma fric maxlupma (1902-2011 1983). man, 1958 wels gamocemul Tavis naSromSi „codnis warmoeba da gavrceleba aSS-Si“, aRniSna, rom codnis ekonomikis seqtorma aSS-is mTlian Sida produqtSi 29%-ani wvlili Seitana. codnis ekonomikis seqtorSi fric maxlupma adamianis saqmianobis mravali saxeoba gamoyo da isini xuT jgufSi gaaerTiana.

es jgufebia:



  1. ganaTleba (44,1%);

  2. mecnieruli kvlevebi da damuSavebebi (8,1%);

  3. masobrivi informaciis saSualebebi (radio, televizia, telefoni da a.S.) (28,1%);

  4. sainformacio teqnika (6,5%);

  5. sainformacio momsaxureba (13,2%)47.

maxlupis SexedulebiT codnis ekonomika aris iseTi ekonomika, romelSic codna asrulebs gadamwyvet rols, xolo codnis warmoeba ganixileba rogorc ekonomikuri zrdisa da konkurentunarianobis mTavari wyaro.

codnis ekonomikis Teoriuli debulebebis ganviTarebaSi mniSvnelovani wvlili Seitana amerikelma sociologma, postindustriuli (informaciuli) sazogadoebis Teoriis fuZemdebelma daniel belma (1919-2011). misi azriT, postindustriuli sazogadoeba xasiaTdeba ara SromiTi Rirebulebis TeoriiT, aramed codnaze dafuZnebuli Rirebulebis TeoriiT. am ukanasknelis Tavisebureba isaa, rom vinmesTvis codnis gadacemis dros igi ar ikargeba, ar qreba, ar ixarjeba, piriqiT, arsebuli codna kidev ufro ixveweba, srulyofili xdeba, viTardeba da mis mesakuTresTan gamdidrebuli rCeba.48

codnis ekonomikas axasiaTebs „qolguri“ efeqti. igi Tavisi „mfarvelobis“ qveS aqcevs mecnierebisa da inovaciebis sferoSi arsebiTi xasiaTis ideebs, koncefciebsa da indikatorebs da maT erTian, kompleqsur konceptualur sistemad ayalibebs.

codna aucilebelia yoveli sazogadoebis funqcionirebis, miT ufro misi ganviTarebisaTvis. magram, codnis ekonomikas Tu sistemurad ganvixilavT, SevamCnevT, rom sazogadoebis codnam Secvala TviT codnis xasiaTi. adamianis saqmianobis nebismier sferoSi (ekonomikuri, politikuri, socialuri, samarTlebrivi da a.S.) da kompaniis marTvaSi gadawyvetilebis miRebad umTavresi gaxda Teoriuli codna. gadawyvetilebis misaRebad aucilebelia ara ubralod informacia, ara ubralod sasargeblo cnobaTa erToblioba, aramed sistemuri, mowesrigebuli codna.

qveynis inovaciuri ganviTarebis donis gansazRvrisaTvis sxvadasxva meTodologia arsebobs. magaliTad, jer kidev 2000 wels, evrokomisiam evrokavSiris wevri da arawevri-qveynebisaTvis daamuSava jamuri inovaciuri indeqsis gaangariSebis meTodika. Tavdapirvelad, inovaciuri ganviTarebis gazomvis evropuli Skala 17 indikators Seicavda da or jgufad iyofoda: inovaciebis wyaroebi da warmoebuli inovaciebi. am meTodikaSi cvlilebebi yovelwliurad Sedioda. 2005 wels jamuri inovaciuri indeqsi 26-mde gaizarda da sam jgufad daiyo: inovaciuri gamtareblebi, codnis Seqmna, inovaciebi da mewarmeoba. Tavis mxriv, pirveli jgufi or aspeqtSi iyo warmodgenili: inovaciebis gamoyeneba da inteleqtualuri sakuTreba. kvlevaSi iyenebdnen korelaciis, regresiuli analizisa da mTavari komponentis gamoyofis meTodebs. garda amisa, gamoiyeneboda sxvadasxva sqemebi da sawyisi monacemebis normirebis meTodebi.

evrokomisiis 2008-2010 wlebis meTodologiaSi Sefasebis indikatorebi sam jgufad warmogvidgeba:

pirveli - inovaciuri saqmianobis mxardamWerebi (adamianis resursebi da saxelmwifos finansuri daxmareba);

meore - kompaniebis saqmianoba (inovaciebis damuSaveba da danergva, inovaciuri kompaniis TanamSromloba saxelmwifosTan da samewarmeo seqtorTan, inteleqtualuri sakuTreba);

mesame - inovaciuri kompaniis saqmianoba Sida da gare bazrebze.

codnis ekonomikis gazomvis (Sefasebis) zemoaRniSnuli meTodika dResac sadiskusioa, radgan ar arsebobs analitikurad Semowmebuli da oficialurad gaformebuli iseTi meTodika, romelic sxvadasxva saxis resursebs kompleqsurad Seafasebs da daadgens codnis Seqmnasa da codnis, rogorc ekonomikuri produqtis urTierTkavSirs.

arsebobs meore, msoflio bankis jgufis mier 2004 wels specialuri programis „codna ganviTarebisaTvis“ (Knowledge for Development - K4D)49 farglebSi SemuSavebuli „codnis Sefasebis meTodologia“ (The Knowledge Assessment Methodology – KAM). igi moicavs 4 funqciur blokSi gaerTianebul 109 struqturul da xarisxobriv maCvenebels. es blokebia:


  1. ekonomikuri da institucionaluri reJimis indeqsi (The Economic Incentive and Institutional Regime) - pirobebi, romelSic viTardeba ekonomika da sazogadoeba mTlianad, ekonomikuri da samarTlebrivi garemo, regulirebis xarisxi, biznesi da kerZo iniciativa, sazogadoebisa da misi institutebis unarianoba arsebuli codnis gamoyenebisa da axali codnis Sesaqmnelad. am indeqsSi sami maCvenebeli gamoiyeneba: satarifo da arasatarifo barierebis done, ekonomikis regulirebis xarisxi (fasebis kontroli, sabanko saqmianobis, sagareo vaWrobisa da biznesis ganviTarebis regulireba), kanonebis Sesrulebis done (kriminaluri viTarebis Sefaseba, saxelSekrulebo samarTlebrivi normebis gamoyeneba).

  2. ganaTlebis indeqsi (Education and Human Resources) - mosaxleobis ganaTlebis done da codnis Seqmnis, ganawilebisa da gamoyenebis unari. ganaTleba codnis ekonomikis fundamenturi faqtoria. codnas ganaTlebuli da SemoqmedebiTi adamianebi qmnian, avrceleben da efeqtianad iyeneben. codnis ekonomika moiTxovs moqnil saganmanaTleblo sistemas da momuSaveTa mTeli SromiTi moRvaweobis periodSi uwyvet ganaTlebas. ganaTlebis donis Sesafaseblad gamoiyeneba zrdasruli mosaxleobis wignierebis maCvenebeli, aseve registrirebuli moswavleebisa da studentebis xvedriTi wili Sesabamisi asakis mosaxleobaSi.

  3. inovaciebis indeqsi (The Innovation System) - erovnuli inovaciuri sistemis ganviTarebis done, romelic moicavs im kompaniebs, kvleviT centrebs, universitetebs, profesiul gaerTianebebsa da sxva organizaciebs, romlebic globalur codnas iReben adgilobrivi saWiroebisaTvis, aseve qmnian axal codnas da masSi ganivTebul axal teqnologiebs. samecniero-kvleviT da sacdel-sakonstruqtoro samuSaoebis sferoSi mecnier-muSakebis raodenoba, daregistrirebuli patentebis raodenoba, samecniero Jurnalebis raodenoba da tiraJi;

  4. sainformacio da sakomunikaciuri teqnologiebis indeqsi (Information and Communication Technology – ICT) - sainformacio da sakomunikacio infrastruqturis ganviTarebis done (1 000 sul mosaxleze gaangariSebiT telefonebisa da personaluri kompiuterebis raodenoba, aseve 10 000 sul mosaxleze gaangariSebiT internetis momxmarebelTa raodenoba).

yoveli jgufis maCveneblebi fasdeba balebiT 1-dan 10-mde. rac metia balis done, miT maRalia qveynis ganviTarebis xarisxi mocemuli kriteriumis mixedviT. amasTan, gaangariSebis dros gaiTvaliswineba saerTo ekonomikuri da socialuri indikatorebi, kerZod, mTliani Sida produqtis zrdis tempi da adamianis potencialis ganviTarebis indeqsi.

codnis Sefasebis meTodologia gvTavazobs or krebsiT indeqss. esenia:



  1. codnis ekonomikis indeqsi (The Knowiedge Economy Index – KEI) - kompleqsuri maCvenebeli, romelic axasiaTebs codnis efeqtur gamoyenebas konkretuli qveynis (regionis) mier socialur-ekonomikuri ganviTarebisaTvis. igi gviCvenebs ama Tu im qveynis (regionis) ganviTarebis dones codnis ekonomikasTan mimarTebaSi.

  2. codnis indeqsi (The Knowiedge Index – KI) - kompleqsuri maCvenebeli, romelic axasiaTebs qveynis (regionis) unars codnis SeqmnaSi, gaavrcelebasa da gamoyenebaSi. igi gviCvenebs ama Tu im qveynis (regionis) potencials codnis ekonomikasTan mimarTebaSi.

codnis ekonomikis indeqsi 4 indeqsis (ekonomikuri da instituciona-luri reJimis indeqsi, ganaTlebis indeqsi, inovaciebis indeqsi, sainfor-macio da sakomunikacio teqnologiebis indeqsi) saSualo ariTmetikuli sididea, codnis indeqsi ki, maT Soris, 3 indeqsis (ganaTlebis indeqsi, inovaciebis indeqsi, sainformacio da sakomunikacio teqnologiebis indeqsi) saSualo ariTmetikuli sidide. es indeqsebi gaiangariSeba yoveli qveynisa da regionisaTvis cal-calke, aseve mTlianad msofliosaTvis (ix. nax.1).

mocemuli meTodologia saSualebas iZleva sxvadasxva qveynis maCveneblebi erTmaneTs Sedardes. Sedareba SesaZlebelia rogorc krebsiTi indikatorebis, ise calkeuli maCveneblebis mixedviT.

monacemebis normalizacia Semdegnairad xdeba: erT-erTi maCveneblis mixedviT yvela qveyana jgufdeba. amis Semdeg im qveynebis raodenoba (N1) gamoiTvleba, romlebsac es maCvenebeli mocemuli qveynis maCvenebelze uaresi (dabali) aqvs da qveynebis saerTo raodenobas (N) Sedardeba.

maSasadame, normalizebuli maCvenebeli = 10 X (N1 : N)


msoflio bankis jgufis mier Catarebuli kvlevis Sedegad codnis ekonomikis indeqsiT pirvel aTeuls lideroben SvedeTi, fineTi da dania. amasTan, SvedeTi pirvel pozicias ikavebs codnis indeqsiT, inovaciebisa da sainformacio-sakomunikacio indeqsebis mixedviT, Tumca, CamorCeba fineTs ekonomikuri da institucionaluri reJimis indeqsiT (ix. cxrili 1).

codnis ekonomikis indeqsiT msoflios 10 mowinave qveynidan 7 (anu 70%) evropuli qveyanaa, xolo 7 (anu 70%) mcire bunebrivi resursebis mqone patara saxelmwifoa. samwuxarod, saqarTvelos pozicia sakmaod mokrZalebulia (68-e adgili). saqarTvelos codnis ekonomikis indeqsi msoflio qveynebis saSualo maCveneblis doneze dabalia, xolo postsabWoTa qveynebidan CamovrCebiT estoneTs, litvas, latvias, ruseTsa da ukrainas. am indikatoris mixedviT saqarTvelo axlosaa samxreT afrikasTan, tailandTan, panamasTan, TurqeTTan, somxeTTan.




saintereso suraTs iZleva codnis ekonomikis indeqsi msoflio regionebis mixedviT (ix. cxrili 2). am mxriv liderobs CrdiloeT amerika, evropa da centraluri azia, me-3 da me-4 poziciebs ikaveben aRmosavleT azia da wynari okeaneTi, laTinuri amerika, aseve, saSualo msoflio maCvenebelTan SedarebiT uaresi done aqvT axlo aRmosavleTisa da CrdiloeT afrikis regions, samxreT aziasa da afrikas.


Yüklə 1,39 Mb.

Dostları ilə paylaş:
1   ...   47   48   49   50   51   52   53   54   ...   62




Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©genderi.org 2024
rəhbərliyinə müraciət

    Ana səhifə