Veterinarijos akademija

10 

 

1.2. Kataraktos etiologija 

 

Katarakta gali vystytis dėl daugelio prieţasčių:  



 

Genetinių faktorių 



 

Toksinų 



 

Radiacijos 



 

Traumos 



 

Kitų akių ligų 



 

Sisteminių ligų  



 

Senėjimo (Davidson, 2007)

 

1.2.1 Genetiniai faktoriai 

 

Paveldima  katarakta  gali  būti  išsivysčiusi  arba  įgyta,  tačiau  tai  nustatyti  yra  sunku  (Peiffer, 

2009). 2006 metais atliktų genetinių tyrimų metu buvo nustatytos mutacijos keliuose genuose, kurie 

kaip  manoma,  lemia  įgimtą  ţmonių  kataraktą.  Tiriant  šunų  įgimtą  kataraktą,  mutacijų  nerasta 

(Cathryn  S.  Mellersh,  2006).  Kataraktos  paveldimumas  nėra  tiksliai  nustatytas.  Tai  galima 

numanyti, jei pasitaiko bent vienas iš šių faktorių:  



 

Katarakta ankščiau buvo nustatyta tame pačiame veislyne. 



 

Katarakta pasireiškė abejose akyse . 



 

Gyvūno  amţius,  kuomet  pasireiškė  katarakta  ir  lęšiuko  lokalizacijos  pakitimas 

sutampa su anksčiau toje pačioje šeimoje pasireiškusios kataraktos pradţia.  



 

Katarakta iš lėto progresuoja (Smaoui, Beltaief, Khaliq et al, 2004). 

Tyrimo metu problemų daţniausia atsiranda tuomet, kai katarakta pasireiškia veislėje, kuri dar 

nebuvo ištirta. Yra veislių, kuriose katarakta nebuvo pasireiškusi arba pasireiškė labai retai. Tokiu 

atveju turi būti tiriami tėvai, kiti palikuonys (Forshew, Johnson, Khaliq et al, 2005). 

Esant įgimtai kataraktai daţniausiai yra paţeidţiamas akies branduolys bei ţievė esanti apie 

branduolį. Įgimta katarakta nėra progresuojanti arba progresuoja labai lėtai, todėl ją sunku nustatyti. 

Įgimta katarakta gali pasireikšti kartu su kitomis įgimtomis akių ligomis ar pakitimais, tokiais kaip: 

mikroftalmija,  tinklainės  displazija,  lęšiuko  nukrypimas.  Įgimtos,  nesusijusios  su  akies 

apsigimimais  kataraktos  daţniausiai  pasireiškia  šiose  šunų  veislėse:  Stafordšyro  bulterjerams, 

Bostono terjerams ir vakarų Škotijos baltiesiems terjerams (Peiffer, 2009). 

---

11 

 

Anot K.C. Barnett, įgimta katarakta daţniausiai pasireiškia Bostono terjerams, šnauceriams, 

Stafordšyro 

terjerams, 

auksaspalviams 

retriveriams, 

Labradoro 

retriveriams, 

anglų 

kokerspanieliams, Amerikos kokerspanieliams, Afgano skalikams, vokiečių aviganiams, Australijos 

aviganiams,  pudeliams.  Pasireiškimas  kiekvienoje  iš  šių  veislių  nėra  visiškai  tiksliai  nustatytas, 

tačiau manoma, kad tai susiję su dominuojančiais ir recesyviniais genais (Barnett, 2008).  

1 lentelė. Paveldimos kataraktos klinikiniai poţymiai (Peiffer, 2009). 

Veislė 

Paveldėjimo 

būdas 

Amţius, kada 

pasireiškė 

Pasireiškimo 

vieta 

Progresavimas 

Amerikos 

Kokerspanielis 

 

Nuo gimimo 

Branduolinė, 

ţievinė 

Lėtai 

progresuojanti 

Bostono 

Bulterjeras 

Recesyvinis 

Nuo 4 mėn. 

Branduolinė, 

ţievinė 

Progresuoja lėtai, 

subręsta iki 2-jų 

metų 

Vokiečių 

Aviganis 

Recesyvinis 

Nuo 2-3 mėn. 

Uţpakalinė 

ţievinė 

Progresuojanti 

Auksaspalvis 

Retriveris 

Recesyvinis 

Nuo gimimo 

Branduolinė, 

ţievinė 

Lėtai 

progresuojanti 

Miniatiūrinis 

Šnauceris 

Recesyvinis 

Nuo 4 mėn. 

Branduolinė, 

ţievinė 

Progresuoja lėtai, 

subręsta iki 2-jų 

metų 

Staforšyro 

Bulterjeras 

Recesyvinis 

Nuo 4 mėn. 

Branduolinė, 

ţievinė 

Progresuoja lėtai, 

subręsta iki 2-jų 

metų 

Sibiro Haskis 

Recesyvinis 

Nuo 6 mėn iki 2 –

jų metų 

 

Labai lėtai 

progresuojanti 

Biglis 

Dominantinis 

Nuo 4 mėn. 

Uţpakalinės 

kameros drumstis 

Neprogresuojanti 

---

12 

 

Standartinis 

Pudelis 

Recesyvinis 

Nuo 2-jų metų 

Pusiaujo 

Progresuojanti. 

Subręsta 1-3 metų 

Labradoro 

Retriveris 

Nepilnas 

dominantinis 

9-18 mėn. 

 

Daţniausiai 

neprogresuojanti 

Afgano Skalikas 

Recesyvinis 

Nuo 4 mėn. iki 2-

jų metų 

Pusiaujo 

Greitai 

progresuojanti 

 

1.2.2. Toksinų sukelta katarakta 

 

Katarakta gali būti sukeliama vaistų, įvairių mišinių, skirtų gydyti kitas sistemines šunų ligas. 

Daugumai gyvūnų, kuriems įtariama, kad katarakta išsivystė dėl toksinių prieţasčių, buvo duodami 

vaistai  nuo  sisteminių  ligų.  Manoma,  kad  didţiausią  įtaką  išsivystyti  kataraktai  turi  antibiotikai. 

Toksinų sukeltos kataraktos, anot Charles L. Martin, gali būti skirstomos į du modelius:  

1.

 

Vakuolių plėtimasis ties branduolio pusiauju arba į periferinę ţievę. 

2.

 

Drumstumo formavimasis uţpakalinėse siūlėse ir ties siūlių jungtimis. 

Ligai progresuojant, įtraukiama ir priekinė ašis. Nestabdant toksinų vartojimo, katarakta gali 

pilnai išsivystyti. Skaidulų drumstis gali išnykti pakeitus ar nutraukus vaistų vartojimą. Nors tikslus 

vaistų  poveikis  kataraktos  išsivystymui  nėra  nustatytas,  tačiau  neatmetama  galimybė,  kad 

gliukokortikoidai yra viena iš svarbesnių kataraktos sukėlimo prieţasčių (Martin, 2010).  

Kai  kurie toksinai  ir  svetimkūniai gali  įtakoti kataraktos  išsivystymą. Jiems galima priskirti 

mitozės metu susidariusius produktus, fermentų inhibitorius. Ilgas gydymas ketoconazoliu taip pat, 

gali būti priskiriamas prie toksinių medţiagų, įtakojančių kataraktos atsiradimą. Yra manoma, kad 

maţiems šuniukams katarakta gali išsivystyti tuomet, kai kalė atsisako savo  palikuonių ir šuniukai 

maitinami dirbtiniu pienu (Peiffer, 2009). 

 

 

 

 

---