Veterinarijos akademija

25 

 

4.4. Kataraktos pasireiškimas pagal lytį 

 

Lytis kataraktos pasireiškimui didelės įtakos neturėjo, nes kaip matyti 11 pav., patinai sudarė 

46% sergančiųjų, o tai 1,17 karto maţiau uţ pateles, kurios sudarė 54% sergančiųjų. 

 

11 pav. Kataraktos pasireiškimas pagal lytį (procentais). 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Moteriška

54%

Vyriška

46%

Lytis

---

26 

 

3.5. Kataraktos gydymas 

 

Kaip  matyti  5  lentelėje  katarakta  daţniausiai  buvo  gydyta  medikamentais,  tai  2,85  karto 

daugiau negu operaciniu  būdu gydytų pacientų.  

5 lentelė. Kataraktos gydymas. 

Gydymas 

Pacientų skaičius 

Procentai 

Medikamentinis 

196 

74 

Chirurginis 

68 

26 

   

Medikamentinis  gydymas  skiriamas  atsiţvelgiant  į  kataraktos  etiologiją.  Pasireiškus 

paveldimai  ar  senatvinei  kataraktai  vienintelis  gydymo  būdas  –  operacija.  Jeigu  katarakta 

pasireiškia  kartu  su  kitomis  akių  ligomis,  gali  būti  skiriami  vaistai  gydantys  pirminę  ligą,  o 

kataraktos vystymasis yra apribojamas ir kuriam laikui gali būti sustabdytas, tačiau medikamentais 

kataraktos pagydyti ir atstatyti regėjimo, šiuo metu, nėra galimybių, nes medikamentinis gydymas 

nepasiteisina. 

Naudojami medikamentai:  



 

Ocu-GLO  Rx™  -  tai  maisto  papildas  šunims,  kurio  sudėtyje  yra  12  skirtingų 

antioksidantų, tokių kaip vynuogių kauliukų ekstraktas, liuteino, omega 3 rūgščių. Šis 

preparatas  buvo  sukurtas  veterinarijos  gydytojų  norint  sustabdyti  kataraktos  plitimą 

akyje. 



 

Vita-Iodurol  –  tai  į  akis  lašinamas  vitaminų  kompleksas.  Į  šių  lašiukų  sudėtį  įeina: 

kalio jodidas, magnio chloridas, kalcio chloridas, nikotino rūgštis, tiaminas, cisteinas 

ir  glutateonas.  Šis  preparatas  skiriamas  norint  pristabdyti  kataraktos  vystymąsi  ir 

plitimą lęšiuke. 

Kataraktos  chirurginis  gydymas  buvo  taikytas  26%  pacientų.  Šis  gydymas  buvo  taikytas 

nustačius, kad lęšiukas paţeistas daugiau negu 70%. Taip pat dėmesys buvo atkreipiamas į tai, ar 

šuns akis funkcionuoja, kokia šuns būklė (amţius, bendra sveikatos būklė). Buvo matuojamas akių 

spaudimas, naudojant tonometrą.(12 pav.) Kadangi atliekant fakoemulsifikaciją yra taikoma bendra 

---

27 

 

anestezija, pacientams buvo atliekami kraujo biocheminiai tyrimai, kardiograma, taip pat šunų akys 

buvo  tikrinamos  echoskopu  (13pav.),  norint  įsitikinti  ar  nėra  auglių  ar  kitokių  darinių  galinčių 

sukelti komplikacijas operacijos metu ar po jos. 

  

12 pav. Akispūdţio matavimas (autoriaus nuotrauka). Schitzu veislės kalei matuojamas akispūdis, 

naudojant tonometrą. 

 

13  pav.  Akies  echoskopija  (autoriaus  nuotrauka).  Anglų  kokerspanieliui  atliekama  dešinės  akies 

echoskopija. 

 

 

---

28 

 

Atlikus  bendrąją  anesteziją  gyvūnas  buvo  fiksuojamas  ant  operacinio  stalo.  Atliekamas 

operacinio  lauko  paruošimas  (plaukai  esantys  aplink  akis  yra  nuskutami,  vykdoma  antiseptika). 

Akies  obuolys  yra  fiksuojamas.  Gydytojas  atlieka  du  maţus  pjūvius:  pirmasis  pjūvis  atliekamas 

ragenos šone tam, kad būtų galima sušvirkšti viskoelastinį skystį. Šis skystis reikalingas, kad būtų 

išlaikoma  pastovi  lęšiuko  forma,  kad  jis  nesubliukštų.  Antrasis  pjūvis  atliekamas  priešingame 

ragenos  šone,  jo  dydis  maţdaug  2,5  mm.  Labai  atsargiai  pro  pjūvį,  į  kataraktos  paveiktą  lęšiuką, 

įkišamas  zondas.  Pradedamas  drumsto  lęšiuko  šalinimas  –  naudojama  fakoemulsifikacija. 

Fakoemulsifikacija  –  tai  medicininis  terminas  reiškiantis  maţos  įpjovos  kataraktos  operaciją. 

Zondas  skleidţia  ultragarso  bangas,  kurios  suminkština  ir  suskaldo  lęšiuką,  kuris  pašalinamas 

išsiurbiant.  Atlikus  lęšiuko  šalinimą  implantuojamas  naujas  intraokulinis  (IOL)  silikoninis  lęšis, 

kurio  dėka  pacientui  atstatomas  regėjimas.  Intraokulinis  lęšis  atlieka  tokią  pat  funkciją,  kaip  ir 

sveikos akies  lęšis  –  fokusuoja šviesą  į akies tinklainę, kur šviesos spinduliai paverčiami elektros 

impulsais.  Operacija  baigiama  susiuvant  padarytą  pjūvį  per  kurį  buvo  šalinamas  lęšiukas.  Visos 

operacijos  metu,  norint  išvengti  akies  išsausėjimo,  ji  yra  drėkinama  fiziologiniu  tirpalu.  Po 

operaciniu  laikotarpiu  skiriami  Diclofenac  Sodium  0.1%  lašai  į  akis,  norint  išvengti  infekcijos. 

Lašai skiriami lašinti kasdien du kartus dienoje į akį, kuri buvo operuota. Rekomenduojama vaistą 

naudoti 7-10. 

Kataraktos operacija trunka 15 – 30 min, tai atrodytų trumpa ir nesudėtinga operacija. Tačiau 

reikia  įsidėmėti  tai,  kad  operacijos  technika  nėra  paprasta  ir  jos  atlikimui  būtinas  kruopštus 

pasiruošimas.  

Lietuvoje kataraktos operacijos atliekamos labai retai. Operacijos atlikimo technika tokia pati, 

tačiau nėra persodinamas dirbtinis lęšiukas.  

Lietuvoje  kataraktos  operacijos  yra  atliekamos  labai  retai.  Taip  yra  todėl,  kad  dėl  brangios 

operacijos  gyvūno  savininkai  daţniausiai  šios  procedūros  atsisako  ir  pasirenka  išbandyti  tokius 

medikamentus, kaip Oftan Catachrom lašai. Taip pat gydytojas gali rekomenduoti Ocu-GLO Rx™ 

maisto papildą šunims, kurį reikėtų siųstis iš uţsienio.  



 

Oftan  Catachrom  lašai  –  į  sudėtį  įeina  citochromas  C,  adenozinas  ir  nikotinamidas.  Šios 

medţiagos yra antioksidantai ir lėtina kataraktos progresavimą

. 

 

 

 

---

29 

 

  

14 pav. Pasiruošimas operacijai (autoriaus nuotrauka). Gyvūnas fiksuojamas ant operacinio stalo, 

taikoma  inkubacinė anestezija. Gydytojas reguliuoja Phako St 01 Z premiere aparatūrą sklandţiai 

operacijos eigai. 

 

 

 

 

 

---

30 

 

  

15  pav.  Kataraktos  paveikta  akis  prieš  lęšiuko  keitimą  (autoriaus  nuotrauka).  Operuojamas  5- 

erių metų Bostono terjeras. Atliekama kataraktos operacija, daromas pjūvis ragenos šone. 

 

16 pav. Šuns akis po fakoemulsifikacijos (autoriaus nuotrauka). 5-erių metų Bostono terjero akis 

po lęšiuko keitimo operacijos. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

---

31 

 

3.6. Palyginimas su kitomis ligomis 

 

6  –  oje    lentelėje  parodyta,  kad  klinikoje  katarakta  pasireiškė  daţniausiai.  Glaukoma  –  akių 

liga kuri pasireiškė 1,27 karto maţiau negu katarakta. Trečioji pagal pasireiškimą – konjunktyvitas, 

kuris  pasireiškė  1,64  karto  maţiau  negu  katarakta.  Rečiausiai  pasireiškusi  liga  buvo  Hypopyon 

(pūlių kaupimasis priekinėje akies kameroje) – ši liga pasireiškė 118,3 karto maţiau negu katarakta. 

6 lentelė. Kataraktos ir kitų akių ligų pasireiškimas 

Liga  

Pacientų skaičius 

Procentai  

Katarakta  

264 

35,5 

Glaukoma  

207 

27,9 

Konjunktyvitas  

161 

21,7 

Trečio voko uţkritimas 

58 

7,8 

Opos 

19 

2,5 

Uveitas (kraujagyslinio dangalo 

uţdegimas) 

17 

2,3 

Keratitas (ragenos uţdegimas) 

15 

2 

Hypopyon (pūlių kaupimąsis 

priekinėje akies kameroje) 

2 

0,3 

 

---

32 

 

 

17 pav. Kataraktos ir kitų akių ligų pasireiškimas klinikoje per 18 savaičių (procentais). 

Mano gauti duomenys patvirtina Anando Veterinarijos universiteto Ţemdirbystės gyvūnų ir 

Veterinarijos mokslo akademijos (Indija) Radiologijos ir chirurgijos skyriaus surinktus duomenis, 

rinktus 2004-2013 metais, kuriuose nurodoma, kad daţniausiai pasireiškusi šunų akių liga buvo 

akies lęšiuke. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Katarakta 

36%

Glaukoma 

28%

Konjunktyvitas 

22%

Trečio voko 

užkritimas

8%

Opos

2%

Uveitas 

(kraujagyslinio 

dangalo 

uždegimas)

2%

Keratitas (ragenos 

uždegimas)

2%

Hypopyon (pūlių 

kaupimąsis 

priekinėje akies 

kameroje)

0%

Ligos

---

33 

 

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 

 

1.

 

Daţniausiai  pasireiškusi  šunų  akių  liga  (lyginant  su  kitomis  ištirtomis  ligomis)    – 

katarakta – 35,5%; 

2.

 

Išsiaiškinau, kad daţniausiai pasireiškusi kataraktos rūšis yra paveldima katarakta – 45%;  

3.

 

Vienintelis gydymas, galintis atstatyti kataraktos paţeistą regėjimą  –  fakoemulsifikacija 

su silikoninio lęšiuko persodinimu; 

4.

 

Lietuvoje fakoemulsifikacija atliekama nepersodinant silikoninio lęšiuko; 

5.

 

Daugiausia  šunų  sergančių  katarakta  yra  6-8  metų  amţiaus,  tai  5,3  karto  daugiau  uţ 

jauniausius pacientus sirgusius katarakta; 

6.

 

Įvertinta,  kad  daţniausiai  katarakta  pasireiškė  pudelių  ir  Labradoro  retriverių  veislės 

šunims. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

---

34 

 

PADĖKOS 

 

Labai nuoširdţiai noriu padėkoti darbo vadovei, uţ suteiktą informaciją, palaikymą ir pagalbą 

rašant magistrinį baigiamąjį darbą 

Taip pat noriu padėkoti gydytojams Daniel Brown ir Jim Brechin uţ suteiktą nepakartojamą 

galimybę  atlikti  tiriamąjį  darbą  kartu  su  jais  Pensacola  mieste  esančioje  klinikoje,  dalyvauti  ir 

asistuoti operacijose, bei uţ suteiktą informaciją ir kantrybę mano praktikos atlikimo metu.  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

---

35 

 

 LITERATŪROS SĄRAŠAS 

 

1.

 

Albuquerque, L. de, Almeida, A. C. da V. R. de, Hünning, P. S., Pereira, F. Q., Faganello, 

C. S., Pigatto, J. A. T. Cataract in dogs Veterinaria; em foco 2010 Vol. 7 No. 2 pp. 185-197  

2.

 

Beam S, Correa MT, Davidson MG. A retrospective-cohort study on the development of 

cataracts in dogs with diabetes mellitus: 200 cases. Veterinary Ophthalmology 1999; 2: 

169–172. 

3.

 

Betts M. Daniel, Kador F. Peter and Wyman Milton. Topical treatment of catarcts in dogs. 

2010. WO/2010/065024, PCT/US2008/013461 

4.

 

Charles L. Martin. 2010. Ophthalmic Disease in Veterinary Medicine. P 

5.

 

Dziezyc J. Cataract surgery. Current approaches. Vet Clin North Am Small Anim Pract. 

1990 May; 20(3):737-54. 

6.

 

Forshew T, Johnson CA, Khaliq S et al. Locus heterogeneity in autosomal recessive 

congenital cataracts: linkage to 9q and germline HSF4 mutations. Human Genetics 2005; 

117: 452–459. 

7.

 

Frans Cornelis Stades. Persistent Hyperplastic Tunica Vasculosa Lentis and Persistent 

Hyperplastic Primary Vitreous (PHTVL/PHPV) in the Dobermann Pinscher. 1983. P 12. 

8.

 

Gelatt, K. N. and MacKay, E. O. Prevalence of primary breed-related cataracts in the dog in 

North  America.  Veterinary  Ophthalmology,  2005.  8: 101–111.  doi: 10.1111/j.1463-

5224.2005.00352.x. 

9.

 

K.C.  Barnett.  The  diagnosis  and  differential  diagnosis  of  cataract  in  the  dog.  Journal  of 

Small Animal Practice. 2008. doi: 10.1111/j.1748-5827.1985.tb02204.x 

10.

 

Kirk N. Gelatt, Janice P. Gelatt. Veterinary Ophthalmic Surgery. 2011 

11.

 

Kirk N. Gelatt. Essentials of Veterinary Ophthalmology. 2008 

12.

 

 Lim, C. C., Bakker, S. C., Waldner, C. L., Sandmeyer, L. S., & Grahn, B. H.  Cataracts in 

44 dogs (77 eyes): A comparison of outcomes for no treatment, topical medical 

management, or phacoemulsification with intraocular lens implantation. 2011. The 

Canadian Veterinary Journal, 52(3), 283. 

13.

 

Maggs D., Miller P. and Ofri R. Slaterr‘s fundamentals of veterinary ophthalmology fifth 

edition. 2013 

14.

 

Magrane C. William. Canine ophthalmology. Third edition. 1977. P 230 – 236. 

15.

 

Mellersh, C. S., Pettitt, L., Forman, O. P., Vaudin, M., & Barnett, K. C.  Identification of 

mutations in HSF4 in dogs of three different breeds with hereditary cataracts. Veterinary 

ophthalmology, 2006  9(5), 369-378. 

---

36 

 

16.

 

Peiffer L. R. Jr. and Petersen – Jones Simon. Small Animal Ophthalmology. Fourth edition. 

2009. P 175 – 179. 

17.

 

Plummer CE, Specht A, Gelatt KN. Ocular manifestations of endocrine disease. 

Compendium on Continuing Education for the Practicing Veterinarian 2007; 29: 733–745. 

18.

 

Quillen DA. Common causes of vision loss in elderly patients. 1999. Am Fam Physician 60 

(1): 99-108.  

19.

 

Sale  M., Jhala Shivraj, Parikh P.V, Patil D.B, Joy N., Ranpariya J. J. Incidence of 

ophthalmic affections in dogs. 2013. Indian Journal of Veterinary Surgery, Vol. 34, issue 1, 

P 61-62. 

20.

 

Salgado D., Reusch C., Spiess B. Diabetic cataracts: different incidence between dogs and 

cats. SAT, Schweizer Archiv für Tierheilkunde . 2000 Vol. 142 No. 6 pp. 349 – 353. 

21.

 

Sigle, K. J., & Nasisse, M. P. Long-term complications after phacoemulsification for 

cataract removal in dogs: 172 cases (1995–2002). Journal of the American Veterinary 

Medical Association, 2006. 228(1), 74-79. 

22.

 

Silva, T. de M. F. Cataract in dogs. PUBVET 2010 Vol. 4 No. 2 pp. unpaginated  

23.

 

Smaoui N, Beltaief O, BenHamed S et al. A homozygous splice mutation in the HSF4 gene 

is associated with an autosomal recessive congenital cataract. Investigative Ophthalmology 

and Visual Science 2004; 45: P 2716–2721. 

24.

 

Turner M. Sally. Small animal ophthalmology. 2008. P 244 – 246. 

25.

 

Wallace MR, MacKay EO, Gelatt KN et al. Inheritance of cataract in the Bichon Frise. 

Veterinary Ophthalmology 2005; 8: P. 203–205. 

26.

 

Wilkie, D. A., Gemensky

‐Metzler, A. J., Colitz, C. M. H., Bras, I. D., Kuonen, V. J., Norris, 

K. N., & Basham, C. R. Canine cataracts, diabetes mellitus and spontaneous lens capsule 

rupture: a retrospective study of 18 dogs. Veterinary ophthalmology, 2006. 9(5), 328-334. 

27.

 

Williams D, Pierce V, Mellor P, Heath M. Reduced tear production in three canine 

endocrinopathies. J Small Anim Pract. 2007;48:252–256 

28.

 

http://eyes.lt/wiki-lt/akiu-ligos/katarakta/

 prieiga per internetą 2014.01.12 

29.

 

http://health.rush.edu/HealthInformation/seniors%20center/2/19587.aspx 

prieiga per

 

internetą 2014. 01. 12 

30.

 

http://www.vmcli.com/veterinary-articles-ophthalmoscopy.html 

prieiga per internetą 

2014.01.12 

31.

 

http://health.rush.edu/HealthInformation/seniors%20center/2/19587.aspx 

Prieiga per 

internetą

 

2014. 01.12