43
semiotika ir kiti mokslai
Pažvelkime dabar į michelio Foucault knygoje Daiktai ir žo
džiai (Les Mots et les Choses, 1966) pasiūlytą „epistemologinį
tribriaunį“ ir pabandykime atsakyti į klausimą, ar semiotika telpa
į šitą schemą ir, jei taip, kur galėtų būti jos vieta. kaip gerai ži-
nome, savo knygoje Foucault teigia, kad humanitariniai mokslai
atsirado tik įpusėjus XiX amžiui (tai tapo įmanoma iškilus šių
mokslų objektui – žmogui). Foucault niekada nelaikė savęs nei
struktūralistu, nei postruktūralistu, nei semiotiku ar filosofu (nors
ir buvo vadinamas visais šiais vardais). tačiau tai, kad jis darė įta-
ką daugeliui sričių, šiandien yra akivaizdu. Gilles’is deleuze’as
16
,
ilgametis Foucault draugas, tvirtino, kad jo darbai priklauso „di-
diesiems veikalams, kurie pakeitė mūsų supratimą apie tai, ką
reiškia mąstyti“ (deleuze 2006: 120).
taigi, Foucault nuomone, šiuolaikinę epistemą nusako atvira
trimatė erdvė, kurioje išsidėsto:
1. matematikos ir fizikos mokslai, suvokiantys tvarką kaip
dedukcinę ir linijinę seką.
2. tokie mokslai kaip kalbotyra, biologija, ekonomika, kurie
siekia taip sudėlioti diskretinius, bet panašius elementus, kad tarp
jų atsirastų priežastinis ryšys ir susidarytų struktūrinės erdvės.
tarp pirmųjų ir antrųjų mokslų įsiterpia tam tikra bendra
plokštuma, kuri, priklausomai nuo prieigos, gali tapti lauku, ku-
riame matematiniai principai bus taikomi empiriniams mokslams,
arba lauku, kuriame bus matematiškai apdorojama tai, kas biologi-
joje, kalbotyroje, ekonomikoje pasiduoda matematizacijai.
16
Kas yra filosofija, parašytame kartu su Felixu Guattari, deleuze’as taip pat
pasiūlo tam tikrą erdvinį mąstymo ir pagrindinių jo formų modelį, mąstymo
topologiją, pagal kurią visas žmogiškasis galvojimas gali būti padalytas į tris
sritis: „Filosofija, menas ir mokslas nėra mentaliniai objektyvuoto proto objek-
tai, bet trys aspektai, kuriais protas tampa subjektu, mąstymu–protu. tai yra
trys lėktuvai, trys plaustai, kuriais protas iriasi per chaosą.“ (deleuze, Guattari
1994: 210).
44
3. Filosofinė refleksija, besirutuliojanti kaip mintis apie tapa-
tybę. Ji turi bendrą plokštumą su kalbotyra, biologija, ekonomika,
nes toje plokštumoje gali reikštis ir reiškiasi įvairaus pobūdžio
filosofijos (gyvenimo, visuomenės susvetimėjimo, simbolinių for-
mų ir t. t.). Ši bendramatė plokštuma atsiranda, kada į filosofiją
perkeliamos įvairios sąvokos ir problemos, iškylančios kitose
empirinėse srityse. taip atsiranda „regioninės ontologijos“, ku-
rios siekia apibrėžti, kas yra kalba, gyvenimas, darbas. Filosofinis
matmuo turi bendrą plokštumą ir su matematikos mokslais – tai
mąstymo formalizacija.
17
humanitariniai mokslai
18
nepriklauso nė vienam iš minėtų
matmenų, tačiau vis dėlto jie šliejasi prie šito tribriaunio, užpil-
dydami „ertmes“, kurios negali būti paaiškintos kitų mokslų me-
todais. tikslią humanitarinių mokslų vietą sunku apibrėžti, todėl
jie kelia pavojų kitoms žinijos sritims (mažiausias nukrypimas
nuo „savo plokštumos“ ir rizikuojama susimaišyti su humanita-
riniais mokslais – taip atsiranda įvairaus plauko „sociologizmas“,
„psichologizmas“, t. y. įvyksta antropologizacija).
tokia humanitarinių mokslų padėtis lemia jų nepastovumą ir
paaiškina, kad „jų nepasitikėjimas savo moksliškumu, pavojingas
flirtas su filosofija, jų apytikris rėmimasis kitomis žinojimo sriti-
mis, jų antrinė kilmė ir vis dėlto – pretenzijos į visuotinumą – visa
tai nėra, kaip dažnai galvojama, kažkokio ypatingo jų objekto
stangrumo pasekmė; to priežastis anaiptol ne metafizinis statu-
sas, ne neįveikiamas žmogaus, apie kurį humanitariniai mokslai
kalba, transcendentiškumas, o tos epistemologinės konfigūracijos,
kurioje jie atsidūrė <…> sudėtingumas, jų santykis su šiais trimis
matmenimis“
19
.
Jeigu pamėgintume apibrėžti semiotikos vietą, kuriam matme-
niui ji priklausytų? o gal kaip ir humanitariniai mokslai ji būtų
17
Foucault 2002: 378.
18
Foucault nuomone, istorija yra visų humanitarinių mokslų pradžia.
19
Foucault 2002: 380.
45
visur ir niekur? Čia iškart krinta į akis semiotikų daugybiškumas:
struktūralizmas, kuriam tarsi būdingas mąstymo formalizavimas
(Greimo struktūrinė semantika, ankstyvieji kristevos tyrinėjimai,
Ščeglovo-Žolkovskio, priklausančio tartu mokyklai, modelis ir
daugelis kitų), itin sparčiai besivystanti biosemiotika
20
, kurios
įvairios kryptys atsidurtų arba tarp pirmojo ir antrojo
21
, arba tarp
antrojo ir trečiojo matmens (bioetika ir pan.
22
), tačiau liktų vis
dėlto arčiau antrojo
23
. Johno deely semiotikos supratimas beveik
ištisai priklauso trečiajam matmeniui.
Šia prasme semiotika yra humanitarinis mokslas par excellen
ce, nes ji turi ypatingą gebėjimą įsiveržti į beveik visas žinojimo
sritis
24
, pretenduodama į visuotinumą. Būtent todėl semiotika
laikoma pavojinga ir būtent todėl, kaip bet koks pavojingas daly-
kas, ji kelia susidomėjimą.
mokslo biurokratai vis dar vargsta laužydami galvas, kuriems
mokslams semiotiką priskirti. Geras pavyzdys yra Bendroji eu-
ropos mokslų klasifikacijos schema (Common European Research
Classification Scheme CERS), kuri šiuo metu oficialiai naudojama
estijoje. Pagal ją semiotika priskiriama poskyriui h352 Grama-
tika, semantika, semiotika, sintaksė (h reiškia humanitariniai
mokslai). mes galime tik palaimingai atsidusti, kad gavome ne
per blogiausią vietą.
semiotika kaip modeliavimas ir kritika
Julija kristeva pasiūlė semiotikos supratimą, kuris panašus į
mūsų pristatytąjį, tačiau vis dėlto nuo jo skiriasi. semiotikos aukso
20
dėkoju kalevi kulli už pagalbą.
21
Pvz., Vehkavaara 2002.
22
Žr.: Weber 2002; Ponzio; Petrilli 2001.
23
Pvz., Pattee 2005.
24
semiotikos įsiveržimą į visas mokslo šakas akivaizdžiai liudija keturtomė semio-
tikos enciklopedija (Posner et al. 1997–2004), kur tokios rūšies straipsniai kaip
„semiotiniai X aspektai“ skirti beveik visiems mokslams.
Dostları ilə paylaş: |