81
memkvidre hyoloda petre IIIsgan, boiarebma mas ultimatumi wauyenes,
rom an Svili eyoleboda, an qorwineba CaiSleboda da mas SesTavazes
sami kandidati dasawyisisTvis – nariSkini, saltikovi an poniatovski.
petre didi qorwinebidan 14 TveSi daibada da tipiuri `kavkasiuri
ieris~ iyo. fizikurad Zalzed Zliers, intoqsikaciis gareSe SeeZlo
daelia didi raodenobis arayi, rac rusebisTvis TiTqmis SeuZlebelia,
xolo samxreT saqarTvelos xalxisTvis Cveulebrivi, bunebrivi movle
naa. is Zalzed hgavda mis `mamas~ arCils da `Zmas~ aleqsandres, xolo
absoluturad gansxvavebuli iyo misi romanovi mamisa da babuisgan.
petre qarTvel mefe vaxtang VIs werda: `mimiRe rogorc sakuTari
Svili~.
1698 wels sabediswero ram moxda, rodesac mefis dacva ajanyda da
petres da nariSkinas mokvla scades. rusul istoriografiaSi kargad
aris cnobili, rom petres metoqem sofiam amboxebulebi waaqeza da
uTxra, rom samefo gvirgvini unda gadascemoda `ukanono~ Svils.
sxva wyaroebi gvacnobs, rom man uTxra, gvirgvini `busurmanins~, anu
muslimans, gadaecemoda. tolstoim oficialur biografiaSi `petre
didi~ konsultacia gaiara stalinTan da man aukrZala gamoeqveynebinaT
informacia misi qarTuli warmoSobis Sesaxeb.
aravin icis, Tu ra mouyva dedam petres, magram cnobilia, rom,
rodesac qarTvelma mefem arCilma sTxova nebarTva colad SeerTo
misi qaliSvili romelimes petres ojaxidan, man uari ganacxada,
radgan petres ukve erqva `qarTveli mefe~, magram aseve amboben, rom
mas ar surda naTesavze daeqorwinebina. es ambavi moyva didma rusma
kompozitorma aleqsandre borodinma, operis `princ igori~s avtorma.
petre I
imereTis mefe solomon I bagrationi, nikoloz
batoniSvilis naTesavi (saocari msgavseba petre ITan)
82
igi iyo naxevrad qarTveli, Tavad gedevaniSvilis ukanono Svili. 1711
wels petre didma donskois monasteri qarTvelebs gadasca da qarTvel
bagrationTa ojaxis ufliswulebi da samegrelos Tavadebi, dadianebi,
swored iq arian dakrZalulni.
erTxel boiarebTan davis dros petres wamoscda, rom is Zveli
samefo dinastiis warmomadgeneli iyo. udavoa, rom is ver igulisxmebda
romanovebis dinastias, radgan gvirgvini erTi saukunis win, 1613
wels gadaecaT, xolo manamde saerTod ar iyvnen cnobili. qarTveli
akademikosi istorikosi niko berZeniSvili werda, rom man 1950 wels
naxa nariSkinas mier miwerili werili nikolozisTvis, sadac is petres
axsenebda rogorc `Cveni bavSvi~, magram es werili mas Semdeg gaqra.
mehmed zili Mehmed Zilli (16111682 ww.), cnobili rogorc Evliya Çelebi,
Turqosmalo, romelmac imogzaura osmaleTis imperiis teritoriaze
da mezobel miwebze 40 wlis manZilze, werda petre didze, rogorc
saqarTvelos miwis dadianebis STamomavalze.
rusi xalxisTvis mniSvneloba ar hqonda, Tuki mefe rusebis inte
resebs emsaxureboda, rogorc, magaliTad, germaneli ekaterine, qarTve
li stalini da sxva. ekaterine IIs saxels hqonda pativi warmodgenili
yofiliyo valxalaSi, sapatio saxlSi regensburgSi, dunais sanapiroze
bavariaSi, rac germaniis istoriaSi mniSvnelovan personebs xvda wilad.
mas rusuli sisxlis wveTic ar hqonda, magram Zalzed uyvardaT rusebs
poloneTis, yirimis, Savi zRvis regionis, CrdiloeT kavkasiis, yazax
eTis, alaskis, saxalinis da sxv. mierTebis gamo. mistikuri iyo is,
rom mefeebi, romlebic teritoriebs afarToebdnen, rusebs Zalzed
uyvardaT, despotebic ki, rogoric iyo petre da stalini. yvelafer
danarCens patiobdnen.
1673 wels, petre didis dabadebis Semdeg wels nikolozma mou
lod
nelad gadawyvita, wveoda iranis Sahs
1
, sadac man sapyrobileSi
ori weli gaatara, daiwyo daleva, miiRo islami da dakarga ruseTTan
kavSiri. mas ar undoda yofiliyo mowme patriarq nikonis Patriarch
Nikon masobrivi represiebisa raskolnikebis winaaRmdeg 1673 wels,
magram, amave dros, is aiZules daetovebina ruseTis samefo kari im
mizeziT, rom problemebi ar Seeqmna. aleqsei mixailoviCis daxmarebiT,
patriarqma nikonma daiwyo rusuli saRvTismetyvelo wignebis Sesworeba
Tanamedrove berZnulis mixedviT da Secvala ramdenime rituali (ori
TiTiT pirjvris gadawera Caancvla sami TiTiT, aliluia, oris nacvlad
1
gzaze is kaxeTSi estumra mefe arCils, romelic bedisweriT 10 weliwadSi
TviTonac iZulebuli gaxda, gadasaxlebuliyo ruseTSi. amave dros daibada
arCilis vaJi aleqsandre, romelic petre didis momavali megobari gaxdeba.
83
samjer warmoiTqmeoda da sxva). 1654 wels patriarqma nikonma moiwvia
sinodi, sadac gadawyvites, rom `berZnuls (xatebi, ceremoniebi, wirva
locvis wignebi) unda mimsgavseboda ufro, vidre Cvens Zveleburs~. am
inovaciebs winaaRdegoba Sexvda xalxisganac da samRvdeloebisganac.
protopopi avakumi Avvakum Suamdgomlobda mefis ori TiTiT pirjvris
gadaweraze da RvTismetyvelebis dros Tavis daxraze, aseve cdilobda
daemtkicebina, rom berZnuli standartebi wabilwavda wminda rwmenas,
radgan berZnulma eklesiam Zveli RvTismoSiSobis gzidan gadauxvia da
rom saRvTismetyvelo wignebs isini kaTolikur stambaSi beWdavdnen,
aseve ambobdnen, TiTqos isini daucvelni iyvnen kaTolike romaelebis
gavlenisgan. nikonis mimdevrebis razmebi sastikad gauswordnen yvelas,
vinc ar eTanxmeboda maT. kardakar dadiodnen jariskacebi im mizniT,
rom yvela saxlSi gaenadgurebinaT eretikuli xatebi da wignebi. karvis
msgavsi eklesiis Senobebi (kargi magaliTia wminda vasili netaris
kaTedrali Saint Basil’s Cathedral) sastikad akrZaluli iyo da arakanoni
kuri eklesiebis umetesoba dangreul iqna. konfliqti nikonsa da Zveli
rwmenis damcvelebs Soris mZafrdeboda da male, 1682 wels, avakumi
da misi mimdevrebi sikvdiliT dasajes. Zveli rwmenis mxardamWerebma
monawileoba miiRes stefan razinis sisxlian da sastik ajanyebaSi
16701671 wwSi, Tumca Tavad stefan razins mkveTri, antieklesiuri
Sexedulebebi hqonda. es konfliqti, bevri mwerlis azriT, miiCneoda
Zalzed mniSvnelovan movlenad, radgan masobrivi sikvdiliT dasjis
tradicia da Zaladoba ideologiur bazisze, milionobiT msxverpliT,
romelic mogvianebiT ganviTarda ruseTSi, am periodis gagrZelebaa.
1686 wels avstriis elCi ian sobieski, poloneTis mefe, venecielebi,
romaelebi da sxvebi cdilobdnen daerwmunebinaT ruseTi, raTa
gaelaSqra TurqeTis winaaRmdeg, rogorc saRvTo kavSiris wevrs. am
dros petre dasustebuli iyo, magram cdilobda samxreTiT wasuliyo.
yirimze pirdapiri dartymis nacvlad, petrem fokusireba moaxdina
azovis zRvaze, mdinare donze Turqul cixesimagreze. 169495 wwSi misi
qveiTi jari daeSva mdinare donisken, magram azovis alya uSedego iyo,
radgan momarageba zRvidan ver uzrunvelyofda jars. man varoneJSi
Sekriba patara sanaosno da 1696 wels meore Seteva moawyo azovze da
petrem pirvelad gaimarjva triumfiT. magram mas ufro didi floti
sWirdeboda. man 1700 wels daaarsa saadmiralo da rusebi sazRvrebs
gareT gauSva saswavleblad.
petre pirveli (16821725 ww.) iyo mefe, romlis titulSi oficialur
dokumentebSi gamoisaxeboda – `iveriis mefe~. mTliani titulatura
bolo romanovis, nikoloz IIisa iyo: `Cven uflis nebiT, mTeli ruseTis
avtokratiis da imperatoris, moskovis, kievis, vladimiris, novgoro
Dostları ilə paylaş: |