104
mmarTvelad dasva. 1770 wels ruseTma moulodnelad ieriSi miitana
yirimze da aiZula xani, gaegzavna despanebi peterburgSi, raTa
moeTxovaT mSvidoba. am misiis ganmavlobaSi ekaterine Sexvda sahin
gireis da masze dawera: `yirimis princi yvelaze mSvidi TaTaria, visac
ki odesme Sevxvedrilvar. igi ganaTlebuli, simpaTiuria, da aseve
kargad gamosdis poeziis wera. mas yvelafris naxva da Seswavla surs~.
1776 wels sahin gireim Tavisi biZas memkvidreoba miiRo da yirimis
mmarTveli gaxda. ekaterines favoritis, potiomkinis gausaZlisi
zewolis Semdeg igi daTanxmda gaerTianebuliyo ruseTis imperiasTan
1783 wels. igi peterburgSi cxovrobda SinapatimrobaSi. mogvianebiT
ruseTisa da osmaleTis imperiam neba darTes TurqeTSi dabrunebuliyo.
magram Turqi mmarTvelebi masSi konkurents xedavdnen. sabolood igi
stambolSi daapatimres da sikvdili miusajes. misma axalgazrda vaJma
protestantizmi miiRo da colad SeirTo Sotlandieli aristokrati
qali.
mniSvnelovani roli yirimis (Semdeg saqarTvelos) aneqsiaSi iTamaSa
qarTuli warmoSobis rusma diplomatma laSqarevma (bibiluri) Lashkarev
(Bibiluri). 1783 wels zustad is gagzavnes ekaterine IIm da potiomkinma
yirimSi, raTa aeZulebina sahin girei mieRo ruseTis proteqtorati
da dasaxlebuliyo ruseTSi. laSqarevma ruseTis yvela davaleba
Seasrula. misi fantastikuri warmatebis aRsaniSnavad, laSqarevma
miiRo 12 000 rubli saCuqrad, briliantiT gawyobili specialuri
medali, beWedi briliantiT, miwebi ruseTsa da yirimSi. igi Tan axlda
cnobili mogzaurobis dros ekaterinesa da potiomkins, rodesac
gaxda `potiomkinis soflebi~. igi axlo megobari iyo suvorovisa da
potiomkinisa. misi vaJi generali gaxda da monawileoba miiRo 1812 wlis
omSi.
1786 wels laSqarevi gagzavnil iqna konstantinopolSi
1
, raTa
daxmareboda elCs bulgakovs sulTanTan molaparakebaSi saqarTveloze
ruseTis proteqtoratobaze. is aqtiur monawileobas iRebda ruse
Tis saxelmwifo saTaTbiroSi 1801 wlis 8 agvistos saqarTvelos
Temaze. swored igi unda gamomgzavrebuliyo saqarTveloSi ruseTis
proteqtoratobaze mosalaparakeblad, magram qarTveli mefis sikv
dilma situacia aria. 1807 wels igi daniSnul iqna moldoveTisa da
vlaxeTis mmarTvelad da 1791 wels xeli moawera iasiis samSvidobo
xelSekrulebas. ekaterine IIm igi daniSna sagareo saqmeTa departamentSi
1
stambolSi laSqarevma coloba sTxova SvedeTis elCis durantis qaliSvils,
magram uari miiRo arasakmarisi qonebis gamo. imperatori ekaterine
piradad gamoesarCla mas da qorwili Zalzed pompezuri gamovida ise rom
Tavad sulTanic ki eswreboda ceremonias.
105
aziis mimarTulebis mmarTvelad. gansakuTrebulad dafasebuli iyo
igi imperator pavle Iis mier, romelmac piradad Seqmna misi ojaxis
heraldikuri gerbi saqarTvelos sabrZolo maxviliT xelSi. igi
msaxurobda rogorc kievis, podolskis da sxva regionebis general
gubernatori.
axla, yirimis aneqsiis Semdgom, 1789 wels ruseTs xelebi gaexsna
da Tavisi interesi mimarTa Crdilokavkasieli tomebis mimarT. donis
kazakebis mezoblebi iyvnen Turquli warmoSobis noRaelebi, maT ukan
mTebTan iyvnen yabardoelebi da Cerqezebi. ekaterine meorem gamosca
manifesti yirimis, yubanisa da tamanis mierTebis Sesaxeb da noRaelebs
ganuweses uralisken gadasaxleba. es amocana daevala suvorovs,
Sveduri warmoSobis rus generals. suvorovma saxeli moixveWa ruseT
TurqeTis omis dros dunais jarTan erTad ismailis aRebiT 1787
wels. noRael beladebTan Sexvedraze ieiskSi, azovis zRvis napirze,
suvorovma maT waukiTxva manifesti, romlis mixedviTac auwya, rom
yirimis xani gadadga da gadasca yirimis da CrdiloeT kavkasiis
suvereniteti ekaterine IIs. noRaeli mTavrebi paralizebulni iyvnen.
cudi ambavi Zalzed swrafad gavrcelda. ukan dabrunebuli Tavadebi
xalxma simxdalis gamo daxoca. magram suvorovi da donis kazakebi mzad
iyvnen saqmis aseTi ganviTarebisaTvis da Zalis gamoyenebiT aiZules
noRaelebi ayriliyvnen TavianTi adgilebidan.
suvorovma piradad dasaxa marSruti da asobiT aTasi noRaeli
daiZra uralisken. ariergradSi kolonas mihyveboda suvorovis jari.
magram male noRaelebi ajanydnen da Semobrundnen samxreTisken. 1783
wlis 1 agvistos moxda rusul jarTan Setakeba. suvorovis Setyobinebis
Semdeg potiomkinma ubrZana suvorovs ganexila noRaelebi ara rogorc
ruseTis moqalaqeebi, aramed rogorc mtrebi. Sesabamisad, suvorovis
jari 1 oqtombris RamiT Tavs daesxa mSvidobian noRaelebs da daiwyo
maTi sruli amoxocva. umweo, sasowarkveTili mosaxleoba gamouval
mdgomareobaSi aRmoCnda, qalebi da bavSvebi mdinareSi gadayares.
ramdenime aTeuli aTasi adamianis gvami darCa mindvrebSi. rusi
istorikosebis SefasebiTac ki suvorovma sul moaxerxa 500 aTasi
momTabare Turqi noRaelis ganadgureba. man aseTi kampaniisTvis wm.
vladimiris ordeni miiRo. darCenili 700 aTasi noRaeli gadasaxlda
TurqeTSi. es iyo deportaciis pirveli talRa. noRaeli eTnosi moispo.
male ganadgurdnen yirimis TaTrebic.
rusebi pirispir gavidnen kavkasieli xalxebis winaSe. 1787 wels
ruseTis generalma tekelim gaanadgura adiRebi. Cerqegebi, romlebsac
SeeZloT 200 aTasiani jaris gamoyvana, ver gaerTianda da ganadgurdnen.
axla kavkasiisken mimavali gza Tavisufali iyo. 1783 wlidan ruseTis
jaris meTauri kavkasiaSi gaxda generali pavle potiomkini, ekaterines
106
favoritis naTesavi. misi pirveli safiqrali iyo, rom aeSenebina mcire
zomis cixesimagre vladikavkazi da gaeyvana gza (saqarTvelos samxedro
gza), rac advils gaxdida TbilisSi tvirTis gadatanas. man 1783 wels
saqarTvelos mefe erekle IIsTan erTad moawera xeli georgievskis
traqtats.
potiomkinis kariera warmatebuli Canda, magram raRac dRemde
ucnobi saSineleba moxda. rodesac aRa mahmad yajar Sahma Tavi sparseTis
mefed gamoacxada, man sTxova Suamavloba qarTvel mefe erekles, raTa
mieRo ruseTis mxardaWera iranze ruseTis proteqtoratis gamocxadebis
sanacvlod. es Txovna uaryofili iyo, radgan misi Zma alimurad-xani
dahpirda, rom irans gaxdida ruseTis guberniad. magram alimurad-
xani damarcxda da TavSesafars eZebda am sisxlismsmeli tiranisgan
TavdasaRwevad. is gaiqca ruseTisken da miadga Tergis napirs. magram
rusma meomrebma dakveTiT an gauTvaliswineblad mokles ufliswuli
Tavis Tanmxleb pirebTan erTad, romelTac didi raodenobis
Zvirfaseuloba mohqondaT. rusul istoriografiaSi weria, rom ali
murad-xani ubralod `daiRupa~. ar aris cnobili, Tu ra roli iTamaSa
am saqmeSi potiomkinma, magram man aseve Tavi Seircxvina, rodesac
mkvlelebi saTanadod ar dasaja da am faqtis saidumlod Senaxva scada.
es aris mizezi, ris gamoc SeiZleba vifiqroT, rom man sargebeli naxa
am saqmidan. male man datova kavkasia da 1790 wels gudoviCis memkvidre
gaxda.
amasobaSi, saqarTvelo samxedro TvalsazrisiT Zalzed dawinaurda
da Turqebi iZulebulni iyvnen sparseTisTvis Suamdgomloba eTxovaT,
rom mSvidoba hqonodaT saqarTvelosTan da erekle auracxel saCuqrebs
iRebda, aseve gaanTavisufles tyveebi. man vasalad aqcia iseTi mezobeli
provinciebi, rogoricaa ganja, yarabaRi, erevani, yarsi, azerbaijani,
SuSa da sxva. Sida politikaSi is Zalzed sastiki iyo da brZana
moRalate amboxebulebis mokvla, Seqmna Zlieri samxedro dazvervis da
kontrdazvervis samsaxuri, aseve daamyara kanoniereba saxelmwifoSi.
rusi mwerlebis mixedviT (a. Sirokoriadi), 1782 wels miRebul iqna
kanoni, qarTvelebsa da osebs Soris qorwinebis akrZalvaze.
TurqeTi da irani pativs scemdnen saqarTvelos suverenitets im
pirobiT, rom ruseTi ar Sevidoda saqarTveloSi (zustad iseve, rogorc
axla ruseTi iTxovs, rom dasavleTi ar Semovides saqarTveloSi, Tumca
orive SemTxvevaSi es istoriulad SeuZlebeli iyo). rusma imperatricam
ekaterine IIm saswrafod gagzavna mosalaparakeblad agentebi (reinegi,
saidumlo despani rusi Tavadi potiomkinisgan) mefe ereklesTan da
yovelnairad cdilobdnen, raTa mas mieRo ruseTis proteqtorati.
iakob reinegi saqarTveloSi cxovrobda 17781781 wwSi da mox
senebebs swerda ruseTis imperatrica ekaterines. 1797 wels man
gamosca peterburgSi wigni `Allgemeine historishtopographische Beschreibung
Dostları ilə paylaş: |