Seminaras „Lietuvos bioekonomika – plėtros perspektyvos“

Seminaras „Lietuvos bioekonomika – plėtros perspektyvos“

Bioenergetika – Vilma Gaubytė (Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA)
Biokuro dalis bendrame kuro balanse centralizuotos šilumos tiekimo (CŠT) gamybai (1997-2013)

• 
  Instaliuota šilumos galia CŠT - ~ 501 MW
  

Iki 2020 m. reikia įrengti ~ 600 MW, numatoma biokuro dalis CŠT 2020 m. - ~ 70-80 %

• 
  Instaliuota elektros galia CŠT - ~ 53 MW
  

Iki 2020 m. reikia įrengti ~ 355 MW, numatoma elektros energijos dalis 2020 m. - ~ 20-30 %
Kokius biomasės resursus turime Lietuvoje?

Paskutiniai biomasės resursų skaičiavimai rodo, kad 2020–2025 m. be kasmetinio medienos prieaugio (~1,5 mln. tne), galima panaudoti agrobiomasę (~ 440 tūkst. tne), komunalines atliekas (~ 200 tūkst. tne) bei tamsiąsias durpes (~ 80 - 100 tūkst. tne).

Tokiu atveju kasmetinis biokuro žaliavos prieaugis yra virš 2,2 mln. tne.
Į šį skaičių neįtraukiami neskaičiuojami rezervai: nepanaudotas nusausintas dumblas ~ 70 000 t, nepanaudoti žemės plotai ~ 170 – 280 tūkst. ha, kuriuose galima būtų auginti trumpos rotacijos energinius želdinius (karklus, hibridines drebules, įvairias daugiametes žoles).
Kiek būsime pajėgūs suvartoti?

2011 m. Lietuvoje suvartotas beveik 1 mln. tne. Įvertinus įvairias aplinkybes: individualių namų ūkių renovacijos programą, augantį biokuro katilinių efektyvumą, gyventojų emigracijos ir migracijos (iš kaimiškų vietų į miestus) procesus, numatoma, kad vietinio kuro poreikis 2020-2025 m. sieks apie 1,5 mln. tne. Tai yra kur kas mažiau, nei numatomas 2020-2025 m. potencialas.

Biokuro socialinė - ekonominė nauda Biokuro naudojimas šalyje teikia ir didžiulę pridėtinę naudą, nes visa grandinė, pradedant nuo žaliavos surinkimo iki namų šildymo vyksta šalies viduje – kuriamos darbo vietos (remiantis tarptautine praktika, 1 TWh energijos ~ 1000 naujų darbo vietų), sumažėja socialinių išmokų poreikis,  pagerėja eksporto/importo balansas, suaktyvėja regioninis vystymasis. Tai ekologiškas kuras, taip pat sąlygojantis ir energetinę nepriklausomybę.
Neseniai 10-metį atšventusi Asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija daugiau nei 50 įmonių. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.

Asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus, didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Asociacija LITBIOMA - visada galite kreiptis: Vilma Gaubytė, [e-mail], Mob. tel. [phone].