Įvairios georges bizet (1838-1875) operos „carmen“ interpretacijos

Įvairios GEORGES BIZET (1838-1875) operos „CARMEN“ interpretacijos
Ištraukos iš Londono Covent Garden teatro 2006 metų spektaklio

CARMEN – ANNA CATERINA ANTONACCI

DON JOSE – JONAS KAUFMANN

ESCAMILLO – ILDEBRANDO D‘ARCANGELO

MICAELA - NORAH AMSELLEM

Londono Covent Garden orkestras ir choras. Dir. – ANTONIO PAPPANO

Ištraukos iš Niujorko Metropolitan teatro 2010 metų spektaklio

CARMEN – ELINA GARANČA

DON JOSE – ROBERTO ALAGNA

ESCAMILLO – TEDDY TAHU RHODES

MICAELA – BARBARA FRITTOLI

Metropolitan teatro orkestras ir choras. Dir. – YANNICK NEZET-SEGUIN

Žoržo Bize (Georges Bizet – 1838-1875) opera „Carmen“ yra viena populiariausių visų laikų operų ir yra statoma visuose pasaulio teatruose. Operos libretą parašė Halevy, Bize žmonos pusbrolis (Bize buvo vedęs kompozitoriaus Halevy, „Žydės“ autoriaus dukterį) pagal Merimė novelę. Paradoksalu, tačiau pirmasis operos pastatymas 1875 metais Paryžiuje „Opera Comique“ publikos buvo priimtas abejingai ir net priešiškai. Labiausiai buržuazinę prancūzų publiką papiktino operos siužetas, ji nebuvo įpratusi, jog pagrindiniai operos herojai būtų iš prastuomenės – čigonė, kontrabandininkai, cigarų fabriko darbininkės, prostitutės, toreadorai. Premjeroje dalyvavę kompozitoriai Guno, Toma, Masne autorių pasveikino tik iš mandagumo. Nežiūrint nepasisekimo, tais pačiais metais įvyko 45 operos spektakliai, publika ėjo žiūrėti „skandalingo“ spektaklio. Ypač publikos susidomėjimas padidėjo po 35 spektaklio, kai jaunas kompozitorius (37 metų), neatlaikęs nepelnyto nepasisekimo, mirė. Opera pelnyto įvertinimo susilaukė tų pačių metų spalio mėnesį, po jos pastatymo Vienos operoje. Ja susižavėjo kompozitoriai Bramsas, Vagneris, Čaikovskis.

1 VEIKSMAS. Aikštė Sevilijoje. Budėdami kareiviai apžiūrinėja praeivius. Pasirodo Mikaela, kuri ieško seržanto Don Chozė. Sužinojusi, kad jis greitai ateis, Mikaela išeina. Aikštę užpildo jauni žmonės, kurie laukia popirosų fabriko darbininkių pasirodymo. Karininkas Cuniga ir seržantas Don Chozė atveda budėtojų pamainą. Iš fabriko lėtai išeina darbininkės. Visų dėmesio centre Karmen. Ją apsupa vyrai su kuriais ji koketuoja. Ji nori atkreipti Chozė dėmesį ir meta jam gėlę. Grįžta Mikaela, kuri atneša jam žinią iš jo motinos. Likęs vienas Chozė nusprendžia paklausyti motinos ir vesti Mikaelą. Iš fabriko pusės pasigirsta triukšmas. Ginčo metu Karmen sužeidė kitą darbininkę, ir dabar Don Chozė turi ją vesti į kalėjimą. Tačiau pakeliui Karmen pakeri Don Chozė ir pabėga, paskyrusi jam pasimatymą Liljas Pastja tavernoje.

2 VEIKSMAS.Liljas Pastja tavernoje susirinko čigonai, kapitonas Cuniga ir kiti karininkai. Ateina toreadoras Eskamilijo. Jis meilinasi Karmen ir po to su kitais karininkais išeina. Kontrabandininkai ir Karmen draugai ruošiasi užsiimti kontrabandos reikalais. Karmen negali su jais vykti, ji įsimylėjusi Don Chozė ir laukia jo sugrįžtant. Greitai jis ateina, bet išgirdęs trimito garsus, ruošiasi grįžti į kareivines, prisiekdamas Karmen, kad ją myli. Staiga pasirodo kapitonas Cuniga. Jis ir Don Chozė pradeda špaguotis dėl Karmen. Kontrabandininkai juos atskiria ir išvaro Cunigą. Chozė nieko nelieka, kaip kartu su kontrabandininkais eiti į kalnus.

3 VEIKSMAS. Kalnuose naktis. Chozė apima sąžinės graužimas. Karmen su draugėmis buria kortomis: kortos jai pranašauja mirtį. Pasirodo Mikaela, ji ieško mylimojo Don Chozė, kurį nori išgelbėti. Ateina Eskamilijo. Iš pavydo Don Chozė su juo grumiasi peiliais. Karmen juos išskiria, apsaugodama Eskamilijo nuo smūgio peiliu. Mikaela išsiveda Don Chozė, jo mama prie mirties ir laukia sūnaus,

4 VEIKSMAS. Minia laukia toreadoro Eskamilijo. Jis pasirodo kartu su Karmen. Fraskita perspėja Karmen, kad Don Chozė ją seka ir kad ji saugotųsi. Visi išeina žiūrėti koridos. Karmen lieka viena su Chozė. Jis maldauja jos grįžti pas jį. Karmen pradžioje ryžtingai, paskui su panieka ir galiausiai su įsiutimu jį atstumia ir meta žiedą, kurį jis padovanojo. Ji nori pabėgti, bet Don Chozė apakintas skausmo ir pažeminimo įsmeigia jos krūtinėn peilį. Minia grįžta iš koridos. Don Chozė apkabina Karmen kūną ir sušunka: „Suimkite mane. Aš ją užmušiau“.

ATLIKĖJAI. CARMEN vaidmens atlikėja italų sopranas, mezzo-sopranas ANNA CATERINA ANTONACCI gimė 1961 metais. Dainuoja visuose Europos ir Amerikos teatruose soprano ir mezzo-soprano partijas bel canto ir barokinėse operose.

DON JOSE partijos atlikėjas JONAS KAUFMANN žymus šių dienų vokiečių tenoras gimė 1969 metais Vokietijoje, Miunchene. Dainavimo mokėsi Miuncheno aukštojoje muzikos mokykloje, po baigimo lankė aukščiausio meistriškumo pamokas pas Hans Hotter, James King ir Josef Metternich. 1993 metais laimėjo Niurnbergo Meisterzingerių konkursą. Profesinę dainininko karjerą pradėjo dar studijų metais, atlikdamas antraeiles tenoro partijas Miuncheno operoje. Nuo 1994 metų tris metus dainavo Saarbriukeno operoje pagrindines lyrinio tenoro partijas. Be to, tuo metu buvo kviečiamas dainuoti žymiausiuose pasaulio operos teatruose – Vienos operoje, Niujorko Metropolitan operoje, Ciuricho operoje. Nuo 2001 metų jis tapo pastoviu Šveicarijos Ciuricho operos solistu, kur sukūrė pagrindinius tenoro vaidmenis Guno operoje „Faustas“, Mocarto operose „Užburtoji fleita“, „Pagrobimas iš Seralio“, “Tito gailestingumas“, Šuberto operoje „Fierrabras“. Pastaruoju metu Jonas Kaufmann tapo vienu žymiausių savo kartos tenorų ir yra kviečiamas dainuoti žymiausiuose pasaulio teatruose.

CARMEN partijos atlieka ELINA GARANČA pasaulyje išgarsėjusi latvių dainininkė, nepaprastai gražaus tembro meco-sopranas, gimė 1976 metais Rygoje muzikų šeimoje. 1996 ji įstojo į Rygos Muzikos akademiją, ją baigusi, buvo pakviesta dainuoti Vokietijos Meningeno Valstybės teatre. Ji tobulino savo vokalą Vienoje ir JAV. Dalyvavo tarptautiniuose vokalistų konkursuose - 1999 m. Miriam Helin vardo Suomijoje – laimi pirmąją premiją, 2001 m. - BBC Cardiff vokalistų konkurse, kuriame tapo finaliste. 2000 m. gavo Latvijos pagrindinį muzikos prizą. Nuo 2003 metų tampa Vienos operos pastovia dainininke, kur dainuoja meco-soprano partijas operose Maskanji „Kavalerija Rustikana“, Verdi „Falstafas“, Rozina „Sevilijos kirpėjas“, o 2004 metais debiutuoja Paryžiaus Champs-Elysees teatre Pelenės vaidmeniu Rosini operoje „Pelenė“, 2009 m. – Karmen Milano teatre La Scala.

Tais pačiais metais Dalyvauja Zalcburgo festivalyje, dainuoja Tokijo operos teatre Ofenbacho operoje „Hofmano pasakos“. 2007 metais koncertavo Amsterdame, Londone, Paryžiuje, Vienoje, Berlyne. 2009 m. Rossini „Pelenės“ spektaklyje Metropolitan operoje Elina Garanča susilaukė triumfo, publika jai sukėlė nepertraukiamas ovacijas, o muzikos kritikai gyrė jos nepriekaištingą vokalinę techniką ir natūralią vaidybą. Pati dainininkė žurnalistams sakė, jog mėgstanti Pelenės partiją, nes jos personažas vystosi nuo operos pradžios iki pat pabaigos. Ji gali būti kukli, liūdna, bet taip pat ir pikta, užsispyrusi, kovojanti. Ypač dainininkė pabrėžė mėgstanti finalinę sceną, kurioje jos personažas yra pilnas įvairiausių emocijų – išdidumo, atlaidumo, džiaugsmo.

DON JOSE vaidmens atlikėjas prancūzų tenoras ROBERTO ALAGNA gimė 1963 metais Paryžiaus priemiestyje Clichy-sous-Bois, Sicilijos imigrantų šeimoje. Jo pirmoji žmona ir jo dukters Omelijos motina mirė 1994 metais nuo smegenų auglio. 1996 metais jis vedė rumunų dainininkę Angela Gheorghiu su kuria daug dainavo kartu, padarė labai daug įrašų. 2013 metais jie išsiskyrė ir jis užmezgė ryšį su lenkų operos daininke Aleksandra Kurzak, kuriems 2014 metais gimė duktė Malena.

1988 metais jis laimėjo pirmąją premiją Tarptautiniame Luciano Pavarotti konkurse Filadelfijoje ir nuo to laiko prasidėjo jo tarptautinė karjera. Tais pačiais metais jis debiutavo Alfredo vaidmeniu Verdi „Traviatoje“, kurį dainavo daugelyje Prancūzijos ir Italijos operos teatrų. 1990 metais debiutavo Milano La Skaloje, 1992 metais – Londono Covent Garden, o 1996 – Niujorko Metropolitan operoje Rudolfo vaidmeniu Puccini „Bohemoje“. Karjeros pradžioje jis dainavo daugiau lyrinio tenoro partijas – Rudolfą Puccini „Bohemoje“, Nemoriną Donizetti „Meilės eleksyre“, Hercogą Verdi „Rigolete“, Romeo Guno „Romeo ir Džiuljetoje“. Vėliau įtraukė į savo repertuarą ir dramatinio tenoro partijas - Don Jose Bizet „Carmen“, Radamesą Verdi „Aidoje“, Manriko „Trubadūre“, Canio Leoncavallo „Pajacuose“

Roberto Alagna su savo dviem broliais, Davidu ir Frederico, taip pat muzikais, sukūrė operą „Paskutinioji nuteistojo diena“ pagal Viktoro Hugo veikalą.