Zaza anCabaZe evropuli saqarTvelo



Yüklə 4,48 Mb.
Pdf görüntüsü
səhifə210/218
tarix24.12.2017
ölçüsü4,48 Mb.
#17345
1   ...   206   207   208   209   210   211   212   213   ...   218

603

danebebul daud faSas pativi miages da daniSnes bosniis da Semdeg 

ankaris mmarTvelad. is dasaflavebulia meqaSi cnobil xalifebs Soris. 

ali rida faSas Semdeg baRdadis mmarTvelad aseve qarTveli warmoSobis 

mehmed nesib faSa dainiSna Mehmed  Necib  Pasha. misi Svili iyo TurqeTis 

didi veziri. 

naji Savkati Naji  Shawkat, erayis premier­ministri 1932 wlidan 1933 

wlamde, iyo qarTvel mamluqTa erT­erTi STamomavali. meore msoflio 

omis dros Savkati msaxurebda rogorc iusticiis ministri erayis 

germanofilur mTavrobaSi. 1940 wlis ivlisSi is gauSves saidumlo 

misiaze ankaraSi, raTa Sexvedroda franc fon papens Franz  von  Papen, 

germaniis elCs TurqeTSi, rom molaparakeboda samxedro daxmarebis 

Sesaxeb germanias, roca misi armia miaRwevda axlo aRmosavleTs. am 

Sexvedris Sedegi, germanelebis sawinaaRmdegod, iyo britaneTis mier 

eraySi jaris Seyvana 1941 wels.

qarTvelebi indoeTSi

did mugalis muslimur imperiasa (1526­1739 ww.) da indusebis saxel­

mwifos Soris omis dros orive mxare iyenebda qarTvel daqi ravebul 

mebrZolebs. 

arsebobs qarTuli legendebi, rom mefe vaxtang gorgasali 

laSqrobda indoeTis winaaRmdeg da iq bevri mebrZoli datova, aseve 

bevri qarTveli iyo Sah abasisa da nadir Sahis jarebSi. aTasobiT 

qarTveli mebrZoli gadaasaxla Temurlengma indoeTSi, avRaneTsa 

da pakistanSi. qarTveli mwerlebis mixedviT, ucxoeli mogzauris 

zog moxsenebaSi aris dakvirvebebi, rom maT SexvdaT soflebi, sadac 

adamianebi qarTulad saubrobdnen. indoeTis Stati gujaraTi Gujarat 

dasaxlebuli iyo 100 000 adamianiT gujaraTis tomebidan. saqarTveloSi 

aris mdinare gujaraTi, mdelo da qalaqi gujaraTi.

islamur enciklopediaSi aRniSnulia gujari (gurjari, gurgari, 

gurji) Gujar (Gurjar, Gurgar, Gurj), rogorc energiuli da mamaci sazogadoeba, 

romelTac gaanadgures bevri eri da imperia, da visi simboloc iyo 

mgeli, adgilobrivi gurji. gujarebi daundobeli mebrZolebi iyvnen, 

romelTac uari Tqves qedi moexaraT ucxoeli, centralur aziis 

dampyroblebis winaSe. islamuri ideologia gvkarnaxobs, rom yvela 

kaci Tanabari iyo, magram aris gamonaklisi gujarebis saxiT. gujaris 

klani gamoCnda uZveles CrdiloeT indoeTSi me­5­6 saukuneSi. ramaianaSi 

Ramayana aRwerilia, rom omi gaCaRda demonebsa da RmerTebs Soris da 

gujarebic ibrZodnen demonebis winaaRmdeg. mahabharaTas Mahabharata 

omSi isini ibrZodnen RmerT kriSnasTan erTad gujaraTSi. istoriulad, 

gujarebi iyvnen mzis Tayvanismcemlebi. 



604

zog dasavlel avtors da gujarebs swamT, rom gujaris kasta 

dakavSirebulia CeCnebTan da qarTvelebTan. isini amtkiceben, rom 

saqarTvelos tradiciulad uwodeben gujaristans (gurjistans, 

gorjestans)  Gujaristan (Gurjistan,  Gorjestan) da qarTvelebi namdvili 

gujarebi arian. me­20 saukunis avtorebi varaudoben, rom aTasobiT 

wlis win es sazogadoeba saqarTvelodan gadasaxlda indoeTSi avRaneTis 

gavliT. indoeTis anTropologiuri mkvlevrebi adastureben am Teorias. 

magram mxolod SarSan amoiRes vikipediidan gujarebis saqarTvelodan 

warmoSobis Teoria, vinaidan vikipediis `gujaris~ sadikusio gverdze 

aRniSnulia, rom am Temaze ar aris publikaciebi. siqxebis umetesoba 

modis gujarTa kastidan. gujarebi dRes mniSvnelovani kastaa pakistanSi, 

jamusa da qaSmirSi, penjabSi. dReisaTvis maTi saerTo raodenoba aRwevs 

30 milions pakistansa da indoeTSi. yvela gujari politikosi amayobs, 

rom aris gujari. gujarebi qorwindebian mxolod gujarebze. 2014 wlis 

maisSi indoeTis premier­ministrad airCies gujaraTis Statis mTavari 

ministri narendra modi Narendra  Modi, hindu gujari nacionalisti, 

antiglobalisti da antimuslimani.

gazeT `tribunaSi~ (jamu da kaSmiri) gamoqveynebuli statiis 

mixedviT, erovnuli seminari `gujarebis jamuSi da qaSmirSi eTno­

kulturuli memkvidreoba: gujarebi saqarTvelodan~ gaimarTa 1999 

wlis 13 maiss. d.r. xaTanam R.P. Khatana ganacxada, rom gujarebi movidnen 

saqarTvelodan. man gamoaqveyna gujarebis migraciis gzis ruka, 

romelic iwyeba saqarTvelodan himalaimde. profesori xaTana ambobs, 

rom gujarebi, sadac ar unda wasuliyvnen, yvela adgils Tavis saxels 

arqmevdnen. centralur aziaSi aris adgilebi gurjarnis, gujari pili, 

gujreTi, iranSi aris jurja, jurjari, gurjuri da jusuri (jur 

aris gurjebis arabuli saxelwodeba), samaryandSi aris Cafak gujari 

da Cusak gujari, adgilebi gujar­i­pami, gujar­i­dami, gurjistani 

da gujar­i­hisari arsebobs avRaneTSi, sadac aris mdinare gujari 

balauCisTanSi. agreTve pakistanSi gujaraTi, gujar xani, gujaranvala 

da sxv. daerqva mxolod gujarebis Semdeg. msgavsi Tvalsazrisi 

warmoadgina profesorma devender kauSikma Devender  Kaushik (aziuri 

swavlebebis maulana asadis instituti Maulana  Asad  Institute), romelic 

aseve mimarTuli iyo gujarebis warmoSobaze Savi da kaspiis zRvisa da 

kavkasiis mTebs Soris teritoriidan. 

meherafroze mirza habibi Meherafroze  Mirza  Habib mogviTxrobs ambavs 

axalgazrda biWze (qarTuli saga: kavkasiidan indusamde, AGeorgian  Saga: 

From  the  Caucasus  to  the  Indus~ oqsfordi, 2005 w.). rodesac Tbilisi aiRo 

aRa mahmad xanma 1795 wels, ori axalgazrda biWi (erTi male daiRupa 

cieb­cxelebiT) ipoves qarTveli mefis sasaxleSi daRupulebTan erTad 



605

da waiyvanes sparseTis armiis meTauris karavSi. igi Sembralebeli 

adamiani iyo, Sewuxda bavSvebze da brZana maTi dacva. gadarCenili biWi 

man waiyvana ojaxSi da Sesabamisad eqceodnen, aswavlidnen sparsul enas. 

20 wlis asakSi, Sahis brZanebiT, is gagzavnes indoeTis sindis mirTan 

Mir of Sindh (axla pakistani) haiderabaTSi, romelsac ar hyavda sakuTari 

Svilebi da eZebda keTilSobili warmoSobis bavSvs asayvanad. is didi 

pativiscemiT Sexvda da epyroboda, rogorc sakuTar vaJs. xosro mirza 

begis  Mirza  Khusro  Beg saxeliT igi SeZenili mamis, sindis mmarTvelis, 

TanaSemwe gaxda 1811 wels. man moaxerxa britaneTis daxmarebiT Tavidan 

aecilebina omi mezobel penjabis rajasTan da is pativiscemiT miiRes 

vizitiT bombeiSi 21 zarbaznis gasroliT. britaneTma gaugzavna gemi 

mirza xans mogzaurobisaTvis karaCidan bombeiSi. mas mimowera hqonda 

qarTuli warmoSobis egviptis faSasTan.  

misi SviliSvili qarTveli siZisgan mirza kaliC begi Mirza  Kalich 

Beg, mirza faridun begisgan Mirza  Faridun  Beg, aris saxelganTqmuli 

swavluli, romelsac pativs scemdnen damsaxurebisTvis sindis Sindhi 

literaturaSi. is aris sindSi 400 wignze metis avtori. is aseve 

monawileobas iRebda Teosofiuri sazogadoebis muSaobaSi.

sainteresoa, rom me­18 saukunis ganmavlobaSi, erekle II­s hqonda 

intensiuri mimowera somex burJuaziasTan indoeTSi im mizniT, rom 

daearsebina qarTul­induri politikuri gaerTianeba da gadaerCina 

bagrationTa mmarTveli dinastia, magram amaod. mogvianebiT somxebma 

indoeTidan SesTavazes 2 miliardi rupia ruseTis mefe nikoloz I­s, im 

mizniT, rom daearsebina somxeTis samefo qarTl­kaxeTis teritoriaze, 

magram im dros (rodesac alaskas gayidva miiCnies Secdomad) ruseTma 

uari Tqva. amasTan, navTobiT mdidari mosulis provincia aTaTurqma 

gadasca inglisis erays, radgan man araferi icoda am simdidris Sesaxeb.



kavkasielebi aziaSi

statiaSi `The  Caucasian  Borderland~ (The  Geographical  Journal,  Vol. 

99,No.  5/6. (1942),  pp.  225­237) v.e.d. aleni W.E.D.  Allen werda: `kavkasiis 

rasobrivi elementebi Sua aRmosavleTSi: qarTvelebs da somxebs, 

daRestnisa da Cerqezebis tomebs hqondaT farTo gavrceleba Sua 

aRmosavleTis mimarTulebiT. mogvianebiT romis imperia axdenda Zlier 

gavlenas somxeTze da ufro naklebad saqarTveloze. ramdenime somexi 

imperatori mefobda bizantiaSi: izaurianebi da jon zimiskesi Isaurians 

and  John  Zimiskes. qarTuli klanebi (fokasi Phocas da sxva) ZiriTadad 

iyvnen bizantiis armiis samxedro liderebi. makedoniis imperatorTa 




Yüklə 4,48 Mb.

Dostları ilə paylaş:
1   ...   206   207   208   209   210   211   212   213   ...   218




Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©genderi.org 2024
rəhbərliyinə müraciət

    Ana səhifə