Zaza anCabaZe evropuli saqarTvelo

84

dis, ... yazanis, astraxanis, poloneTis, cimbiris, saqarTvelos cari... 

fineTis didi kniazi... iveriis, kartaliniis, kabardiniis da somxeTis 

teritoriis suvereni; CerqezeTis da mTis ufliswulis mmarTveli da 

lordi; TurqeTis lordi, norvegiis memkvidre, holSteinis didebuli, 

stormarni, dizmarSeni, oldenburgi da a.S.~. Tumca damabneveli iyo 

erTi da igive teritoriaze sami saxelis xilva: `saqarTvelos mefe, 

iveriis suvereni da kartalinias monarqi~, rodesac somxeTi naxsenebia 

rogorc teritoria

1

.

nikolozis mier ruseTis samefo karis datovebisTanave, 1685 

wels moskovSi Camovida misi taxtis metoqe imereTis da kaxeTis mefe 

arCil  II aleqsandre batoniSvilTan erTad, sadac vsesviastskoes miwa 

(axla gruzinskaia quCa moskovSi) saCuqrad gadaeca. aleqsandre da 

didi petre bavSvobaSi megobrebi iyvnen da erTad daaarses evropuli 

tipis preobraJenskis da semionovskis gvardiis polkebi. jariskacebma 

(didwilad qarTvelebisgan Semdgari, 1,80 simaRlis) Tofis nacvlad 

xis joxebiT daiwyes, magram rogorc ki petre pirveli mmarTvelobaSi 

movida, aRmoCnda, rom mas patara, magram kargad gawvrTnili armia 

hyavda. nariSkinsa da miloslavskis ojaxebs Soris brZola zenitSi iyo, 

rodesac  1686 wels aleqsandrem SeirTo miloslavskebis ojaxis asuli, 

ramac ukmayofileba gamoiwvia nariSkinebis ojaxSi, magram am drosac ki 

piradi erTguleba da megobroba petresa da aleqsandres Soris kiTxvis 

qveSac ar damdgara. qorwili pompezurad Catarda da monawileobdnen 

yvela banakis warmomadgenlebi. 

petres `Zma~, qarTveli ufliswuli aleqsandre Tan axlda mas 

evropaSi mogzaurobis dros da gawvrTnil iqna, rogorc artileristi. 

kenigsbergSi Snaitner fon sternfeldma Schneitner  von  Sternfeld orives 

aswavla dabombvis da fortifikaciis Teoria da Semdeg aleqsandre 

batoniSvilma swavla ganagrZo haagasa da utrextSi ian goSkasTan 

Ian  Goschka.  1688 wels petresTan, menSikovTan da SafskisTan erTad 

gaemgzavra inglisSi, raTa SeeswavlaT gemTmSenebloba. petre, 

aleqsandresTan erTad, ewvia mefe uiliam III­s da sxva samefo 

warmomadgenlebs, naxes monetebis damamzadebeli fabrika da samefo 

samecniero sazogadoeba isaak niutonis meTaurobiT. evropaSi ale­

1

  somxeTis mefis wodeba (siliciis somxuri saxelmwifo, qveyana Camoyalibda 

Sua saukuneeSi somexi emigrantebis mier, vinc Tavi daaRwia selCukebis 

Semosevas somxeTSi) daTmobil iqna lusinianebis dinastiis mier savois 

saxlisTvis  1485 wels. ukanaskneli italiis imperatoris viqtor emanuel 

III­is (1900­1946 ww.) sruli wodeba Seicavda `...kviprosis, ierusalimis, 

somxeTis mefe...~

---

85

qsandres qarTuli nacionaluri tansacmeli ecva da eZaxdnen `princi 

imereTinski – petres Zma~.

amsterdamSi petrem SeukveTa kirilicas axali anbani (Zveli 

slavuri anbani), aleqsandrem nikolas vitsens Nicolaas  Witsen, msofli­

os wamyvan tipografs, daukveTa samive qarTuli anbanis Srifti. 

vitsenma konsultacia gaiara ungrel­valaxiel mbeWdavTan, miklos 

miStodfalusTan  Miklos  Misztodfalusi da 1689 wels gamoadno qarTuli 

tipografiuli Srifti. amgvarad, pirveli qarTuli wigni daibeWda 

moskovSi. sainteresoa is faqti, rom TviT valaxeTSi beWdva danerga 

qarTvelma emigrantma anTimozma (anton iberielma), romelic rimnikis 

mRvdeli iyo, visi moswavlec iyo miklosi. 1705 wels anTimozma miklosi 

(mixeili) TbilisSic ki gagzavna, raTa daxmareboda pirveli beWduri 

saxlis daarsebaSi, sadac saxarebebi ibeWdeboda. ase rom, romSi 

dabeWdili pirveli qarTuli wignis mere, 1620 wels Semdegi dabeWdili 

wigni moskovSi gamoCnda 1703 wels da bolos, TbilisSi 1709 wels.

petres mogzaurobis politikuri mizezi iyo evropis gaerTianeba 

TurqeTis winaaRmdeg. petrem icoda, rom ruseTi marto ver Seerki­

neboda osmaleTis imperias da gaemgzavra evropaSi, raTa monarqebisTvis 

daxmareba eTxova, magram amjerad misi imedebi ver gamarTlda. pet­

rem Zalzed udrood SearCia momenti; im droisTvis evropelebi 

ufro metad dainteresebulni iyvnen, vis gadaecemoda memkvidreobiT 

uSvilo espaneTis mefis Carlz II­is samefo gvirgvini (espaneTis 

memkvidreobisTvis brZola 1701­1714 ww.) da protestant­kaToli­

keebis omze, vidre osmal sulTanTan brZolaze. ruseTi marto darCa 

TurqeTis pirispir.

petres  1698 wlis viziti xanmokle iyo, radgan iZulebuli gaxda, 

dabrunebuliyo strelcebis ajanyebis gamo. ajanyeba male CaaxSo 

mefis `axalma~ armiam, magram, miuxedavad amisa, petrec umowyalod 

moqmedebda meamboxeebis mimarT. 1200 maTgani nawamebi da mokluli iyo 

da brZana maTi sxeulebi saxalxod gamoefinaT, momavalSi meamboxeebis 

gasafrTxileblad.

petrem miando samxedro mSenebloba aleqsandres da 1700 wels 

is gaxda pirveli rusi samxedro generali da mmarTveli 20 wlis 

asakSi. amave wels karlos XII­m Seteva ganaxorciela narvaSi ruseTis 

jarze da rusi mTavarsardali kniazi de kroni Herzog  de  Cron danebda. 

aleqsandre samxedro moqmedebebis dros daiWra da princ raSeldis 

Prince  Rashield brZanebiT tyved aiyvanes. karlosma etapobrivad yvela 

700 datyvevebuli oficeri gaaTavisufla, magram aleqsandre daitova. 

misi samefo kari epyroboda aleqsandres rogorc samefo ojaxis 

warmomadgenels da mosTxoves 10 tona fura oqro gamosasyidad. 

---

86

petrem miswera werili aleqsandres am gegmis Sesaxeb, magram 

ukanasknelma sastiki uari ganacxada amxela gamosasyidis gadaxdaze. 

man miswera petres, rom `es didad daazaralebda ekonomikurad da xels 

SeuSlida im miznebis miRwevaSi, rac orivem erTad SeimuSava ruseTTan 

dakavSirebiT~.  1710 wels aleqsandre gaaTavisufla SvedeTma, magram 

rigaSi daiRupa TirkmelSi kenWis gamo. mefe arCili, aleqsandres mama, 

donis monastris mmarTvelad dainiSna, sadac aris dakrZaluli. 1721 

wels petrem arCilis saxlSi aRniSna SvedeTze gamarjveba.

1708 wels karlos XII­m Tavisi saboloo fataluri Secdoma 

dauSva, rodesac litvaSi yofnis dros, nacvlad pirdapir moskovis 

dasalaSqrad wasvlisa, gadainacvla ukrainis samxreTiT, raTa dax­

mareba eTxova kazakebis meTaur ivan mazepasTvis Ivan  Mazeppa. Sveduri 

jaris momaragebis gza petrem gadaWra da Svedi meomrebi ixocebodnen 

sicivisa da sneulebebisgan. ase rom, 1709 wlis gazafxulze, karlosma, 

romelic mainc darwmunebuli iyo misi 25  000 gamocdili mebrZolis 

upiratesobaSi  40  000 rus meomarze, gadawyvita saboloo brZola 

moewyo poltavaSi, stokholmidan 1000 milSi. aTasobiT Svedi daiRupa 

da mxolod sul cotam Tu SeZlo Tavi Seefarebina TurqeTis samxreT 

teritoriisaTvis. brZolisgan dauZlurebul rusebs aRar SeeZloT 

maSinve ukan dadevnebodnen. marTalia, brZola gadamwyveti ar iyo, 

magram istoriuli mniSvneloba hqonda, radgan, Tu sxva SedegiT 

damTavrdeboda, petre ver SesZlebda reformebis gatarebas da ruseTi 

ver gaxdeboda imperia. SvedeTis mflobelobaSi myofi baltiispira 

teritoriebi dominosaviT waiqca. 

warmatebiT gamxnevebulma petrem 1711 wels gagzavna 40  000­iani 

armia moldoveTSi 130  000 Turquli jaris winaaRmdeg, rac sruli 

marcxiT damTavrda

1

. azovic ki daikarga. magram CrdiloeTSi saqme kar­

gad midioda da 1713 wels ruseTma daipyro fineTi.

rodesac petrem gaaRrmava reformebi da daiwyo administraciis 

restruqturizacia, xolo qveyana gayo 8 did guberniad da daaarsa 

kolegiebi – `saministroebi~, petrem gamoiyena Svedi tyveebi am 

1

  mdinare prutis gadakveTis Semdeg petre didis jari daamarcxes Turqebma 

1711 wels baltaCi mehmed faSas Baltacı  Mehmet  Pasha meTaurobiT. petrem 

SedarebiT xelsayreli pirobebi mxolod Tavisi meuRlis ekaterine I­is 

da karis qalbatonebis daxmarebiT miiRo. am qalbatonebma TurqeTis 

gamarjvebuli mxedarTmTavris baltaCi faSas karavSi ramdenime Rame 

gaatares da samSvidobo SeTanxmebis pirobebze mefis saxeliT awarmoebdnen 

molaparakebebs. rogorc werda volteri Tavis wignSi `petre didi~ amasTan 

erTad yvela qalbatonma moixsna samkaulebi qrTamis saxiT gadasacemad. am 

mizezis gamo sulTanma moxsna faSa Tanamdebobidan da gadasaxlebiT dasaja. 

---