78
Tavi
suflad gasuliyvnen sparseTsa da indoeTSi, radgan zRviT
gadasvlis SesaZlebloba ar hqondaT. ruseTis mefem gadawyvita,
qaliSvili irina misTvis mieTxovebina. es advili ar iyo. irinas
TiTqmis erTaderTi dadebiTi mxare is iyo, rom ar svamda bevr arays.
ufliswulma kategoriuli uari Tqva, amitom daatyveves, magram dacvis
mokvlis Semdeg gaqceva moaxerxa. daniaSi princTan gagzavnil iqnen
diplomatebi mosalaparakeblad da holSteinis kampaniaze uflebebiT
mas SantaJi mouwyves. dapirdnen, rom religiis Secvla aucilebeli ar
iyo, mxolod bavSvebi unda yofiliyvnen marTlmadideblebi. 1643 wels
ufliswuli gaemgzavra 300 mxlebelTan erTad ruseTis sazRvarze,
sadac igi pirvelive dRes gaqurdes. am droidan dinastiebs Soris
gansakuTrebuli urTierToba Camoyalibda da yvela romanovis meuRle
oldenburgis holStainis ojaxidan iyo.
karlos XIIm Charles (Karl) SvedeTis samefo gvirgvini miiRo 1697
wels 15 wlis asakSi. 3 welSi, 1700 wels daniis, ruseTisa da poloneTis
koaliciam ieriSi miitana SvedeTze. magram karlosma erTmaneTis
miyolebiT daamarcxa jer dania, Semdeg poloneTi da ruseTi. ruseTma
Zalzed sastiki damarcxeba iwvnia, rodesac man datova mTeli Tavisi
artileria qarTvel ufliswul aleqsandresTan erTad. karlos XIIm
gaanTavisufla yvela rusi tyve, imis sademonstraciod, rom ar scem
da pativs ruseTis armias, garda ufliswul aleqsandresi. 1707 wels
SvedeTisa da osmaleTis imperiam Seqmnes aliansi da karlosi SeiWra
ruseTSi. SvedeTma didi danakargi ganicada ruseTSi zamTris dros,
romelic aseve fataluri aRmoCnda napoleonisa da hitlerisTvis,
da daWrili karlos XII damarcxda poltovas brZolaSi 1709 wels. igi
Tavis darCenil meomrebTan erTad gadavida Soreul samxreTSi da
osmaleTs Seafara Tavi. rusulma armiam daarRvia TurqeTTan dadeb
uli xelSekruleba da gadakveTa sazRvari Svedebis devnis dros. isini
azovis zRvis napirebze miadgnen Svedebs da maTi didi nawili amoxoces.
SvedeTis mefem SeZlo Tavis gadarCena da stambolSi wavida, sadac
igi pativsacemo stumari iyo da yvela misi xarji osmaleTis imperiis
xazinidan ifareboda. karlos XII iq 5 weli darCa da 1714 wels, 15 ofi
cerTan erTad, SvedeTSi dabrunda, sadac mas daxvda ganadgurebuli
saxelmwifo. ase rom, yvelaze sastik mtrad ruseTisTvis osmaleTis
imperia iqca.
petres strategiuli geopolitikuri gadawyvetileba iyo, rom
gaWriliyo zRvisken (yvelaze axlos baltiis zRva iyo) da mis napirze
daearsebina saporto qalaqi peterburgi (germanuli JReradobis
peterburgi patriotulad gadarqmeul iqna 1914 wels rusul
petrogradad, radgan `berg~ `qalaqi~ iyo germanuli sityva, xolo
79
`grad~ rusuli). amis gareSe ruseTi moklebuli iyo SesaZleblobas
imperiis statusi moepovebina. Semdegi bunebrivi strategiuli svla
iyo gaeWra gza Tbili samxreT zRvebisken. samwuxarod, azovis zRvidan
okeaneSi gasasvleli bosfori kontroldeboda Turqebis mier.
samxreTisken svla iTvleboda petresSemdgomi imperiis oficialur
politikur doqtrinad.
Zlevamosili zaporoJies kazakebi gaanadgura ekaterine IIm 1775
wels. rusulma armiam, piter tekel poroviCis Peter TekelPorovitch
(warmoSobiT serbi) meTaurobiT, ieriSi kazakebze SuaRames miitana da
gasaocrad, isini winaaRmdegobis gareSe Cabardnen, magram, miuxedavad
amisa, umetesoba moklul iqna. maTi atamani kalniSevski da misi
leitanentebi daapatimres da is savaraudod 112 wlis gardaicvala
soloveckis monasterSi. danarCeni ganaiaraRes da neba darTes,
TurqeTSi wasvlis da Semdeg Cumad dabrundnen.
ruseTi da saqarTvelo
pirvelad rusebi saqarTveloSi me15 saukuneSi gamoCndnen,
rodesac kaxeTis mefeebma gagzavnes elCebi ivane mrisxanesTan moskovSi,
romelmac saqarTveloSi pirveli razmi gamogzavna. magram qarTveli
mefe, iranis zegavleniT, iZulebuli iyo, eTxova ruseTis jarisTvis,
romelic ganlagda kaxeTis cixesimagreSi, daetovebinaT qveyana.
1594 wels rusulma jarma, xvorostinis meTaurobiT, Tergisa da
Samxal tarkovskis winaaRmdeg gailaSqra. fiodor ivanoviCma, ruseTis
ukanaskneli riurikelma mefem (15841598 ww.), Tavisi saxeli ase Seamko
`iveriis miwis xelmwife, qarTveli mefe da yabardo, Cerqezi da mTis
ufliswuli~, Tumca simbolurad, magram mogvianebiT faqtobrivad.
mefe Teimuraz Ima, kaxeTis mefem, romelsac iranis winaaRmdeg
brZolis dros wamebiT moukles deda da sami vaJi, misi erTaderTi
gadarCenili SviliSvili gagzavna moskovSi 1653 wels. igi cnobili iyo,
rogorc careviC nikolas davidoviCi (nikoloz daviTisZe) (erekle I).
ufliswuli nikolozi dedasTan erTad Cavida moskovSi mefe
aleqsei mixailoviCTan 1653 wels. mas didi pativiT dahvdnen, rogorc
qristianuli qveynis warmomadgenels, romelic ruseTisgan aTasobiT
milis daSorebiT saukuneebis manZilze ebrZoda maxmadianur iransa
da TurqeTs. man iswavla rusuli, mTel dros kremlSi atarebda da
sazogadoebriv RonosZiebebze ruseTis mefis gverdze Cndeboda. litvis
da poloneTis winaaRmdeg laSqrobas 1654 wels win uZRvoda qarTul
iberiuli RvTismSoblis xati. ufliswulma nikolozma monawileoba
80
miiRo ruseTisa da ukrainis gaerTianebaSi. mas ukvirda, rom ruseTis
mefe arasdros iRebda monawileobas brZolebSi, es ki ufliswulis
xasiaTisTvis Seusabamo iyo. male misi babua Teimuraz I iZulebuli
iyo emigrirebuliyo ruseTSi da 1658 wels isic aseve didi pativiT da
sixaruliT miiRes moskovSi. mas dapirdnen jariT mxardaWeras, rogorc
ki poloneTis omi dasruldeboda. rodesac Teimurazma daaskvna, rom
misi Sansebi samefo gvirgvinis dabrunebisa ruseTis jarTan erTad
nulis toli iyo, dabrunda iranSi, sadac Sah abasma daapatimra da 1663
wels igi gardaicvala. nikolozi agrZelebda warmatebul cxovrebas
ruseTis dedaqalaqSi da didi siyvaruliT sargeblobda ruseTis
samefo karze. igi iyo mefe aleqsei mixailoviCis mejvare, rodesac 1671
wels colad SeirTo natalia nariSkina. mxolod mas hqonda patarZlis
oTaxSi Sesvlis neba. Semdeg wels ki momavali petre didi daibada.
cnobili legendis Tanaxmad, swored igi iyo petre didis namdvili mama.
amiT damTavrda romanovebis degeneracia da `kavkasiuri garegnobis
adamiani~ gamoCnda
1
.
ramdenime rusi mwerlis mixedviT, kremlSi Camdinare wylebma
gamoiwvia romanovebis mowamvla da bavSvebi ibadebodnen munjebi
da fizikurad sustebi. marTlac, sabWoTa periodis ganmavlobaSi,
mefeebis saflavis eqsgumaciis dros, SeimCneoda mowamvlis kvali.
aleqsei mixailoviCi iyo pirveli romanovis, mixail fiodoroviCis
vaJi, romelic ukve avad iyo sisxlZarRvovani daavadebiT, rac ar
aZlevda ganZrevis saSualebas. Tavidan aleqsei mixailoviCi Zalzed
janmrTeli iyo, magram 40 wlis asakSi, rodesac misi pirveli coli
miloslavskaia gardaicvala, igive daavadeba aRmoaCnda masac da igi
xanSiSesuls daamsgavsa. 40 wlis asakSi 5 vaJi hyavda, magram yvela maT
gani unarwarTmeuli, mentalurad CamorCenili da sisxlZarRvovani
daavadebiT iyvnen avad. ucnauri iyo isic, rom misi 10 qaliSvilidan
arc erTi ar gaTxovila. 1671 wels patriarqma nikonma da boiarebma
gadawyvites, sxva coli SeerToT misTvis, radgan aravin iyo jer mzad
memkvidreobiT mieRoT samefo gvirgvini. axal dedoflad arCeul
iqna natalia nariSkina. qarTveli ufliswuli da natalia erTmaneTs
manam icnobdnen, sanam mefeze miaTxovebdnen. misi mSoblebi mzadac
ki iyvnen qaliSvili mieTxovebinaT uZveles bagrationTa dinastiis
warmomadgenlisTvis. yvelam icoda maTi intimuri kavSiris Sesaxeb,
magram es iseTive SemTxveva iyo, rodesac ekaterines ar SeiZleboda
1
inglisur vikipediaSi petre pirvelze statiaSi weria, rom popularuli
legendis mixedviT, petre didis biologiuri mama iyo kaxeTis mefe erekle
I (careviC nikolas davidoviCi).
Dostları ilə paylaş: |