2016–2017 Double Issue

 
26
 
Pakalka,  Kazys  (ed.).  1997.  Senasis  Konstantino 
Sirvydo  žodynas.  Vilnius:  Mokslo  ir  enciklopedijų 
leidybos institutas. 
Спрогис, 
Иван 
Яковлевич. 
1888. 
Географическiй словарь древней жомойтской зе
мли XVI столетiя. Вильна: И. Я. Яловцер.  
Literature 
Ališauskas, Vytautas. 2012. Jono Lasickio pasakojimas 
apie žemaičių dievus: Tekstas ir kontekstai. Vilnius: 
Aidai. 
Balčiūnas,  Valerionas.  1938.  Lietuvos  kaimų  žemės 
tvarkymas  istorijos,  ūkio  ir  statistikos  šviesoje. 
Kaunas: Žemės reformos valdyba. 
Bučas,  Jurgis.  1988.  Lietuvos  kaimo  kraštovaizdžio 
raida ir istorinės vertybės. Vilnius: Mokslas. 
Grabauskas,  Bronius.  1983.  Lietuvos  TSR  žemės  ūkio 
socialinė raida. Vilnius: Mokslas. 
Greimas,  Algirdas  Julius.  1990.  Tautos  atminties 
beieškant: Apie dievus ir žmones. Vilnius / Chicago: 
Mokslas / Mackaus knygų leidimo fondas. 
Jurginis,  Juozas.  1962.  Baudžiavos  įsigalėjimas 
Lietuvoje. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės 
literatūros leidykla. 
Jurginis,  Juozas.  1970.  “Žemdirbių  deivė”.  Kultūros 
barai 4: 59–60. 
Kavoliutė, Filomena. 2015. “Etnografinių regionų metų 
sukaktys”. Liaudies kultūra 3: 48–57. 
Matulevičienė, Saulė (ed.). 2015. “Vienkiemių likimas”. 
Liaudies kultūra 3: 58–62. 
Mulevičius,  Leonas.  1990.  “Apydėmė”.  Lietuvos 
istorijos metraštis 1989: 91–94. 
Murauskas,  Gediminas  (ed.).  1970.  Melioracija 
Lietuvoje. Vilnius: Mintis.  
Rupas,  Vytautas  &  Stasys  Vaitekūnas.  1980.  Lietuvos 
kaimo gyventojai ir gyvenvietės. Vilnius: Mokslas. 
Šešelgis,  Kazys.  1996.  Pietryčių  Lietuvos  gatviniai 
kaimai. Lietuvių liaudies architektūros paminklai 4. 
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 
Smoczyński,  Wojciech.  2007.  Słownik  etymologiczny 
języka 
litewskiego. 
Wilno: 
Uniwersytetu 
Wileńskiego 
Vaitkevičienė,  Daiva.  2013.  “‘Man  ta  žemė  viską 
duoda’:  Žemdirbio  pasaulėjauta  Rakščių  patirties 
pasakojime”. Liaudies kultūra 5: 40–71. 
Vaitkevičius,  Vykintas.  2004.  Studies  into  the  Balts’ 
Sacred  Places.  British  Archaeological  Reports, 
International Series 1228. Oxford: J. & E. Hedges Ltd. 
Vaitkevičius,  Vykintas.  2016.  Senosios  Lietuvos 
šventvietės: Joniškio rajonas. Šiauliai: Liucijus. 
Vengalis, Rokas. 2009. Rytų Lietuvos gyvenvietės I–XII 
a.  Dissertation  in  Humanities,  History  (05H). 
Vilnius: Vilnius University Press. 
Zinkevičius,  Zigmas.  1981.  “Dėl  vienos  mitologinės 
dievybės vardo”. Baltistica 17(1): 96–97.
 
Freyja’s Bedstraw, Mary’s Bedstraw or a Folkloristic Black Hole? 
Karen Bek-Pedersen, Mythologist, Århus 
Abstract: This article reviews the sources behind the alleged tradition that the plant galium verum, commonly known as 
‘bedstraw’, was associated with Freyja in pre-Christian times. All references to this link ultimately go back to the same 
Latin  document  from  ca.  800.  Unfortunately,  the  relevant  section  of  this  document  is  unintelligible  without  textual 
emendation and, of the three commonly suggested emendations, ‘bedstraw’ is the least likely.
Having  recently  looked  into  some  late-
recorded  folk  traditions  relating  to  the  Old 
Norse  goddesses  Frigg  and  Freyja,  I  was 
attracted by one particular detail, which I have 
come  across  several  times  over  the  years, 
namely  the  idea  that  especially  the  plant 
galium verum, commonly known as bedstraw, 
Our  Lady’s  bedstraw  and  similar  –  with 
Scandinavian variants such as  Jomfru Marias 
sengehalm  and  Jungfru  Mariæ  sänghalm 
[‘Virgin  Mary’s  bedstraw’]
1
  –  was  in  pre-
Christian times associated with Freyja. 
References  to  a  link  between  Freyja,  the 
Virgin Mary and this particular plant are fairly 
common.
2
 
Frustratingly, 
however, 
such 
mentions  often  circle  around  a  void,  with 
scholars referring to  each other rather than to 
primary sources. The link specifically to Freyja 
appears  not  to  be  all  that  old,  the  earliest 
mention I have been able to locate being a 19
th
 
century  remark  by  Hermann  Heinrich  Ploss 
(1885: 349–350).
3
 However, Ploss points to an 
8
th
  century  Church  Council  presided  over  by 
St.  Boniface,  who  supposedly  ensured  that  it 
was  forbidden  to  use  galium  verum  for 
medicinal  purposes  in  connection  with 
childbirth.
4
  Ploss  also  mentions  that  the 
prohibition  was  due  to  the  plant  being 
associated  with  Freyja  (cf.  Näsström  1996: 
344).  This  looked  to  me  like  an  extremely 
enticing folkloristic carrot at the end of a very 
long mythical stick. So I pursued it. 
The  primary  source  in  question  is  a 
document  known  as  Indiculus  superstitionum 
et  paganiarum,  which  is  essentially  a  list  of 
thirty heathen practices that  were  condemned 
by the Church at the synod of Listines, held in 
Estinnes  in  Hennegau,  modern-day  Belgium, 
in perhaps 743 and with St. Boniface as one of 
the  major  players  (Kalhous  2017:  369).  The 

---