Vilniaus uniVersitetas a. J. Greimo centro studiJos / 8
Yüklə 0,93 Mb. Pdf görüntüsü
|
43 semiotika ir kiti mokslai Pažvelkime dabar į michelio Foucault knygoje Daiktai ir žo džiai (Les Mots et les Choses, 1966) pasiūlytą „epistemologinį tribriaunį“ ir pabandykime atsakyti į klausimą, ar semiotika telpa į šitą schemą ir, jei taip, kur galėtų būti jos vieta. kaip gerai ži- nome, savo knygoje Foucault teigia, kad humanitariniai mokslai atsirado tik įpusėjus XiX amžiui (tai tapo įmanoma iškilus šių mokslų objektui – žmogui). Foucault niekada nelaikė savęs nei struktūralistu, nei postruktūralistu, nei semiotiku ar filosofu (nors ir buvo vadinamas visais šiais vardais). tačiau tai, kad jis darė įta- ką daugeliui sričių, šiandien yra akivaizdu. Gilles’is deleuze’as 16 ,
diesiems veikalams, kurie pakeitė mūsų supratimą apie tai, ką reiškia mąstyti“ (deleuze 2006: 120). taigi, Foucault nuomone, šiuolaikinę epistemą nusako atvira trimatė erdvė, kurioje išsidėsto: 1. matematikos ir fizikos mokslai, suvokiantys tvarką kaip dedukcinę ir linijinę seką. 2. tokie mokslai kaip kalbotyra, biologija, ekonomika, kurie siekia taip sudėlioti diskretinius, bet panašius elementus, kad tarp jų atsirastų priežastinis ryšys ir susidarytų struktūrinės erdvės. tarp pirmųjų ir antrųjų mokslų įsiterpia tam tikra bendra plokštuma, kuri, priklausomai nuo prieigos, gali tapti lauku, ku- riame matematiniai principai bus taikomi empiriniams mokslams, arba lauku, kuriame bus matematiškai apdorojama tai, kas biologi- joje, kalbotyroje, ekonomikoje pasiduoda matematizacijai. 16 Kas yra filosofija, parašytame kartu su Felixu Guattari, deleuze’as taip pat pasiūlo tam tikrą erdvinį mąstymo ir pagrindinių jo formų modelį, mąstymo topologiją, pagal kurią visas žmogiškasis galvojimas gali būti padalytas į tris sritis: „Filosofija, menas ir mokslas nėra mentaliniai objektyvuoto proto objek- tai, bet trys aspektai, kuriais protas tampa subjektu, mąstymu–protu. tai yra trys lėktuvai, trys plaustai, kuriais protas iriasi per chaosą.“ (deleuze, Guattari 1994: 210). 44 3. Filosofinė refleksija, besirutuliojanti kaip mintis apie tapa- tybę. Ji turi bendrą plokštumą su kalbotyra, biologija, ekonomika, nes toje plokštumoje gali reikštis ir reiškiasi įvairaus pobūdžio filosofijos (gyvenimo, visuomenės susvetimėjimo, simbolinių for- mų ir t. t.). Ši bendramatė plokštuma atsiranda, kada į filosofiją perkeliamos įvairios sąvokos ir problemos, iškylančios kitose empirinėse srityse. taip atsiranda „regioninės ontologijos“, ku- rios siekia apibrėžti, kas yra kalba, gyvenimas, darbas. Filosofinis matmuo turi bendrą plokštumą ir su matematikos mokslais – tai mąstymo formalizacija. 17 humanitariniai mokslai 18 nepriklauso nė vienam iš minėtų matmenų, tačiau vis dėlto jie šliejasi prie šito tribriaunio, užpil- dydami „ertmes“, kurios negali būti paaiškintos kitų mokslų me- todais. tikslią humanitarinių mokslų vietą sunku apibrėžti, todėl jie kelia pavojų kitoms žinijos sritims (mažiausias nukrypimas nuo „savo plokštumos“ ir rizikuojama susimaišyti su humanita- riniais mokslais – taip atsiranda įvairaus plauko „sociologizmas“, „psichologizmas“, t. y. įvyksta antropologizacija). tokia humanitarinių mokslų padėtis lemia jų nepastovumą ir paaiškina, kad „jų nepasitikėjimas savo moksliškumu, pavojingas flirtas su filosofija, jų apytikris rėmimasis kitomis žinojimo sriti- mis, jų antrinė kilmė ir vis dėlto – pretenzijos į visuotinumą – visa tai nėra, kaip dažnai galvojama, kažkokio ypatingo jų objekto stangrumo pasekmė; to priežastis anaiptol ne metafizinis statu- sas, ne neįveikiamas žmogaus, apie kurį humanitariniai mokslai kalba, transcendentiškumas, o tos epistemologinės konfigūracijos, kurioje jie atsidūrė <…> sudėtingumas, jų santykis su šiais trimis matmenimis“ 19 . Jeigu pamėgintume apibrėžti semiotikos vietą, kuriam matme- niui ji priklausytų? o gal kaip ir humanitariniai mokslai ji būtų 17 Foucault 2002: 378. 18 Foucault nuomone, istorija yra visų humanitarinių mokslų pradžia. 19 Foucault 2002: 380. 45 visur ir niekur? Čia iškart krinta į akis semiotikų daugybiškumas: struktūralizmas, kuriam tarsi būdingas mąstymo formalizavimas (Greimo struktūrinė semantika, ankstyvieji kristevos tyrinėjimai, Ščeglovo-Žolkovskio, priklausančio tartu mokyklai, modelis ir daugelis kitų), itin sparčiai besivystanti biosemiotika 20 , kurios įvairios kryptys atsidurtų arba tarp pirmojo ir antrojo 21 , arba tarp antrojo ir trečiojo matmens (bioetika ir pan. 22 ), tačiau liktų vis dėlto arčiau antrojo 23 . Johno deely semiotikos supratimas beveik ištisai priklauso trečiajam matmeniui. Šia prasme semiotika yra humanitarinis mokslas par excellen ce, nes ji turi ypatingą gebėjimą įsiveržti į beveik visas žinojimo sritis
24 , pretenduodama į visuotinumą. Būtent todėl semiotika laikoma pavojinga ir būtent todėl, kaip bet koks pavojingas daly- kas, ji kelia susidomėjimą. mokslo biurokratai vis dar vargsta laužydami galvas, kuriems mokslams semiotiką priskirti. Geras pavyzdys yra Bendroji eu- ropos mokslų klasifikacijos schema (Common European Research Classification Scheme CERS), kuri šiuo metu oficialiai naudojama estijoje. Pagal ją semiotika priskiriama poskyriui h352 Grama- tika, semantika, semiotika, sintaksė (h reiškia humanitariniai mokslai). mes galime tik palaimingai atsidusti, kad gavome ne per blogiausią vietą. semiotika kaip modeliavimas ir kritika Julija kristeva pasiūlė semiotikos supratimą, kuris panašus į mūsų pristatytąjį, tačiau vis dėlto nuo jo skiriasi. semiotikos aukso 20
dėkoju kalevi kulli už pagalbą. 21
Pvz., Vehkavaara 2002. 22
Žr.: Weber 2002; Ponzio; Petrilli 2001. 23
Pvz., Pattee 2005. 24
semiotikos įsiveržimą į visas mokslo šakas akivaizdžiai liudija keturtomė semio- tikos enciklopedija (Posner et al. 1997–2004), kur tokios rūšies straipsniai kaip „semiotiniai X aspektai“ skirti beveik visiems mokslams.
Yüklə 0,93 Mb. Dostları ilə paylaş:
|