Vilniaus uniVersitetas a. J. Greimo centro studiJos / 8
Yüklə 0,93 Mb. Pdf görüntüsü
|
8 Silvi Salupere, padėjusi Jurijui Lotmanui parengti spaudai paskutiniąsias jo knygas „Kultūra ir sprogimas“ ir „Nenuspėjami kultūros mechanizmai“, atstovauja Tartu semiotikai. Remdamasi šios mokyklos patirtimi, ji kelia bendresnius semiotikos mokslinio statuso, taip pat europinės ir amerikinės semiotikos sąveikos klau simus. Peirce’ą, kaip ir jo pasekėjai, Salupere priskiria holistinei tradicijai, įrėminančiai „žmogiškojo žinojimo visumą“. Europinė semiotika jai tarsi atrodo „atomistinė“. Su tuo turbūt nesutiktų Brodenas, pabrėžiantis Greimo semiotinių užmojų universalumą. Pasak Salupere’s, semiotika, gebėdama įsiveržti į beveik visas žino jimo sritis, pretenduoja į visuotinumą. Todėl „gryniesiems“ moks lininkams ji atrodo pavojinga, bet drauge, kaip bet koks pavojingas dalykas, kelia susidomėjimą. Kaip gyvybingos tyrinėjimo programos kūrėją greta Peirce’o ir Saussure’o straipsnio autorė pristato Jurijų Lotmaną. Su Tartu semiotine mokykla ji taip pat sieja šiuolaikinės biosemiotikos pirm taką Jakobą von Uexkülį. Tokiu būdu Tartu semiotika pasirodo kaip dviejų tradicijų – sosiūrinės (Lotmano kultūros semiotika) ir pirsinės (Thomo Sebeoko zoosemiotika ir Kalevo Kulli’o biose miotika) – sankryža. Svarstymus apie semiotikos vietą mokslų klasifikacijoje, grindžiamus įvairiais autoritetais, Salupere baigia optimistine išvada: „Pati semiotika, atrodo, nelabai jaudinasi dėl savo „moksliškumo“. Ji tiesiog yra.“ Kęstutis Nastopka
9 alGirdo Juliaus Greimo BioGraFiJos kontūrai thomas F. Broden algirdas Julius Greimas priklausė tai lietuvių kartai, kuri ame- rikoje vadinama didžiąja karta 1 – antrasis pasaulinis karas parei- kalavo iš šios kartos vyrų ir moterų ypatingo ryžto. lietuva tuo metu išgyveno itin sudėtingą laikotarpį. kartu su latvija, estija, ukraina, Baltarusija, lenkijos dalimis ir rytine rusija ji pateko į kruvinąjį rytų europos ruožą 2 ir patyrė masinį hitlerio ir stalino vykdomą terorą. 3 JaV didžioji karta buvo paženklinta didžiosios depresijos sunkumų, o socialinis įvykis, turbūt labiausiai paveikęs lietuvius, buvo Vasario 16-osios aktas. Greimas ir jo amžininkai įkūnija pirmąją nuo pat viduramžių nepriklausomos lietuvos kartą, o kartu ir – paskutiniąją, nes nepriklausomybę lietuva atgaus tik XX a. pabaigoje. savo amžininkams lietuviams Greimas buvo tarptautinį atgarsį pelnęs mokslininkas ir aktyvus viešojo lietuvos gyvenimo daly- vis. Pripažintas jo mokslinių tyrimų indėlis į prancūzų kalbotyrą ir prestižinė padėtis Paryžiaus akademiniuose sluoksniuose rodė jį neabejotinai priklausius savo šalies intelektualiniam elitui. 1 tom Brokaw, The Greatest Generation, new York: random house, 1998.
2 timothy snyderis praminė šiuos kraštus „kruvinais“ (angl. bloodlands). 3
snyder, Bloodlands: Europe between Hitler and Stalin, new York: Basic, 2010.
10 tyrinėdamas semantinius ir semiotinius reikšmės pamatus, jis parašė dvylika monografijų, kurios buvo išverstos į daugybę kalbų. Pirmoji Greimo knyga „struktūrinė semantika“ buvo išversta į ita- lų, vokiečių, ispanų, portugalų, suomių, anglų, japonų, kinų, rusų ir lietuvių kalbas. dvidešimt metų Greimas dėstė école des Hautes études en Sciences Sociales (aukštųjų socialinių mokslų studijų mokykla), garsioje ir dinamiškoje aukštojo mokslo institucijoje. netgi lietuvos komunistų partijos funkcionieriai tylomis pripa- žino Greimo mokslinius pasiekimus esant nacionaline vertybe, kurią reikia išsaugoti. 4
Geriausiai žinomas tiems, kurie kartu su juo dirbo prancūzų semiotikos srityje, Greimas taip pat aktyviai dalyvavo ir lietuvos viešajame gyvenime. Jis buvo vienas iš antinacinės ir antisovieti- nės rezistencijos lyderių, nuolat spausdinosi liberalioje emigrantų spaudoje, dalyvavo santaros-Šviesos veikloje. Greimo plunksnai priklauso ir reikšmingi lietuvių kultūros tyrinėjimai, suvaidinę svarbų vaidmenį atgaivinant šalies kultūrą sovietinio laikotar- pio pabaigoje. Būdamas ištikimas lietuvai, Greimas nepakentė siaurakaktiškumo ir ksenofobijos, jis reikalavo kritinio mąstymo, aukščiausių žmogiškumo kriterijų. Jam mirus, lietuvos amba- sada Prancūzijoje išspausdino viešą pareiškimą, kuriame buvo apgailestaujama netekus žmogaus, „ištikimo savo tėvynės kalbai ir veiklaus jos atgimimo rėmėjo“ 5 , o nepriklausomybę atgavusi lietuvos respublika pagerbė Greimo palaikų susigrąžinimą ofi- cialia ceremonija, kurioje pats prezidentas Vytautas landsbergis sakė kalbą. Prancūzijoje ir kitose romanų kalbomis kalbančiose šalyse Greimas ir jo mokslinis palikimas ir šiandien gerai žinomi. ta- čiau jaunesniosios lietuvių kartos tolsta nuo Greimo darbų ir asmenybės. Vienos Greimo bičiulės liudijimu, „visi mano kartos visuomenininkai pažinojo Greimą asmeniškai ar buvo girdėję apie 4 tomas Venclova, laiškas autoriui 2010 m. rugpjūčio 24. 5 Le Monde, kovo 5, 1992. 11 jo darbus. tačiau mūsų liko nebedaug. mūsų vaikų ir anūkų karta gali apie tai nieko nebežinoti.“ 6
Šio straipsnio autoriui teko laimė metus dirbti su Greimu jo vadovaujamoje tyrimų grupėje Paryžiuje. nuo to laiko bendradar- biavimas nebenutrūko. Šis straipsnis yra Greimo biografijos, kuri šiuo metu rašoma, pirmojo skyriaus apmatai. knygoje siekiama kiek įmanoma autentiškiau perteikti tiek faktus, tiek jų išgyveni- mą, istoriją ir patirtį. istorija reikalauja „objektyvaus“ pasakojimo, pagrįsto autoritetingais dokumentais. Patirtis reikalauja „subjek- tyvaus“ sąlyčio, atrandamo asmeniniuose liudijimuose – interviu, laiškuose ar tiesiogiai bendraujant su amžininkais. straipsnyje apžvelgsime Greimo gyvenimą lietuvoje prieš pa- sitraukiant į Vakarus per antrąją sovietų okupaciją 1944 m., o taip pat Greimo žingsnius frankofonijos pasaulyje. straipsnio autorius, dėstantis prancūzų kultūrą viename JaV universitete, norėtų padėkoti lietuvių bendruomenės nariams, kurių tyrinėji- mai ir geranoriškas bendradarbiavimas suteikė daug naudingos medžiagos apie „lietuviškąjį Greimą“, reikalingos sumanytajam tyrimui 7
duodant pasakojimą apie šią praėjusio amžiaus reikšmingą figū- rą, nes to reikia Greimo tėvynainiams, giminingoms sieloms ir istorinei atminčiai. 6
iš 2011 m. rugsėjo 3 d. aleksandros kašubienės elektroninio laiško autoriui. 7
Prof. karolis rimtautas kašponis tyrinėjo Greimo vaikystę ir jo tėvus, leonas Peleckis-kaktavičius kalbėjosi su Šiauliuose likusiais Greimo bičiuliais, pažinoju- siais Greimą ankstyvaisiais 1940-aisiais metais. už kitą biografinę ir bibliografinę informaciją, kuria naudojausi šiame straipsnyje, o taip pat už neįkainojamus vertimus, reiškiu ypatingą padėką Vytautui Virkau, Julijai korostenskajai ir raimondui Viskantai, o taip pat astai Balkutei, irenai kriaučiūnienei, aldui kriaučiūnui, aleksandrai kašubai, kęstučiui nastopkai, enatai skrupskelis, Julijai Šukys, henriettai Vepštas ir Purdue kolegoms rebekah klein-Pejšova, michaelui G. smithui ir Whitney Walton.
Yüklə 0,93 Mb. Dostları ilə paylaş:
|