Vilniaus uniVersitetas a. J. Greimo centro studiJos / 8
Yüklə 0,93 Mb. Pdf görüntüsü
|
12 * * *
algirdas Julius Greimas gimė 1917 m. kovo 9 dieną. Jis buvo ant rasis Juliaus Greimo (1882–1942), mokytojo ir mokyklos ins- pektoriaus, ir konstancijos mickevičiūtės-Greimienės (1886– 1956), sekretorės, vaikas. abu Greimo tėvai buvo etniniai lietuviai, jie kalbėjo lietuviškai. algirdas pasaulį išvydo industriniame rusijos mieste tuloje, į kurį jo tėvai pabėgo per Pirmąjį pasaulinį karą. karui pasibaigus, šeima grįžo į ką tik nepriklausomybę paskelbusią lietuvą ir apsi- gyveno aukštaitijos kaime, kur Greimo tėvas mokytojavo iki karo. 1919 m. Greimai persikėlė į netoliese esantį kupiškio miestelį. ten jie gyveno aštuonerius metus. mažajam Greimui tuo metu sukako dešimt metų. Jis visada su malonumu prisimindavo savo vaikystę, praleistą miškingoje aukštaitijoje, vasaromis dirbtus ūkio darbus: „kupiškis man daug reiškia, mielas senas Prieteliau. tai mano graži vaikystė, tai mano vienintelis kontaktas su liaudimi, mūsų kaimu – iš to ir mano meilė folklorui.“ 8
jam už suteiktas galimybes ir norėjo sekti tėvo pėdomis. Vė- liau jaunasis Greimas atsimindavo: „mano tėvas mokė tyla. mes vaikščiodavome miške, tik mudu du. tai buvo didžioji pamoka: du žmonės kartu eina tylėdami.“ 9 Šeimos nariai atsimena, kad jaunystėje algirdas savo išvaizda buvo panašus į tėvą ir nešiojo tokius pat ūsus. 10 1927 m. Julius buvo perkeltas į Šiaulius, industrinį centrą ir ketvirtąjį pagal dydį lietuvos didmiestį. Po ketverių metų šeima persikėlė į marijampolę, gimtąjį Juliaus kraštą. Persikraustymas 8 iš Greimo laiško kupiškio pradinės mokyklos bendraklasiui Povilui Zulonui, 1971 m. cit. in: Karolis Rimtautas kašponis, Algirdo Juliaus Greimo vaikystė, 2010.
9 iš Greimo radijo interviu su Francesca Pilot „Prancūzijos kultūros“ laidoje 1989 m. vasario 14. 10 irena oškinaitė-Būtėnienė, „dialogo monologai. iš a. J. Greimo laiškų 1958– 1992 m.“, Kultūros barai, 1993, nr. 4, p. 59. 13 leido algirdui gauti vidurinį išsilavinimą vienoje iš geriausių šalies mokyklų – rygiškių Jono vokiško stiliaus gimnazijoje, kuri išugdė ne vieną lietuvos atgimimo lyderį, tarp kurių buvo Jonas Basanavičius, kazys Girnius, Vincas kudirka, Jonas Jablonskis. Čia Greimas susipažino su aleksiu churginu, su kuriuo visą gy- venimą sies draugystė. Pasak Greimo, daugelis intelektualinių atradimų buvo padaryta jo su bendraklasiais įsteigtoje savišvie- tos grupelėje. atsakingas už supažindinimą su vokiečių kultūra, Greimas parinkdavo ištraukas iš Friedricho nietzsche’s ir arthuro schopenhauerio veikalų. Vėliau „intelektualinės autobiografijos bandyme“ jis rašė: „atgal žvilgterėjus atrodo, kad buvau normalus savo kartos, jau tik lietuviškai besimokančios, jaunuolis-gimna- zistas: kaip ir visi, norėjau nuversti smetoną ir išvaduoti Vilnių, svajojau ir ieškojau „meilės, kurios nėra“. 11 Greimas įstojo į skautus ir tapo grupės lyderiu. Jis norėjo dirbti su cukraus fabriko darbininkų vaikais ir amatų mokyklos studen- tais. Greimas susidraugavo su Vytautu kašuba, kuris priklausė tai pačiai skilčiai, o vėliau tapo visame pasaulyje žinomu skulptoriu- mi. Vytautas prisimindavo algirdą kaip „diktatoriškos drausmės lyderį“. Greimas sutiko su šiuo apibūdinimu prisimindamas, jog tuo metu buvo „fašistuojantis, su šiokiom tokiom „socialistinėm tendencijom“ 12 . 4 dešimtmetyje kraštutinės kairės ir dešinės judėjimai europoje reikalavo radikalių socialinių reformų, kraštutinumai tuo metu įgydavo neįtikėčiausius pavidalus 13 . Greimas vėliau prisiminė sociopolitinę atmosferą, tvyrojusią jo aplinkoje: 11
algirdas Julius Greimas, „intelektualinės autobiografijos bandymas“, in: idem, Iš arti ir iš toli. Literatūra, kultūra, grožis , Vilnius: Vaga, 1991, p. 19. 12 1989 m. spalio 25 d. aleksandros kašubienės laiškas Greimui ir 1989 m. lap- kričio 5 d. Greimo laiškas kašubienei, in: Algirdo Juliaus Greimo ir Aleksandros Kašubienės laiškai 1988–1992 , Vilnius: Baltos lankos, 2008. 13 kai kurie žymūs aktyvistai kartais staiga pereidavo iš vieno kraštutinumo į kitą, aplenkdami vidurį, toks, pvz., buvo Jacques’as doriot Prancūzijoje. 14 Šiandien net neįmanoma suprasti tą pakvaitimą, tą blūdą, kuris trečiojoje XX a. dekadoje buvo apėmęs visos europos jaunimą, tą „akcijos velnią“, kuris jį buvo apsėdęs: veikti, būtinai veikti, ką nors daryti, laužti bet kokia kaina… Jaunikaitis tapdavo fašistu ar komunistu vien tik aplinkos ar aplinkybių dėka. 14
versitete kaune, lietuvos tarpukario sostinėje. Greimas vaizduoja kauną kaip kosmopolitinį miestą, kuriame jis pirmąsyk tapo didelės ir truputį snobiškos minios dalimi. kaune jaunasis stu- dentas susipažino su žmonėmis, grįžusiais iš studijų įvairiose pasaulio sostinėse. Greimui dėstė tokie žymūs mokslininkai kaip tuometinis universiteto rektorius mykolas römeris, lietu- vos konstitucinės teisės kūrėjas Vladas Jurgutis, buvęs lietuvos banko pirmininkas ir užsienio reikalų ministras, iškilus filosofas Vosylius sezemanas. 15 Vis dėlto didžiausią įspūdį Greimui paliko levas karsavinas, religijos filosofijos istorikas. karsavino paskai- tos apie viduramžių krikščioniškąją filosofiją įdiegė Greimui neblėstančią meilę viduramžiams, o taip pat įsirėžė atmintin kaip puikios lietuvių kalbos pavyzdys: „Jo lietuvių kalba buvo puiki: jį klausydamas supratau, kad lietuvių kalba gali būti drauge aiški ir rafinuota, „kultūringa.“ 16 karsavinas ir kiti paminėtieji studijavo sankt Peterburge, Vokietijoje, Prancūzijoje, jie buvo išugdyti slavų intelektualinės tradicijos. tačiau studentiškas algirdo gyvenimas, be abejo, neapsiribojo paskaitomis. Jis prisimena, kaip per naktis su bičiuliais gerdavo alų ir deklamuodavo poeziją. Po to pagiringi rytai būdavo pašvęsti levo trockio, oswaldo spenglerio, Johano huizingos skaitymui. Beje, būtent huizinga suformavo pirmąją Greimo istorijos sam- pratą. Greimas įstojo į Neolituanus, studentų organizaciją, kurios 14 Greimas, „intelektualinės autobiografijos bandymas“, p. 23. 15 karolis rimtautas kašponis, Algirdas Julius Greimas ir jo semiotika. kaunas: naujasis lankas, 2009, p. 6. 16 ten pat, p. 21. Yüklə 0,93 Mb. Dostları ilə paylaş:
|