Vilniaus uniVersitetas a. J. Greimo centro studiJos / 8
Yüklə 0,93 Mb. Pdf görüntüsü
|
18 įdomios. Greimas kalbėjo „labai gražia lietuvių kalba, su lengvu suvalkietišku akcentu“. mokytojas mokiniams nuolat kartodavo, kad jiems, lietuviams, turi būti itin svarbi jų tautinė tapatybė, ir aiškindavo, kokia lietuvių kalba yra poetiška. Greimas taip pat supažindino su prancūzų literatūros lobiais ir skatino savo moki- nius kada nors pamatyti Paryžių, europos intelektualinę sostinę. antraisiais savo mokytojavimo metais Greimas susidraugavo su aleksandra Fledžinskaite, kuri tuo metu baiginėjo mokyklą. Vė- liau ji ištekėjo už Greimo draugo kašubos 29 , emigravo į JaV ir ten tapo aplinkos architekte. Į gyvenimo pabaigą Greimas atnaujino su aleksandra ryšius ir su ja susirašinėjo. artima draugystė jį taip pat siejo su kartu dirbusiu lietuvių kalbos mokytoju tomu stoniu, kuris „geresnio pašnekovo už a. J. Greimą daugiau nesutikęs <...> niekada nemeluodavo ir nieko į vatą nevyniodavo“ 30 . Šiauliuose Greimą, tuo metu dvidešimt trejų metų jaunuolį, prisimena visi, kam yra tekę su juo susidurti. 31 mokėdamas pran- cūzų ir vokiečių kalbas, Greimas įsitraukė į miesto teatro veiklą: jis išvertė pjesę, spektaklyje deklamavo Baudelaire’ą ir konsultuo- davo aktorius literatūros klausimais. 32 Šiauliuose Greimas taip pat išgyveno savo pirmąją meilę haniai lukauskaitei. 33 hania buvo žinomo teisininko dukra, dešimt metų vyresnė už Greimą. Ji mokėsi Vienoje ir kaune, ištekėjo, susilaukė dviejų vaikų, išsi- skyrė, vėliau dirbo mokykloje ir išleido du poezijos rinkinius. 34
tuo metu hania buvo neseniai grįžusi į Šiaulius ir vadovavo vie- tinei bibliotekai. Būdama kairioji aktyvistė, ji kuriam laikui buvo 29 aleksandra kašubienė, „Pažintis“, in: Algirdo Juliaus Greimo ir Aleksandros Kašubienės laiškai 1988–1999, p. 5. 30
31 ten pat, p. 18. 32 Greimas, „tada, kai bauriškas kraujas virto mėlynu“, p. 5–6. 33 ona lukauskaitė-Poškienė (1906–1983); 1990 m. sausio 4 d. Greimo laiškas ka- šubienei, in: Algirdo Juliaus Greimo ir Aleksandros Kašubienės laiškai 1988–1992,
p. 102.
34 kaspar dikšaitis, „ona lukauskaitė-Poškienė“, in: in memoriam section, LSDS Lietuvos Socialdemokratų Sąjunga, 2004.
19 užkrėtusi Greimą revoliucinės socialistų partijos ideologija. tai buvo aleksandro kerenskio nesėkmingo iššūkio lenino bolševikų partijai lietuviška atšaka. 35
liais, Greimas visą gyvenimą jaus didžiulę pagarbą šiai moteriai. Ji nenuilstamai dirbo, kad atgaivintų Šiaulių kultūrinį gyvenimą, aktyviai dalyvavo antinacinėje rezistencijoje, ištvėrė dešimties metų tremtį Vorkutos lageryje ir galiausiai tapo viena iš pen- kių lietuvos helsinkio grupės steigėjų. rašydamas nekrologą, Greimas apibūdino hanią kaip principingą moterį, „su orumu ir rimtimi pasitraukusią iš gyvenimo“, įkūnijančią „žmogaus taurumo švystelėjimus“ ir nepalaužiamą drąsą: „Ji nežinojo, kas yra baimė“ 36 . 1941 m. kovą Greimas įsiliejo į lietuvių aktyvistų frontą, anti- sovietinio pasipriešinimo judėjimą. 37 Greimas pamena, kaip jam pasakė: „...mes turim čia tokią slaptą aktyvistų organizaciją“, o jis atsakė: „gerai, darykit“. 38 tačiau Šiauliuose Greimo veikla buvo labai ribota dėl ryšių stokos, ji suaktyvėdavo Greimui išvykus į kauną aplankyti churgino. algirdo tėvai persikėlė į Prienus, kur mokyklos inspektorius Julius buvo išrinktas miesto burmistru. Šias pareigas jis ėjo iki pat ateinant sovietams 1940 metais. 1941 m. birželio 14 d. sovietų val- džia suėmė Julių ir konstanciją, atskyrė juos, uždarė gyvuliniuose vagonuose ir išvežė į sibiro lagerius. 39 liepos 14–18 dienomis so- vietai ištrėmė 18 500 lietuvių 40 , tremtinių skaičius iš visų Baltijos 35 Greimas, „intelektualinės autobiografijos bandymas“. 36 Greimas, Iš arti ir iš toli, p. 276. 37 algirdas Julius Greimas, „apie 1941 metus lietuvoje“, Akiračiai, 1992, nr. 6, p. 6. 38 „iš algirdo J. Greimo atsiminimų apie rezistenciją. Pokalbio su saulium Žuku 1988 m. fragmentas“, Kultūros barai, 1992, nr. 3, p. 45. 39
Burauskaitė, Lietuvos gyventojų genocidas, Vilnius: lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, p. 306. 40
for the evaluation of the crimes of the nazi and soviet occupation regimes in lithuania, 2002. 20 šalių siekė 45 000. Šiauliuose sovietai mobilizavo atsargos karinin- ką algirdą Greimą ir įsakė jam surašinėti naktį ištremtųjų turtą tuo metu, kai jo tėvai laukė gyvuliniuose vagonuose Prienuose. 41
savo planą ištremti arba sunaikinti vietinį elitą. Julius Greimas kartu su kitais trijų Baltijos šalių tremtiniais pateko į kraslagą. kraslagas priklausė pataisos darbų lagerių val- dybai GulaG’ui, kuri buvo įkurta 1930 m. balandžio 25 dieną. kraslagas buvo greta rešotų miestelio, esančio pakeliui į krasno- jarską.
42 Julius Greimas mirė rešotuose 1942 m. sausio 23 dieną. kai vėliau specialusis nkVd tribunolas peržiūrėjo jo bylą, visi kaltinimai buvo panaikinti. algirdas atsimena: tėvo mirties vaizdinys nuolat stovi man akyse. keturiasdešimt laipsnių šaltį jis atlaikė tik tris mėnesius. Paskui mano sesuo pasakojo sužinojusi iš gyvais likusių tremtinių, kad jo draugai nuvilko jam paskutines kelnes, kad galėtų palaidoti visiškai įšalusioje žemėje. toks paskutinis mano turimas tėvo vaizdinys. 43
konstancija Greimienė kartu su kitomis suimtomis moterimis ir vaikais buvo ištremta į sovietų sąjungos pakraščius. Jai teko dirbti gyvulių ūkyje Jabogano kaime altajuje, maždaug penkias- dešimt mylių nuo kazachstano sienos. 1948 m. pusiau legaliai konstancija grįžo į lietuvą, tačiau 1949 m. buvo vėl suimta ir pen- kis mėnesius kalinta kauno kalėjime. Paskui ji buvo vėl grąžinta į Jaboganą, kur praleido penkerius metus. 1954 m. mirus stalinui jai ir kitiems tremtiniams buvo leista grįžti namo. Paskutiniuo- sius dvejus savo gyvenimo metus konstancija praleido su dukra Gražina ir kitais šeimos nariais kaune. 41 Greimas, „tada, kai bauriškas kraujas virto mėlynu“, p. 4. 42 Burauskaitė, p. 306. daugiau informacijos apie kraslagą žr. http://www.memorial. krsk.ru/ 43
iš Greimo radijo interviu su Francesca Pilot „Prancūzijos kultūros“ laidoje 1989 m. vasario 14. Yüklə 0,93 Mb. Dostları ilə paylaş:
|