Vilniaus uniVersitetas a. J. Greimo centro studiJos / 8

21

Galbūt algirdas būtų likęs ištikimas kairiosioms pažiūroms ir 

ideologiškai laikęs save marksistu visą gyvenimą, tačiau sovietų 

patirtis pavertė jį aršiu antikomunistu. 

tebesitęsiant  trėmimų  savaitei  Pabaltijo  kraštuose,  1941  m. 

birželio 22 d. hitleris įvykdė didžiausią karinę operaciją pasaulio 

istorijoje – fašistinė kariuomenė įsiveržė į sovietų sąjungą, neap-

lenkdama ir lietuvos ssr. 

lietuvos  sostinėje  kaune  laF  (lietuvių  aktyvistų  frontas) 

pasinaudojo susidariusia padėtimi – jie užėmė centrinius pastatus 

ir komunikacijos centrus ir, prieš vokiečiams ateinant, paskelbė 

nepriklausomybę, tikėdamiesi, kad vokiečiai pripažins naują val-

džią. kaip sovietai aiškino lietuviams, kad jie „vaduoją“ juos nuo 

siurbėlių kapitalistų, taip dabar vokiečiai tikino lietuvius giną juos 

nuo bolševikų. 

Greimas atsimena, kad kitą rytą jis išgirdo, jog laF renkasi 

buvusioje mergaičių gimnazijoje ir nulėkė ten. kaip buvusį atsar-

gos karininką, jį paskyrė vadovauti dviejų šimtų beginklių vyrų 

būriui. Greimas ėmė pasirašinėti įsakymus, kurie leido miestui vėl 

funkcionuoti, pavyzdžiui, davė leidimą atidaryti kepyklą, kad gy-

ventojai galėtų nusipirkti duonos. tuo metu vokiečiai įsakė suimti 

ir atvesdinti mažiausiai šimtą žydų. Greimas buvo apstulbintas, jis 

prisimena nujautęs, „kad kažkas netvarkoje: perdaviau įsakymą 

ir kitą rytą jau nebeatėjau toliau laisvinti tėvynės“

44

. „tai kvepėjo 

blogai“, – vėliau jis dalijosi atsiminimais.

45

 Greimas laikinai tapo 

Šiaulių savaitraščio Tėviškė redaktoriumi. miestuose ir kaimeliuose 

patys lietuviai vykdė pogromus ir degino sinagogas. kaune vien 

tik birželio mėnesį buvo nužudyta maždaug 4 000 žydų.

46

 maždaug 

10 000 žydų buvo sunaikinta lietuvoje nuo birželio 23 iki liepos 

44 

Greimas, „apie 1941 metus lietuvoje“, p. 6. 

45 

Paulio Perrono pokalbis su autoriumi 2011 m. liepos 12 d. 

46 

henry l. Gaidis, A History of the Lithuanian Military Forces in World WarTwo. chi-

cago: lithuanian research and studies center, 1998, p. 74, o taip pat onos Šimaitės 

laiškai icchokui merui 1961 gegužės 17 ir 1964 sausio 31, cit. in: Julija Šukys, „ona 

Šimaitė and the Vilnius Ghetto: an unwritten memoir“, Lituanus, 2008, nr. 54. 

---

22

3 dienos. Greimas teigė, kad jam pačiam neteko būti tokio lietuvių 

smurto prieš žydus liudininku Šiauliuose, nors istoriniai šaltiniai 

liudija, kad šiame mieste nuo birželio 30 iki liepos 1 buvo nužu-

dyta apie 1 000 žydų.

Pirmaisiais mėnesiais po vokiečių invazijos daugelis lietuvių, 

estų ir latvių, entuziastingai vildamiesi, kad galų gale jiems pa-

vyks  atsikratyti  sovietų  ir  atkurti  nepriklausomybę,  į  vokiečius 

žiūrėjo  gana  palankiai.  Greimas  atsimena,  kad  „pradžioje,  kai 

vokiečiai ėjo, tai kaimiečiai pririšdavo karvę tiesiog prie patrankos 

ir atiduodavo: veskis, ačiū, kad mus išgelbėjai“

47

. tačiau neilgai 

trukus  gestapas  čia  įkūrė  savo  stovyklą.  „kai  atvyko  gestapas, 

mes  supratome,  kaip  atrodo  tikra  okupacija“.

48

  Greimas  žinojo 

apie pirmųjų Vermachto dalinių žiaurumus, bet saugumo tarnyba 

(Sicherheitsdienst)  ir  jos  kontroliuojamos  operatyvinės  grupės 

(Einsatztruppen) pradėjo masinį žydų naikinimą“.

49

 naciai nužu-

dė arba deportavo apie 250 000 lietuvos žydų, daugelis išvežtųjų 

neišgyveno.

50

nors mokytojo pareigos Šiauliuose garantavo nuolatinį uždar-

bį, pramoninio provincijos centro aplinka buvo per ankšta 25 metų 

jaunuolio užmojams.

51

 1942 m. rudenį Greimas sugrįžta į gyvybės 

kupiną sostinę kauną. Čia jis ima dirbti bibliotekos ekspertu kul-

tūros  ministerijos  Vidaus  reikalų  skyriuje.  kaune  Greimas  taip 

pat aktyviai įsilieja į lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (llks) 

veiklą. tai buvo nepriklausoma pogrindinė organizacija, anksčiau 

veikusi išvien su laF ir lietuvos tautininkų sąjunga.

52

 llks siekė 

pritraukti kuo daugiau įvairios politinės pakraipos aktyvistų. savo 

47

  „iš algirdo J. Greimo atsiminimų“, p. 45. 

48 

iš Greimo pokalbio su autoriumi 1982 m. sausio 20 d.

49

  Greimas, „apie 1941 metus lietuvoje“, p. 7. 

50

  dina Porat, „The holocaust in lithuania. some unique aspects“ in: The Final 

Solution. Origins and Implementation. london and new York: routledge, 1994, 

p. 159–174 ir Gaidis, A History, p. 80–81. 

51 

iš autoriaus pokalbio su Žibuntu mikšiu telefonu 2010 m. gruodžio 10 d.

52

  „iš algirdo J. Greimo atsiminimų“, p. 45. apie llks žr. 

arūnas Bubnys, Nazi 

Resistance Movement in Lithuania 1941–1944, Vilnius: Vaga, 2003, p. 

60–80. 

---

23

gretose  ši  sąjunga  turėjo  chemiką  Jurgį  Valiulį  (vėliau karolis 

drunga),  inžinierių klemensą  Brunių,  chemiką  Joną deksnį  ir 

stasį Žakevičių (vėliau Žymantas), Vilniaus universiteto profeso-

rių ir Vilniaus burmistrą vokietmečiu. nuo 1941 m. iki 1944 m. 

į llks įstojo maždaug trys tūkstančiai žmonių. Jie iškilmingai 

prisiekdavo:

Visu tuo, kad man Šventa ir Garbinga, prisiekiu, kad negailėdamas savo 

jėgų ir gyvybės dirbsiu ir kovosiu nepriklausomos lietuvos atstatymui, 

besąlyginiai vykdysiu visus mano ryšininkų paliepimus ir per juos gaunamus 

įsakymus, neprasitarsiu nieko, kas galėtų l. l. k. s. išduoti, nepasitrauksiu 

iš l. l. k. s., kol nebus atstatyta nepriklausoma lietuva. Šios priesakos 

išlaikymą laiduoju savo gyvybe.

53

sąjungos įstatuose taip pat nurodoma, kad „už priesaikos su-

laužymą l. l. k. s. nariai baudžiami mirtimi“.

Greimas  padėjo  ruošti  įvairias  sąjungos  publikacijas,  kurios 

pasirodydavo keturių puslapių laikraštyje Laisvės kovotojas, išei-

davusiame kas du mėnesiai. tai buvo vienas iš trijų pagrindinių 

pogrindinės spaudos leidinių lietuvoje per karą.

54

 llks per savo 

atstovą algirdą Vokietaitį, gyvenusį tuo metu stokholme, palaikė 

nuolatinį radijo ryšį su britų žvalgyba. Per vietinius šaltinius ir 

britų kanalais Laisvės kovotojas skleidė necenzūruotas žinias, o 

taip pat kalbėjo apie lietuvos perspektyvas, atitinkančias ne nacių, 

o lietuvių interesus. laikraštis rodė išoriniam pasauliui, kad lie-

tuvių visuomenė, išskyrus keletą okupacinės valdžios marionečių, 

neremia trečiojo reicho „naujosios europos“ progra mos. tokia 

spauda  suvaidino  itin  reikšmingą  vaidmenį  karo  metu,  kai  ne-

nuilstamai buvo skleidžiama propaganda. maždaug tuo metu, kai 

53

 

lietuvos laisvės kovotojų sąjungos įstatai, hoover institution archives, algirdas 

Vokietaitis folder, collection number 78069. 

54

  daugiau informacijos apie Laisvės kovotoją žr. Bubnys, p. 65– 67,  74–80 ir 

daniel 

kaszeta, „lithuanian resistance to Foreign occupation 1940–1952“, Lituanus 

1988, nr. 34.

---