Vilniaus uniVersitetas a. J. Greimo centro studiJos / 8
Yüklə 0,93 Mb. Pdf görüntüsü
|
24 Greimas įstojo į llks, laikraštis buvo leidžiamas 3 500 egzemp- liorių tiražu, o netrukus pasiekė 5 000 tiražą. Greimas susipaži- no su vienu iš laikraščio redaktorių Jurgiu Valiuliu, kuris visam gyvenimui tapo artimu jo draugu. 55 deja, 1943 m. rugpjūčio 4 d. gestapas aptiko pogrindines spaustuves kaune, konfiskavo įrangą ir leidinius, suėmė ir įkalino vienuolika llks narių, kai kuriuos iš jų išsiuntė į dachau koncentracijos stovyklą. 56 1943 m. reikšmingai pasikeitė galios santykis: po mūšių prie stalingrado ir maskvos sovietai perėjo į puolimą visame rytų fronte. Vokiečiai ėmė trauktis į Vakarus Vokietijos link. 57 Panašus vaizdas buvo Vakaruose, kur sąjungininkai tvirtai žengė į priekį, išlaisvindami nuo Vermachto Šiaurės afriką 1943 m. gegužę, siciliją 1943 m. liepą, pietinę italiją 1943 m. spalį. tais pačiais metais didžiulės sąjungininkų pajėgos pradėjo masinį puolimą Prancūzijoje. 1943 m. trečiasis reichas dėjo visas pastangas verbuoti civilius darbininkus ir formuoti naujus karinius dalinius okupuotose teri- torijose. Buvo padidintos kvotos lietuvai, dabar ji turėjo pateikti vokiečių gamykloms dešimt tūkstančių papildomų darbininkų. 1943 m. vasarį reichas griebėsi iniciatyvos sukurti lietuvišką ss legioną. 58 Laisvės kovotojas kovojo prieš šias pastangas, tai buvo pagrindinis Greimo pogrindinės antinacinės veiklos tikslas. 59
Jis atsimena rašęs: „Vokiečiai šaukia į darbo tarnybą – neikit. Vokiečiai šaukia į ss legioną – neikit“ 60 .
darbo jėgos ir, kaip ir lenkija, sugebėjo likti viena iš dviejų vals- tybių, kuriose niekada nebuvo suformuoti vietiniai ss legionai. 55 Greimas, Iš arti ir iš toli, p. 280. 56
Bubnys, p. 75. 57 rolf-dieter müller, r. ueberschär Gerd, Hitler’s War in the East, 1941–1945: A Critical Assessment, new York: Berghahn, 2002, p. 127.
58 Bubnys, p. 162–170. 59 Greimas, „intelektualinės autobiografijos bandymas“. 60 „iš algirdo J. Greimo atsiminimų“, p. 45. 25 leidyba okupacijos metais buvo itin kontroliuojama sritis. Greimas tvirtai tikėjo, kad reikia viešos erdvės, kurioje žymūs rašytojai galėtų dėstyti savo mintis plačiajai auditorijai. Jis subran- dino idėją leisti kultūrinį žurnalą. okupantai niekada nebūtų suti- kę, kad toks leidinys eitų sostinėje, tačiau Greimas sugebėjo gauti leidimą daryti tai Šiauliuose. 61 neturėdamas jokios leidybinio darbo patirties, Greimas susirado partnerius ir, tarpininkaujant hanios lukauskaitės svainiui, žinomam gydytojui, pasiekė, kad garsus rašytojas kazys Jankauskas eitų vyriausiojo redaktoriaus pareigas. Jankauskas, kilęs iš Šiaulių, buvo jau pripažintų roma- nų ir apsakymų autorius. Jis prisimena, kaip Greimas jam tiesiai paaiškino: taikos metu tu negalėtum būti redaktorium, tau trūksta kovingumo, tu nemokėtum grumtis su kitais redaktoriais, bet štai karo metu, kada nebeliko žurnalų, tu būsi tinkamiausias redaktorius, atstovaudamas ne kuriai vienai literatūros krypčiai, o mūsų meno visumai. 62 nepaisydami leidybinių sunkumų, trisdešimt žinomų lietuvoje ir už jos ribų autorių rašė straipsnius knygos apimties žurnalui Varpai: literatūrinis visuomeninis almanachas, kuris buvo išleistas 10 000 tiražu. Pavadinimas priminė žymų XiX a. tautinį kultū- ros laikraštį Varpas. almanachas pagarsėjo aukšta spausdinamos medžiagos kokybe, o taip pat tuo, kad jame niekada nepasirodė pronaciški ar antisemitiniai straipsniai, nors ir būdravo cenzūra. 63
įvairiausiomis kultūros ir meno temomis. almanache galime rasti beveik visų tuometinių rašytojų, vėliau išgarsėjusių, tekstus. Varpuose Greimas taip pat išspausdino savo pirmus literatūrinės kritikos bandymus. 1943 m. čia pasirodė Greimo nekrologas kaziui Binkiui, poetui futuristui ir keturvėjininkų judėjimo lyderiui. Be 61 Greimas, „tada, kai bauriškas kraujas virto mėlynu“, p. 6. 62 Peleckis-kaktavičius, „Prasmių paieškos“, p. 18. 63 2010 m. rugpjūčio 24 d. tomo Venclovos laiškas autoriui. 26 to, Binkis su žmona slėpė žydus savo namuose. ilgiausias Greimo straipsnis „Verlaine’as – žmogus ir poetas“, pristatantis XiX a. sim- bolistą Paulį Verlaine’ą, buvo išspausdintas 1944 metais. to meto lietuvos inteligentijai prancūzų literatūra buvo mažai žinoma, todėl Greimui rūpėjo pristatyti modernizmo poetus Baudelaire’ą, Verlaine’ą ir rimbaud. Greimo straipsnį apie Verlaine’ą lydėjo keturi šio poeto eilėraščiai, kuriuos vertė henrikas radauskas. tame pačiame numeryje galima rasti ne itin palankią Gražinos tulauskaitės antrojo poezijos rinkinio recenziją, kuri rodo ateityje vis labiau pasireikšiančius Greimo poleminius sugebėjimus. 64 didžiausio susidomėjimo iš visų Varpuose spausdintų straips- nių sulaukė 1943 m. išspausdinta Greimo esė „servantesas ir jo don kichotas“. esė Greimas parašė cervanteso šedevro į lietuvių kalbą pilno vertimo, prie kurio prisidėjo ir aleksys churginas, proga. esė jau matyti vėliau toks būdingas Greimui polinkis pra- dėti nuo konkretaus teksto detalių, o vėliau pereiti prie platesnės, nuodugnesnės refleksijos. sakytum, įgyvendindamas rygiškių Jono gimnazijos savišvietos grupelės tikslus, Greimas rašo: tiesiog gėdingai nepažįstame mes klasikų, net nenujaučiame tų idėjinių ir meninių galimybių, kurios sukrautos didžiųjų meistrų veikaluose, kaip bendras žmonijos turtas, siūlosi kiekvienam šios žemės keleiviui. humanizmui, apie kurį Greimas kalba savo esė, yra pašaukta kiekviena tauta. kaip ispanija atsiteisė savo skolą genialiu cer- vanteso kūriniu, „kiekviena tauta turi įnešti savo grūdą į bendrąjį žmonijos aruodą“. straipsnyje vertimo reikšmė aiškinama istori- nėmis aplinkybėmis: taurusis hidalgo, ilgai lauktas svečias, pagaliau atvyko ir pas mus. atvyko tokiu laiku, kai mes jo pagalbos ir patarimų gal labiausiai reikalingi. Šio 64 Varpai, 1944, p. 388–390. Yüklə 0,93 Mb. Dostları ilə paylaş:
|