Vilniaus uniVersitetas a. J. Greimo centro studiJos / 8
Yüklə 0,93 Mb. Pdf görüntüsü
|
27 pasaulio galiūnų siaubingame susidūrime mūsų mažai, mielai šaliai reikia tiek daug ir tokio naivaus tikėjimo į savo žmogišką kultūrinę misiją. Šioje esė Greimas nenagrinėja nei kūrinio stiliaus, nei struk- tūros, jis koncentruojasi į pagrindinį herojų – „didįjį optimistą“. don kichotas „išmokys, kaip, nebijant pajuokos, kovoti su ma- lūnais“. Žmogui iš la mančos hedonizmas nėra išeitis: „spjauti jam į laimę: jis siekia pilnutinio savo gyvenimo realizavimo, jo pateisinimo ir įprasminimo“. to meto lietuvos skaitytojai atpažino akivaizdžias antitolitarines ir antinacistines nuostatas. 65 Vėliau ir pats Greimas vertino šią esė kaip politinę alegoriją: Šioje absurdiškoje situacijoje reikėjo organizuoti rezistenciją prieš vokiečius, ar ne? Bet kokiu tikslu? kad ateitų rusai? Ši rezistencija buvo absurdiška. tuo metu parašiau savo pirmąjį straipsnį lietuvių kalba apie don kichotą. 66 Po kiek laiko don kichotas taps Jono mackaus, žinomo rezis- tento, slapyvardžiu 67 . 1944 m. vasarį generalinis komisaras von rentelnas įsakė su- formuoti naujus karinius dalinius lietuvoje. Po įtemptų derybų generolas Povilas Plechavičius, nepriklausomybės kovų herojus, sutiko suformuoti lietuvos vietinę rinktinę, kuri paklustų vien lietuvių vadovybei ir būtų naudojama tik tėvynės gynimui, ir vadovauti jai. 68
vyrų nei vokiečiai būtų galėję apginkluoti. kadangi trūko vadų, buvo šaukiami lietuvos kariuomenės karininkai, tarp jų ir Grei- mas. Jis atsimena: 65 2010 m. rugpjūčio 24 d. tomo Venclovos laiškas autoriui. 66 Greimas, „Prancūzijoje išsikerojo ’bereikšmiškumas’“, p. 187. 67 carmen caro, „don Quijote en lituania“, adistancia. Cuaderno de cultura, 2007, 19 december . 68 Bubnys, p. 184–203. 28 kai tik aš užsiregistravau, vokiečiai paėmė tuos sąrašus su gyvenamomis vietomis ir kitais duomenimis. Pradėjo tokius rankioti, gal būtų išsiuntę karininkais į apsaugos dalinius. tada aš pakeičiau butą. apsigyvenau pas draugą. Pakeičiau ir tarnybą. 69 aleksys churginas pasiūlė Greimui kartu su juo dirbti vertė- ju Valstybinėje leidykloje kaune. Jie kartu nuėjo pas vyriausiąjį redaktorių henriką radauską, kuris ir pasamdė Greimą. nors pasirodė, kad Greimo kompetencija tokiam darbui nepakankama, padėtis buvo pataisoma: taisiau tada haufo pasakų vertimą. Vertimas buvo labai prastas, o aš prastas taisytojas. nemokėjau taisyt. tai churginas mane mokė, duodavo privačias pamokas, kaip reikia versti. Žodžiu, tas darbas buvo tik pretekstas. niekas tenai rimtai nedirbo. 70 Greimo draugas dailininkas adolfas Vaičaitis tuo metu dirbo knygų iliustratoriumi toje pačioje leidykloje. Jis prisimena Greimą kaip įdomų pašnekovą. 71 1943-ųjų metų rudenį rezistencinį judėjimą lietuvoje ėmė koordinuoti Vyriausiasis lietuvos išlaisvinimo komitetas (Vlik). 1944 m. balandžio 1 d. naciai sučiupo Vlik’o agentą pulkininką kazimierą ambraziejų, kuris su savimi turėjo kompromituojančių dokumentų. 72 Pasinaudoję juose esančia informacija, vokiečiai suėmė penkiasdešimt septynis llks narius, o kartu su jais ir daugelį kitų rezistentų. Pusė llks suimtųjų buvo vadai, įskaitant Jurgį Valiulį ir kitus laisvės kovotojus. devyni jų mirė kalėjimuo- se ir koncentracijos lageriuose. Vokiečiai taip pat konfiskavo ir spaustuvių įrangą. Greimas siekė užimti Valiulio vietą, kad ga- 69 „iš algirdo J. Greimo atsiminimų“, p. 46. 70 ten pat.
71 Peleckis-kaktavičius, „Prasmių paieškos“, p. 8. 72 Žr. Bubnys, p. 77–79 ir 136–141. 29 lėtų vadovauti pogrindinei leidybai ir propagandos sektoriui. 73
kuris pasitelkė Tėviškės darbuotojus Laisvės kovotojo leidybai. redaktoriumi tapo šiaulietis llks narys Bronys raila. Šitaip buvo išleisti dar du Laisvės kovotojo numeriai 10 000 tiražu, visi jie buvo paslėpti lagaminuose ir išvežti iš Šiaulių traukiniais, kuriuos kontroliavo naciai. kad pogrindinis tinklas būtų atkurtas, reikėjo naujų narių. Greimas pasikvietė mokytoją ir poetą antaną miškinį ir rašytoją liudą dovydėną. Priesaką šiedu davė ant kazio Binkio kapo kau- no kapinėse, kad efektas būtų stipresnis. 74 1944 m. gegužės 15–21 dienomis artėjant frontui okupacinė nacių valdžia panaikino Vietinę rinktinę, vadovaujamą generolo Plechavičiaus. Plechavičius ir kiti rinktinės vadai buvo suimti ir išsiųsti į koncentracijos stovyklas. kiti lietuvos kariuomenės batalionai kol kas veikė, tačiau daliniai, kuriuos iš pradžių naciai leido suformuoti lietuvos savigynos tikslams, imti naudoti rytų fronto reikmėms. 1944 m. pavasarį ir vasarą šie batalionai grįžo iš minsko, o jų vadai laukė rezistencijos vadovybės nurodymų. Greimas atsimena: tai tie batalionų vadai ateina pas mane ir klausia: ką daryt? o aš tik spaudos skyriaus darbuotojas. sėdžiu aš vienintelis ir priiminėju tuos karininkus. man jau truputį baisu jų. o jie: duokit įsakymus. 75 maždaug tuo pačiu metu su Greimu susisiekė vokiečių karinės žvalgybos dalinio, kuris traukėsi iš lietuvos, karininkas. Vyrai norėjo palikti savo ginklus ir amuniciją lietuvos rezistentams – ginklų būtų pakakę visam pulkui. 76 Greimas suorganizavo šio vo- kiečių karininko ir lietuvos kariuomenės pulkininko, vadovavusio 73 „iš algirdo J. Greimo atsiminimų“, p. 45. 74 ten pat.
75 ten pat, p. 46. 76 ten pat. Yüklə 0,93 Mb. Dostları ilə paylaş:
|