Vilniaus uniVersitetas a. J. Greimo centro studiJos / 8
Yüklə 0,93 Mb. Pdf görüntüsü
|
46 amžiuje kristeva su kolegomis aktyviai dalyvavo grupės, susibū- rusios aplink žurnalą Tel Quel 25 , veikloje. tai buvo žmonės, kurie nuoširdžiai tikėjo jų kuriamo semiotikos projekto visagalybe. Jau nilsas Boras sakė, kad mokslininkai neturi nieko bendro su „tikrove“, jų darbas – kurti modelius 26 . kristevos nuomone, semiotikos specifika, tuo, kas ją išskiria iš kitų mokslų apskritai ir skiria nuo tiksliųjų mokslų, yra tai, kad nors „panašiai kaip tiksliuosiuose moksluose, modeliai, kuriuos kuria semiotika, yra reprezentacijos ir, kaip tokie, pasižymi erdvinėmis-laikinėmis ko- ordinatėmis“, vis dėlto semiotika, „skirtingai negu tikslieji moks- lai, kuria tokio modeliavimo teoriją, kokiu pati ir yra, – teoriją, kuri iš principo gali būti pritaikoma net ir nereprezentatyviniams objektams“ 27 .
kristeva piešia įspūdingą semiotikos ateitį su jos laukiančiais uždaviniais: „atsirasdama taške, kur patys įvairiausi mokslai su- siliečia su nepertraukiamu kūrybiniu procesu, semiotika nesuge- bėtų sustingti taip, kaip koks nors konkretus mokslas, o juo labiau kaip mokslas apskritai: semiotika – tai atviras tyrinėjimo kelias, tai kritika, nuolat atsigręžianti į save pačią, kitaip tariant – savi- kritika. Būdama savęs pačios teorija, semiotika yra toks mąstymo tipas, kuris, anaiptol nepavirsdamas sistema, sugeba pats save modeliuoti (savireflektuoti)“ 28 . 25 1960 m. Philippe’as sollersas kartu su avangardo rašytojais įkūrė žurnalą Tel Quel, kuris nuo 7 dešimtmečio antrosios pusės tapo prancūzų (post)struktū- ralistinių idėjų tribūna. Tel Quel tikslai buvo: 1) sukurti bendrą ženklų sistemų teoriją; 2) formalizuoti semiotines sistemas iš komunikacijos perspektyvos, t y., pabandyti išskirti reikšmės radimosi zonas komunikacijoje; 3) politizuoti tekstą (čia: diskursą). Visa politika iš esmės
pasirodo esanti kalbos politikos rezultatas. (Tel Quel, 1998). 26
„kvantinio pasaulio nėra. tai tik abstraktus fizikinis aprašymas. klaidinga galvoti, kad fizikos užduotis yra paaiškinti, kaip ir kas yra gamtoje. Fizika rūpinasi tuo, ką mes galime pasakyti apie gamtą […].“ (mcevoy 2001: 291). 27
kristeva 1969: 29–30. 28
Тen pat. 47 toliau kristeva permąsto pačią moksliškumo sampratą: „bū- dama erdvė, kurioje mokslai patys save pergyvena, semiotika pasirodo kaip šio proceso savimonė, taigi ir kaip „moksliškumo“ permąstymas; būdama tam tikru atžvilgiu mažesnė (arba didesnė) už mokslą, ji veikiau tampa agresijos ir iliuzijų praradimo erdve paties mokslinio diskurso viduje“ 29 . semiotika tampa mokslų ideologija, ji „siekia tapti tokiu dis- kursu, kuris galėtų sudrausminti metafizinį filosofo kalbėjimą savo griežta moksline kalba 30 , gebančia sukurti įvairius socialinio funkcionavimo modelius (taikomus skirtingoms semiotinėms praktikoms)“ 31 .
rydama, ji „griauna tikslias prielaidas, kurios sudaro mokslinės prieigos pamatą; kalbotyra, matematika ir logika, įpintos į semio- tiką, pasirodo kaip „sugriautos prielaidos“, neturinčios nieko (arba mažai) bendro su tuo statusu, kurį jos turi už semiotikos ribų. Šie pagalbiniai mokslai ne tik sudaro savotišką sandėlį, iš kurio semiotika semiasi savo modelius, bet ir tampa jai neigimo objek tu: ji neigia šį objektą tam, kad eksplicitiškai susiformuotų kaip kritinė praktika“ 32 . suprantama, kad toks laisvas elgesys su kitų mokslų nuosavybe sukelia protestą ir atrodo pavojingas, apie tai kalbėjo ir Foucault. semiotika kaip mokslų pradžia arba metamokslas semiotika dažnai būdavo kaltinama „imperializmu“, esą, ji stengiasi išrūpinti sau kažkokį ypatingą statusą tarp kitų mokslų, 29 Тen pat, 31. 30 iškart peršasi palyginimas su husserlio užmoju sukurti filosofiją kaip griežtą mokslą. 31
kristeva 1969: 55. 32
Тen pat, 32. 48 pakilti aukščiau jų. kuo gi semiotikai patys grindžia šį ypatingą semiotikos vaidmenį? ir ar pakankamai tvirti jų argumentai? 1984 metais pasirodė bendras žinomiausių semiotikų straipsnis, savotiškas manifestas, kuriame buvo apibrėžta semiotikos esmė ir jos vieta tarp kitų mokslų. Būtent iš ten kilo metaforiškas semio- tikos kaip „skėtinio mokslo“ vaizdinys: „semiotika turėtų įrėminti mokslus, kad būtų galima iš naujo permąstyti jų pagrindus ir žengti toliau taku, kuris – tai galima įrodyti – neveda į filosofinį akligat- vį, atsirandantį primetus pasirinkimą tarp realizmo ir idealizmo, tartum šios dichotomijos (atmetančios visas kitas alternatyvas) galimybės būtų pakankamos aiškinant žmogiškąją patirtį“ 33 .
atspirties taškas – semiozės samprata. tačiau prie panašių išvadų galima būtų prieiti žengiant ir sosiūriškos tradicijos keliu, nuro- dytu louis’o hjelmslevo, kuris tvirtino, kad „...nepavyksta rasti tokių nesemiotikų, kurios nebūtų semiotikos komponentėmis, ir galiausiai nelieka objektų, kurių negalėtų paaiškinti kalbotyros teorija. semiotinė struktūra pasirodo besąs toks atspirties taškas, iš kurio gali būti tyrinėjami visi moksliniai objektai“ 34 . iš dabartinių semiotikų galėtume paminėti Johną deely, karštai ginantį idėją, jog semiotika yra jungiamoji humanitarinių ir gam- tos mokslų grandis (t.y., ji apima ir gamtą, ir kultūrą) 35 : semiotika yra perspektyva arba požiūrio taškas, kuris atsiranda suvokus, kokios yra kiekvieno mąstymo ir tyrinėjimo metodo prielaidos. semiotika iškyla bandant tematizuoti pagrindą, kuris yra bendras visiems metodams ir akivaizdžiai juos palaiko tiek, kiek jie yra patikimos priemonės, skatinančios tyrimo pažangą. (deely 2005: 13) 33
anderson et al. 1984: 7. Plg.: „semiotika, be abejo, yra mokslas be objekto <...> taigi a priori ji yra metamokslas, kadangi neturi savo objekto ir naudojasi se- miotiniais modeliais.“ (chernov 1988: 7). 34
hjelmslev 1961: 127. 35
Thomas’ui sebeokui, padariusiam deely didžiausią įtaką, „semiotika iš tikrųjų yra santykio tarp proto ir tikrovės tyrinėjimas.“ (sebeok 1997: 291). Jis taip pat nemato esminio skirtumo tarp humanitarinių ir „griežtųjų“ mokslų.
Yüklə 0,93 Mb. Dostları ilə paylaş:
|